Pirmadienis, 15 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau

Audra Daraškevičienė, www.valstietis.lt
2013 04 08 15:30
3
A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.
Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Mažeikius) sako douna, užtat jie vadinasi  dounininkais. Pietų žemaičiai (raseiniškiai ir varniškiai) sako dūna, tad kalbininkai juos vadina  dūnininkais.

Aukštaičiais tarmių tyrinėtojai vadina visus likusius Lietuvos gyventojus, tad jų gyvenamas plotas – labai didelis. Štai sūduviai – kapsai ir zanavykai – priskiriami vakarų aukštaičiams. Išskirtinis jų tarmės bruožas – ypatingai ilgi kai kurie balsiai. Gimė mergaitė  zanavykiškai skambės gimė mergučė  su labai ilgomis „ė“.

Vidurio aukštaičiai, gyvenantys aplink Kauną ir Kėdainius, sako ne ledas, o ladas, ne žolė, o žołė su labai kieta „l“. 

Rytų aukštaičiai pagal žodžio „pantis“ tarimą skirstomi į pantininkus (Pakruojo, Radviliškio kraštų gyventojai), pontininkus (aplink Panevėžį) ir puntininkus (Biržai, Pasvalys). Iš pastarųjų dar išskiriami rotininkai (anykštėnai ir kupiškėnai), sakantys ne ratas , o rotas , ir dadininkai (kupiškėnai), kurie sako dada  (suprask dėdė ) bei madus  (suprask medus ).

Lengviausia iš visų aukštaičių atskirti dzūkus. Net jų vardas kilo nuo jų ypatybės „dzūkuoti“, t. y. itin dažnų „c“ ir „dz“ garsų. Dzūkai sako cia  vietoje čia , sveciai  vietoje svečiai , dzvi  vietoje dvi , Dzievas  vietoje Dievas .

Kaip pavadinsi, nepagadinsi

Skirtinguose Lietuvos kraštuose skirtingai tariami ne tik atskiri balsiai ir priebalsiai. Kai kurie daiktai ir reiškiniai turi visiškai kitokius pavadinimus.

Pavyzdžiui, gyvenamasis namas Žemaitijoje tradiciškai vadinamas troba , Vakarų Aukštaitijoje – gryčia  arba grinčia , Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje – pirkia , o Sūduvoje – stuba . Namo stogą kai kurie rytų aukštaičiai vadina dangčiu arba doku, o kiemą – atšlaimu. O štai pirtį didelė dalis žemaičių vadina perene.

Lietuvoje labai įvairiai buvo vadinamas kaimas.  Mažojoje Lietuvoje kaimas vadintas kiemu. Kaimas žemaitiškai – soda. Didelė dalis dzūkų kaimą vadino sodžiumi. Aukštaitijoje kaimas – ulyčia, tačiau aplink Ignaliną kaimas gali būti vadinamas ir sala.

Įdomu, kad skiriasi ne tik žodžiai. Sūduvių stuba išties mažai panaši į dzūkišką pirkelę: sūduviškoji stuba – didelė, dažnai su čerpiniu stogu, o dzūkiškoji pirkia – mažutė, kukli. Žemaitiškos trobos dengtos didžiuliais stogais, kurie nutįsta kone iki pat žemės, o aukštaitiškos gryčios – atvirais, gausiai išpuoštais fasadais. Ne mažiau skirtingi ir kaimai. Žemaitiškos sodos ir sūduviški kaimai – tai vienas nuo kito per gerą atstumą nutolę dideli, vešliais medžiais apaugę vienkiemiai, o aukštaitiškos ulyčios – viena prie pat kitos palei gatvę išrikiuotos visiškai kitokios struktūros sodybos.

Priešingos reikšmės

Nors aukštaičiai ir žemaičiai gyvena ne taip jau toli vieni nuo kitų, tačiau yra ne vienas žodis, kuris vieniems ir kitiems reiškia atvirkštinį dalyką. Pavyzdžiui, žodis brėkšta žemaičiams reiškia „temsta“, o aukštaičiams – „aušta“. Aukštaitijoje ėda tik gyvuliai, o Žemaitijoje žmonės prie stalo kviečiami ne valgyti, o ėsti. Tiesa, šiandieniniai žemaičiai taip nebesako, nes susigėdo kitų lietuvių išjuokiami. Nors iš tiesų žodis „ėsti“ nereiškia „bjauriai valgyti“, rusai po šiai dienai valgymui nusakyti vartoja žodį „есть “, panašus ir anglų „eat“.

Aukštaičius gąsdina žemaičių pasakymas „vaks kriuok“ (vaikas verkia), mat aukštaičiams kriokti gali tik koks krioklys ar baisus gyvulys. O žemaičių kalboje kriuoktė reiškia „lieti graudžias ašaras“. Tad žemaitiškas „vaks kriuok“  nereiškia, kad vaikas kažkaip baisiai bliauna – jis verkia taip mielai ir meiliai, kaip tai moka daryti visi pasaulio kūdikiai.

Įdomus yra žemaičių žodis „vaikis“. Tai visai ne vaikas, o bernas, jaunuolis, vaikinas. Kita vertus, žodis vaikas (žemaitiškai – vaks ) taikomas tik kalbant apie berniukus. Į klausimą „Kiek turi vaikų?“ žemaitis atsakys: „Tris vakus ėr dvė mergelės.“ Mat mergelės žemaičiams – ne vaikai. Mergelės yra mergelės. Nors išties taip kalba jau tik senoliai. Šiandien Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vaikais vadinami ir mergelės, ir vaikiukai.

Tačiau jei paprašysi atnešti katilą, Žemaitijoje ir šiandien tau gali atnešti visai nedidelės talpos indelį. Tik aukštaičiams „katilas“ reiškia didelę talpą, nes mažus katiliukus jie vadina „puodu“.

Žemaičiai po šiai dienai maistą ne ruošia, o taiso. O vilniečiai pietus arba vakarienę gamina .

Savitas kalbos charakteris

Bendraujant su įvairių Lietuvos regionų žmonėmis, nesunku pastebėti, kad kiekviename krašte ne tik skirtingai kalbama, bet ir bendravimo normos arba etiketas gerokai skiriasi. Ne be reikalo sakoma: „Pabandyk prie laužo kalbėti, tarkime, rusiškai, pamatysi, kad ir ugnis kitaip dega!“

Štai Žemaitijoje „Lab dėina!“ bus pasakyta žemu sodriu balsu ir be jokių papildomų malonybių. Žemaičiui atrodo, kad pernelyg malonus pasisveikinimas yra veidmainiavimas. Nerašytos žemaičių bendravimo taisyklės nurodo, kad pernelyg saldžiai besisveikinantis žmogus yra tiesiog nepatikimas.

Kitaip bus Dzūkijoje. Dzūkai mano, kad sveikinantis pridera nutaisyti itin malonų toną. To dar negana, „laba diena“ Dzūkijoje bus palydėta visokiausiais meiliais žodeliais: „uogiala“, „dukriala“, „martiala“. Pagal dzūkų etiketą pasisveikinus mandagu pasiteirauti, kaip tam žmogui sekasi, kur jis vyksta ar iš kur parvyksta.

Sūduviui, kaip ir žemaičiui, ilgos kalbos atrodo laiko gaišimas. Jeigu žmogus daug kalba, vadinasi, neturi darbo. O jei jau žmogus neturi darbo, vadinasi, jis ir nenori dirbti. O jei nenori dirbti, tai nieko neturi. O jei nieko neturi, vadinasi, pats kaltas.

Ne, ne, nepagalvokite, kad žemaičiai ar sūduviai nemėgsta dzūkų. Visi žino, kad dzūkai labai mėgsta bendrauti, daug kalba. Visokių yra, visokių reikia. Tačiau saviems žemaičiai ir sūduviai taiko kitus reikalavimus.

Na, o kaip su aukštaičiais? Aukštaitiškas „Labų dienų!“ irgi skamba santūriai. Suprask, kad visi geri palinkėjimai turi būti pasakyti trumpai ir aiškiai.

Tarmiški intymumai

Kad ir labai skirtingos, visos lietuvių kalbos tarmės turi bendrų bruožų. Tyrimai rodo, kad daugeliui šiandieninių žmonių, gyvenančių tiek mieste, tiek kaime, klausytis tarmiškai kalbančio žmogaus yra malonu. Kalbėjimas tarmiškai asocijuojasi su nuoširdumu, neoficialumu, artimais santykiais, šiluma. Galbūt tokios asociacijos iškyla dėl to, kad tarmės šiandien dažniausiai vartojamos neoficialioje erdvėje.

Kita vertus, tik tarmėse išliko tam tikros gramatinės formos, tarp kalbančiųjų sukuriančios šilumos ir jaukumo aplinką. Tokia yra dviskaita. Bendrinėje kalboje yra tik šie asmenys: aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos. O štai tarmėse dar yra „mudu“, žemaitiškai sakoma „vedo“. Taigi, tarmiškai apie du žmones galima kalbėti daug intymiau. Tai puikiai atskleidžia gražiausia lietuvių meilės daina: „Eisva mudu abudu į žalią girelę abudu“. Atsisakius dviskaitos, ši daina būtų nebe meilės, o nebent medkirčių daina.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  2. D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios
  3. Raudondvaryje mokslininkai aptars regioninę savivertę ir tarmių ateitį (programa)
  4. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  5. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  6. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  7. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  8. I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio
  9. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  12. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  13. Mokytoja lituanistė V.Rudavičienė: „Tautiškumas – galimybė būti originaliam“
  14. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  15. M. Jučas. Gedimino laiškai
  16. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  17. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  18. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  19. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  20. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Klodas says:
    9 metai ago

    Istoriniu požiūriu Šiaulių, Plungės, Utenos regionai yra susidarę karaliaus Mindaugo laikais susiliejus lietuviškoms ir latviškoms kiltims: Aukštaitija iš Nalšios ir pietinės Sėlos; Šiaulių (Šiaurės kraštas) iš Vidurio Lietuvos ir pietinės Žiemgalos; Žemaitija iš Vakarinių žemaičių ir pietinio Kuršo. Tarmių skirstymo būdas tik pagal žemaičių ir aukštaičių tarmiškumą – netikslu. Reikėtų pagaliau atsiverti, tarmes tirti kartu su Latvijos mokslininkais.

    Atsakyti
  2. Darijus says:
    9 metai ago

    Noriu paklausti: Jei žemaičių kalba yra ne kalba, o tik tarmė, tai, jei būtų išlikę prūsai, tai ir prūsų kalba būtų tik lietuvių kalbos tarmė?

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      9 metai ago

      mano nuomone, tai ką užgrobė kryžiuočiai pietvakariuose – tapo prūsais , ką šiaurėje- latviais , o ten kur pavyko apsiginti -liko lietuviais . Jei ne šimtmečių okupacijos , matomai turėtume vienos tautos valstybę su viena bendrine kalba ir dar daugiau tarmių.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

2022 08 15
Gamta | vstt.lt nuotr.

Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke

2022 08 15
Cukinijos: lengvas maistas kasdieniam stalui

Cukinijos naudingos ir kūdikiams, ir senoliams

2022 08 15
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai

Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių

2022 08 14
Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

2022 08 14
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Keletas būdų, kaip apsipirkti taupiau

2022 08 13
Pošventinei atgaivai – rauginti kopūtai

Kokies priežastys lemia pavojingą kepenų ligą?

2022 08 13
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje | vlkk.lt nuotr.

7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje

2022 08 11
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Gerai įrengta vonia padeda ugdyti vaikų įpročius
Įvairenybės

Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?

2022 08 15
Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos
Įvairenybės

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

2022 08 15
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Gamta | vstt.lt nuotr.
Lietuvoje

Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke

2022 08 15
Antonis Riera (Anthony Riera) prie kompiuterio | „INK agency“ nuotr.
Lietuvoje

„Gmail“ siekia išlipti iš el. pašto dėžutės rėmų

2022 08 15
„Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka | LGGRTC darbuotojų nuotr.
Istorija

Pristatyta Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

2022 08 15
Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka | vv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

2022 08 15
Būsto remonto bumas neatslūgsta
Lietuvoje

Kiek gali kainuoti savarankiškas remontas?

2022 08 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?
  • Greitas ir patogus langų įrengimas
  • Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 735; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 504; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 495; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 482; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 467; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 456; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

by Ditė Česėkaitė
2022 08 15
0
Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

Nuo tada, kai žmonės pradėjo plaukioti vandenyse, naujo laivo nuleidimas į vandenį būdavo pažymimas iškilmėmis. Babiloniečiai aukojo jaučius, vikingai savo...

Skaityti toliau

Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke

by Ditė Česėkaitė
2022 08 15
0
Gamta | vstt.lt nuotr.

Paskutinis vasaros mėnuo skatina išnaudoti visas įmanoma progas ir keliauti į gamtą – ar tai būtų miesto parkas, tolėliau žaliuojantis...

Skaityti toliau

Cukinijos naudingos ir kūdikiams, ir senoliams

by Ditė Česėkaitė
2022 08 15
0
Cukinijos: lengvas maistas kasdieniam stalui

Jaunos  cukinijos savo skoniu tikrai laimi prieš tas, kurių nespėjome laiku nuskinti ir vos galime parsinešti iš daržo. Prekybos tinklo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Vidmantas apie Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

Kitas straipsnis
A. Rakauskas. Ar vėl matysime „gulbių ežerą“ ?

A. Rakauskas. Ar vėl matysime „gulbių ežerą“ ?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai