Sekmadienis, 3 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau

Audra Daraškevičienė, www.valstietis.lt
2013-04-08 15:30:57
3
A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.
Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Mažeikius) sako douna, užtat jie vadinasi  dounininkais. Pietų žemaičiai (raseiniškiai ir varniškiai) sako dūna, tad kalbininkai juos vadina  dūnininkais.

Aukštaičiais tarmių tyrinėtojai vadina visus likusius Lietuvos gyventojus, tad jų gyvenamas plotas – labai didelis. Štai sūduviai – kapsai ir zanavykai – priskiriami vakarų aukštaičiams. Išskirtinis jų tarmės bruožas – ypatingai ilgi kai kurie balsiai. Gimė mergaitė  zanavykiškai skambės gimė mergučė  su labai ilgomis „ė“.

Vidurio aukštaičiai, gyvenantys aplink Kauną ir Kėdainius, sako ne ledas, o ladas, ne žolė, o žołė su labai kieta „l“. 

Rytų aukštaičiai pagal žodžio „pantis“ tarimą skirstomi į pantininkus (Pakruojo, Radviliškio kraštų gyventojai), pontininkus (aplink Panevėžį) ir puntininkus (Biržai, Pasvalys). Iš pastarųjų dar išskiriami rotininkai (anykštėnai ir kupiškėnai), sakantys ne ratas , o rotas , ir dadininkai (kupiškėnai), kurie sako dada  (suprask dėdė ) bei madus  (suprask medus ).

Lengviausia iš visų aukštaičių atskirti dzūkus. Net jų vardas kilo nuo jų ypatybės „dzūkuoti“, t. y. itin dažnų „c“ ir „dz“ garsų. Dzūkai sako cia  vietoje čia , sveciai  vietoje svečiai , dzvi  vietoje dvi , Dzievas  vietoje Dievas .

Kaip pavadinsi, nepagadinsi

Skirtinguose Lietuvos kraštuose skirtingai tariami ne tik atskiri balsiai ir priebalsiai. Kai kurie daiktai ir reiškiniai turi visiškai kitokius pavadinimus.

Pavyzdžiui, gyvenamasis namas Žemaitijoje tradiciškai vadinamas troba , Vakarų Aukštaitijoje – gryčia  arba grinčia , Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje – pirkia , o Sūduvoje – stuba . Namo stogą kai kurie rytų aukštaičiai vadina dangčiu arba doku, o kiemą – atšlaimu. O štai pirtį didelė dalis žemaičių vadina perene.

Lietuvoje labai įvairiai buvo vadinamas kaimas.  Mažojoje Lietuvoje kaimas vadintas kiemu. Kaimas žemaitiškai – soda. Didelė dalis dzūkų kaimą vadino sodžiumi. Aukštaitijoje kaimas – ulyčia, tačiau aplink Ignaliną kaimas gali būti vadinamas ir sala.

Įdomu, kad skiriasi ne tik žodžiai. Sūduvių stuba išties mažai panaši į dzūkišką pirkelę: sūduviškoji stuba – didelė, dažnai su čerpiniu stogu, o dzūkiškoji pirkia – mažutė, kukli. Žemaitiškos trobos dengtos didžiuliais stogais, kurie nutįsta kone iki pat žemės, o aukštaitiškos gryčios – atvirais, gausiai išpuoštais fasadais. Ne mažiau skirtingi ir kaimai. Žemaitiškos sodos ir sūduviški kaimai – tai vienas nuo kito per gerą atstumą nutolę dideli, vešliais medžiais apaugę vienkiemiai, o aukštaitiškos ulyčios – viena prie pat kitos palei gatvę išrikiuotos visiškai kitokios struktūros sodybos.

Priešingos reikšmės

Nors aukštaičiai ir žemaičiai gyvena ne taip jau toli vieni nuo kitų, tačiau yra ne vienas žodis, kuris vieniems ir kitiems reiškia atvirkštinį dalyką. Pavyzdžiui, žodis brėkšta žemaičiams reiškia „temsta“, o aukštaičiams – „aušta“. Aukštaitijoje ėda tik gyvuliai, o Žemaitijoje žmonės prie stalo kviečiami ne valgyti, o ėsti. Tiesa, šiandieniniai žemaičiai taip nebesako, nes susigėdo kitų lietuvių išjuokiami. Nors iš tiesų žodis „ėsti“ nereiškia „bjauriai valgyti“, rusai po šiai dienai valgymui nusakyti vartoja žodį „есть “, panašus ir anglų „eat“.

Aukštaičius gąsdina žemaičių pasakymas „vaks kriuok“ (vaikas verkia), mat aukštaičiams kriokti gali tik koks krioklys ar baisus gyvulys. O žemaičių kalboje kriuoktė reiškia „lieti graudžias ašaras“. Tad žemaitiškas „vaks kriuok“  nereiškia, kad vaikas kažkaip baisiai bliauna – jis verkia taip mielai ir meiliai, kaip tai moka daryti visi pasaulio kūdikiai.

Įdomus yra žemaičių žodis „vaikis“. Tai visai ne vaikas, o bernas, jaunuolis, vaikinas. Kita vertus, žodis vaikas (žemaitiškai – vaks ) taikomas tik kalbant apie berniukus. Į klausimą „Kiek turi vaikų?“ žemaitis atsakys: „Tris vakus ėr dvė mergelės.“ Mat mergelės žemaičiams – ne vaikai. Mergelės yra mergelės. Nors išties taip kalba jau tik senoliai. Šiandien Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vaikais vadinami ir mergelės, ir vaikiukai.

Tačiau jei paprašysi atnešti katilą, Žemaitijoje ir šiandien tau gali atnešti visai nedidelės talpos indelį. Tik aukštaičiams „katilas“ reiškia didelę talpą, nes mažus katiliukus jie vadina „puodu“.

Žemaičiai po šiai dienai maistą ne ruošia, o taiso. O vilniečiai pietus arba vakarienę gamina .

Savitas kalbos charakteris

Bendraujant su įvairių Lietuvos regionų žmonėmis, nesunku pastebėti, kad kiekviename krašte ne tik skirtingai kalbama, bet ir bendravimo normos arba etiketas gerokai skiriasi. Ne be reikalo sakoma: „Pabandyk prie laužo kalbėti, tarkime, rusiškai, pamatysi, kad ir ugnis kitaip dega!“

Štai Žemaitijoje „Lab dėina!“ bus pasakyta žemu sodriu balsu ir be jokių papildomų malonybių. Žemaičiui atrodo, kad pernelyg malonus pasisveikinimas yra veidmainiavimas. Nerašytos žemaičių bendravimo taisyklės nurodo, kad pernelyg saldžiai besisveikinantis žmogus yra tiesiog nepatikimas.

Kitaip bus Dzūkijoje. Dzūkai mano, kad sveikinantis pridera nutaisyti itin malonų toną. To dar negana, „laba diena“ Dzūkijoje bus palydėta visokiausiais meiliais žodeliais: „uogiala“, „dukriala“, „martiala“. Pagal dzūkų etiketą pasisveikinus mandagu pasiteirauti, kaip tam žmogui sekasi, kur jis vyksta ar iš kur parvyksta.

Sūduviui, kaip ir žemaičiui, ilgos kalbos atrodo laiko gaišimas. Jeigu žmogus daug kalba, vadinasi, neturi darbo. O jei jau žmogus neturi darbo, vadinasi, jis ir nenori dirbti. O jei nenori dirbti, tai nieko neturi. O jei nieko neturi, vadinasi, pats kaltas.

Ne, ne, nepagalvokite, kad žemaičiai ar sūduviai nemėgsta dzūkų. Visi žino, kad dzūkai labai mėgsta bendrauti, daug kalba. Visokių yra, visokių reikia. Tačiau saviems žemaičiai ir sūduviai taiko kitus reikalavimus.

Na, o kaip su aukštaičiais? Aukštaitiškas „Labų dienų!“ irgi skamba santūriai. Suprask, kad visi geri palinkėjimai turi būti pasakyti trumpai ir aiškiai.

Tarmiški intymumai

Kad ir labai skirtingos, visos lietuvių kalbos tarmės turi bendrų bruožų. Tyrimai rodo, kad daugeliui šiandieninių žmonių, gyvenančių tiek mieste, tiek kaime, klausytis tarmiškai kalbančio žmogaus yra malonu. Kalbėjimas tarmiškai asocijuojasi su nuoširdumu, neoficialumu, artimais santykiais, šiluma. Galbūt tokios asociacijos iškyla dėl to, kad tarmės šiandien dažniausiai vartojamos neoficialioje erdvėje.

Kita vertus, tik tarmėse išliko tam tikros gramatinės formos, tarp kalbančiųjų sukuriančios šilumos ir jaukumo aplinką. Tokia yra dviskaita. Bendrinėje kalboje yra tik šie asmenys: aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos. O štai tarmėse dar yra „mudu“, žemaitiškai sakoma „vedo“. Taigi, tarmiškai apie du žmones galima kalbėti daug intymiau. Tai puikiai atskleidžia gražiausia lietuvių meilės daina: „Eisva mudu abudu į žalią girelę abudu“. Atsisakius dviskaitos, ši daina būtų nebe meilės, o nebent medkirčių daina.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  2. D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios
  3. Raudondvaryje mokslininkai aptars regioninę savivertę ir tarmių ateitį (programa)
  4. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  5. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  6. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  7. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  8. I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio
  9. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  10. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  11. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  12. M. Jučas. Gedimino laiškai
  13. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  14. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  15. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Klodas says:
    11 metų ago

    Istoriniu požiūriu Šiaulių, Plungės, Utenos regionai yra susidarę karaliaus Mindaugo laikais susiliejus lietuviškoms ir latviškoms kiltims: Aukštaitija iš Nalšios ir pietinės Sėlos; Šiaulių (Šiaurės kraštas) iš Vidurio Lietuvos ir pietinės Žiemgalos; Žemaitija iš Vakarinių žemaičių ir pietinio Kuršo. Tarmių skirstymo būdas tik pagal žemaičių ir aukštaičių tarmiškumą – netikslu. Reikėtų pagaliau atsiverti, tarmes tirti kartu su Latvijos mokslininkais.

    Atsakyti
  2. Darijus says:
    11 metų ago

    Noriu paklausti: Jei žemaičių kalba yra ne kalba, o tik tarmė, tai, jei būtų išlikę prūsai, tai ir prūsų kalba būtų tik lietuvių kalbos tarmė?

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      11 metų ago

      mano nuomone, tai ką užgrobė kryžiuočiai pietvakariuose – tapo prūsais , ką šiaurėje- latviais , o ten kur pavyko apsiginti -liko lietuviais . Jei ne šimtmečių okupacijos , matomai turėtume vienos tautos valstybę su viena bendrine kalba ir dar daugiau tarmių.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Maistas | pixabay.com nuotr.

Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?

2023 12 02
Apelsinų sultys | pixabay.com nuotr.

Kaip atskirti saldžius ir be sėklų apelsinus?

2023 12 02
Maisto vartojimo įpročių žemėlapis | mantinga.lt nuotr.

Sudarytas maisto vartojimo įpročių žemėlapis

2023 11 30
Pagalba Ukrainai | lrv.lt nuotr.

Programai „Grūdai iš Ukrainos“ skirta 2 mln. eurų

2023 11 29
Būstas | pixabay.com, OleksandrPidvalnyi nuotr.

Keičiama paramos būstui įsigyti tvarka

2023 11 29
Mokykla | pixabay.com nuotr.

Išankstines darbo sutartis sudarė 100 studentų

2023 11 28
Prof. Kazimieras Župerka | skrastas.lt nuotr.

K. Župerka. Ko verti Kalbos komisijos priešininkų išvedžiojimai?

2023 11 28
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

Seime su jaunuomene paminėtas valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metis

2023 11 26
Persimonai, vaisiai | pixabay.com, PagArt nuotr.

Persimonai – ne tik vitamino A šaltinis

2023 11 26
Kankorėžiai | iki.lt nuotr.

Daržovių skyriuje – ir kankorėžiai

2023 11 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

2023 12 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Policija paskelbė gruodžio patikras

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Partizanas apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Geruoju nesibaigs? apie P. Gražulis siūlo seksualinio švietimo draudimus
  • Laikas susiimti apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Šeimos prašymas apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 5 esminės taisyklės drabužių skalbimui
  • Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?
  • Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje
  • Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?

by Ditė Česėkaitė
2023 12 02
0
Maistas | pixabay.com nuotr.

Graužimas gerklėje, skausmas už krūtinkaulio ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimas, – visi šie požymiai gerai atpažįstami žmonėms, linkusiems į gastroezofaginį...

Skaityti toliau

Kaip atskirti saldžius ir be sėklų apelsinus?

by Ditė Česėkaitė
2023 12 02
0
Apelsinų sultys | pixabay.com nuotr.

Žiema ir nebrangieji citrusiniai vaisiai – tobulas derinys. Ryškios spalvos ir gaivus apelsinų, mandarinų saldumas praskaidrina tamsesnes dienas, taip pat...

Skaityti toliau

Sudarytas maisto vartojimo įpročių žemėlapis

by Ditė Česėkaitė
2023 11 30
0
Maisto vartojimo įpročių žemėlapis | mantinga.lt nuotr.

Nors kas dešimtas pasaulio gyventojas badauja, kasmet išmetama virš 2,5 milijardo tonų maisto – tiek pakaktų pamaitinti 2 kartus daugiau...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Partizanas apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Geruoju nesibaigs? apie P. Gražulis siūlo seksualinio švietimo draudimus
  • Laikas susiimti apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Šeimos prašymas apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
  • Geras vyras! apie Vilniaus meras R. Šimašius atsisakė susitikti su naikinamo Vilniaus paveldo gynėjais (video)
Kitas straipsnis
A. Rakauskas. Ar vėl matysime „gulbių ežerą“ ?

A. Rakauskas. Ar vėl matysime „gulbių ežerą“ ?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai