Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau

Audra Daraškevičienė, www.valstietis.lt
2013 04 08 15:30
3
A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.
Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Mažeikius) sako douna, užtat jie vadinasi  dounininkais. Pietų žemaičiai (raseiniškiai ir varniškiai) sako dūna, tad kalbininkai juos vadina  dūnininkais.

Aukštaičiais tarmių tyrinėtojai vadina visus likusius Lietuvos gyventojus, tad jų gyvenamas plotas – labai didelis. Štai sūduviai – kapsai ir zanavykai – priskiriami vakarų aukštaičiams. Išskirtinis jų tarmės bruožas – ypatingai ilgi kai kurie balsiai. Gimė mergaitė  zanavykiškai skambės gimė mergučė  su labai ilgomis „ė“.

Vidurio aukštaičiai, gyvenantys aplink Kauną ir Kėdainius, sako ne ledas, o ladas, ne žolė, o žołė su labai kieta „l“. 

Rytų aukštaičiai pagal žodžio „pantis“ tarimą skirstomi į pantininkus (Pakruojo, Radviliškio kraštų gyventojai), pontininkus (aplink Panevėžį) ir puntininkus (Biržai, Pasvalys). Iš pastarųjų dar išskiriami rotininkai (anykštėnai ir kupiškėnai), sakantys ne ratas , o rotas , ir dadininkai (kupiškėnai), kurie sako dada  (suprask dėdė ) bei madus  (suprask medus ).

Lengviausia iš visų aukštaičių atskirti dzūkus. Net jų vardas kilo nuo jų ypatybės „dzūkuoti“, t. y. itin dažnų „c“ ir „dz“ garsų. Dzūkai sako cia  vietoje čia , sveciai  vietoje svečiai , dzvi  vietoje dvi , Dzievas  vietoje Dievas .

Kaip pavadinsi, nepagadinsi

Skirtinguose Lietuvos kraštuose skirtingai tariami ne tik atskiri balsiai ir priebalsiai. Kai kurie daiktai ir reiškiniai turi visiškai kitokius pavadinimus.

Pavyzdžiui, gyvenamasis namas Žemaitijoje tradiciškai vadinamas troba , Vakarų Aukštaitijoje – gryčia  arba grinčia , Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje – pirkia , o Sūduvoje – stuba . Namo stogą kai kurie rytų aukštaičiai vadina dangčiu arba doku, o kiemą – atšlaimu. O štai pirtį didelė dalis žemaičių vadina perene.

Lietuvoje labai įvairiai buvo vadinamas kaimas.  Mažojoje Lietuvoje kaimas vadintas kiemu. Kaimas žemaitiškai – soda. Didelė dalis dzūkų kaimą vadino sodžiumi. Aukštaitijoje kaimas – ulyčia, tačiau aplink Ignaliną kaimas gali būti vadinamas ir sala.

Įdomu, kad skiriasi ne tik žodžiai. Sūduvių stuba išties mažai panaši į dzūkišką pirkelę: sūduviškoji stuba – didelė, dažnai su čerpiniu stogu, o dzūkiškoji pirkia – mažutė, kukli. Žemaitiškos trobos dengtos didžiuliais stogais, kurie nutįsta kone iki pat žemės, o aukštaitiškos gryčios – atvirais, gausiai išpuoštais fasadais. Ne mažiau skirtingi ir kaimai. Žemaitiškos sodos ir sūduviški kaimai – tai vienas nuo kito per gerą atstumą nutolę dideli, vešliais medžiais apaugę vienkiemiai, o aukštaitiškos ulyčios – viena prie pat kitos palei gatvę išrikiuotos visiškai kitokios struktūros sodybos.

Priešingos reikšmės

Nors aukštaičiai ir žemaičiai gyvena ne taip jau toli vieni nuo kitų, tačiau yra ne vienas žodis, kuris vieniems ir kitiems reiškia atvirkštinį dalyką. Pavyzdžiui, žodis brėkšta žemaičiams reiškia „temsta“, o aukštaičiams – „aušta“. Aukštaitijoje ėda tik gyvuliai, o Žemaitijoje žmonės prie stalo kviečiami ne valgyti, o ėsti. Tiesa, šiandieniniai žemaičiai taip nebesako, nes susigėdo kitų lietuvių išjuokiami. Nors iš tiesų žodis „ėsti“ nereiškia „bjauriai valgyti“, rusai po šiai dienai valgymui nusakyti vartoja žodį „есть “, panašus ir anglų „eat“.

Aukštaičius gąsdina žemaičių pasakymas „vaks kriuok“ (vaikas verkia), mat aukštaičiams kriokti gali tik koks krioklys ar baisus gyvulys. O žemaičių kalboje kriuoktė reiškia „lieti graudžias ašaras“. Tad žemaitiškas „vaks kriuok“  nereiškia, kad vaikas kažkaip baisiai bliauna – jis verkia taip mielai ir meiliai, kaip tai moka daryti visi pasaulio kūdikiai.

Įdomus yra žemaičių žodis „vaikis“. Tai visai ne vaikas, o bernas, jaunuolis, vaikinas. Kita vertus, žodis vaikas (žemaitiškai – vaks ) taikomas tik kalbant apie berniukus. Į klausimą „Kiek turi vaikų?“ žemaitis atsakys: „Tris vakus ėr dvė mergelės.“ Mat mergelės žemaičiams – ne vaikai. Mergelės yra mergelės. Nors išties taip kalba jau tik senoliai. Šiandien Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vaikais vadinami ir mergelės, ir vaikiukai.

Tačiau jei paprašysi atnešti katilą, Žemaitijoje ir šiandien tau gali atnešti visai nedidelės talpos indelį. Tik aukštaičiams „katilas“ reiškia didelę talpą, nes mažus katiliukus jie vadina „puodu“.

Žemaičiai po šiai dienai maistą ne ruošia, o taiso. O vilniečiai pietus arba vakarienę gamina .

Savitas kalbos charakteris

Bendraujant su įvairių Lietuvos regionų žmonėmis, nesunku pastebėti, kad kiekviename krašte ne tik skirtingai kalbama, bet ir bendravimo normos arba etiketas gerokai skiriasi. Ne be reikalo sakoma: „Pabandyk prie laužo kalbėti, tarkime, rusiškai, pamatysi, kad ir ugnis kitaip dega!“

Štai Žemaitijoje „Lab dėina!“ bus pasakyta žemu sodriu balsu ir be jokių papildomų malonybių. Žemaičiui atrodo, kad pernelyg malonus pasisveikinimas yra veidmainiavimas. Nerašytos žemaičių bendravimo taisyklės nurodo, kad pernelyg saldžiai besisveikinantis žmogus yra tiesiog nepatikimas.

Kitaip bus Dzūkijoje. Dzūkai mano, kad sveikinantis pridera nutaisyti itin malonų toną. To dar negana, „laba diena“ Dzūkijoje bus palydėta visokiausiais meiliais žodeliais: „uogiala“, „dukriala“, „martiala“. Pagal dzūkų etiketą pasisveikinus mandagu pasiteirauti, kaip tam žmogui sekasi, kur jis vyksta ar iš kur parvyksta.

Sūduviui, kaip ir žemaičiui, ilgos kalbos atrodo laiko gaišimas. Jeigu žmogus daug kalba, vadinasi, neturi darbo. O jei jau žmogus neturi darbo, vadinasi, jis ir nenori dirbti. O jei nenori dirbti, tai nieko neturi. O jei nieko neturi, vadinasi, pats kaltas.

Ne, ne, nepagalvokite, kad žemaičiai ar sūduviai nemėgsta dzūkų. Visi žino, kad dzūkai labai mėgsta bendrauti, daug kalba. Visokių yra, visokių reikia. Tačiau saviems žemaičiai ir sūduviai taiko kitus reikalavimus.

Na, o kaip su aukštaičiais? Aukštaitiškas „Labų dienų!“ irgi skamba santūriai. Suprask, kad visi geri palinkėjimai turi būti pasakyti trumpai ir aiškiai.

Tarmiški intymumai

Kad ir labai skirtingos, visos lietuvių kalbos tarmės turi bendrų bruožų. Tyrimai rodo, kad daugeliui šiandieninių žmonių, gyvenančių tiek mieste, tiek kaime, klausytis tarmiškai kalbančio žmogaus yra malonu. Kalbėjimas tarmiškai asocijuojasi su nuoširdumu, neoficialumu, artimais santykiais, šiluma. Galbūt tokios asociacijos iškyla dėl to, kad tarmės šiandien dažniausiai vartojamos neoficialioje erdvėje.

Kita vertus, tik tarmėse išliko tam tikros gramatinės formos, tarp kalbančiųjų sukuriančios šilumos ir jaukumo aplinką. Tokia yra dviskaita. Bendrinėje kalboje yra tik šie asmenys: aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos. O štai tarmėse dar yra „mudu“, žemaitiškai sakoma „vedo“. Taigi, tarmiškai apie du žmones galima kalbėti daug intymiau. Tai puikiai atskleidžia gražiausia lietuvių meilės daina: „Eisva mudu abudu į žalią girelę abudu“. Atsisakius dviskaitos, ši daina būtų nebe meilės, o nebent medkirčių daina.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  2. D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios
  3. Raudondvaryje mokslininkai aptars regioninę savivertę ir tarmių ateitį (programa)
  4. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  5. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  6. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  7. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  8. I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio
  9. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  12. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  13. Mokytoja lituanistė V.Rudavičienė: „Tautiškumas – galimybė būti originaliam“
  14. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  15. M. Jučas. Gedimino laiškai
  16. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  17. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  18. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  19. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  20. V. Radikaitė-Žukienė. Nepriklausomybės diena
  21. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  22. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  23. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  24. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  25. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  26. J.Statkutė de Rosales. Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis
  27. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  28. I. Vasinauskaitė. Ką jie mums daro?
  29. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  30. Tarmių metai Lietuvos edukologijos universitete

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Klodas says:
    8 m. ago

    Istoriniu požiūriu Šiaulių, Plungės, Utenos regionai yra susidarę karaliaus Mindaugo laikais susiliejus lietuviškoms ir latviškoms kiltims: Aukštaitija iš Nalšios ir pietinės Sėlos; Šiaulių (Šiaurės kraštas) iš Vidurio Lietuvos ir pietinės Žiemgalos; Žemaitija iš Vakarinių žemaičių ir pietinio Kuršo. Tarmių skirstymo būdas tik pagal žemaičių ir aukštaičių tarmiškumą – netikslu. Reikėtų pagaliau atsiverti, tarmes tirti kartu su Latvijos mokslininkais.

    Atsakyti
  2. Darijus says:
    8 m. ago

    Noriu paklausti: Jei žemaičių kalba yra ne kalba, o tik tarmė, tai, jei būtų išlikę prūsai, tai ir prūsų kalba būtų tik lietuvių kalbos tarmė?

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      8 m. ago

      mano nuomone, tai ką užgrobė kryžiuočiai pietvakariuose – tapo prūsais , ką šiaurėje- latviais , o ten kur pavyko apsiginti -liko lietuviais . Jei ne šimtmečių okupacijos , matomai turėtume vienos tautos valstybę su viena bendrine kalba ir dar daugiau tarmių.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Ministerija laikinai stabdo Kultūros kelių projektą

2021 03 02
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
Mindaugas Sinkevicius | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Vytautas Bakas | Penki.lt nuotr.

Seimo nariai, ministrai ir Dzūkijos regiono merai tariasi, kaip spartinti krašto augimą

2021 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Višta apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • LRT radijas po 11.45 apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Svajonė apie B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
  • Knygos mėgėjų draugijai – 90
  • Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
  • B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1201; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1096; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 891; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 772; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 585; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 04
1
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Lenkija kaltino Lietuvą, kad ji tarėsi su Sovietų Rusija, bet ji pati bendradarbiaudama su sovietais užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą....

Skaityti toliau

Ministerija laikinai stabdo Kultūros kelių projektą

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
1
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Kultūros ministerija stabdo Kultūros kelių projektą ir artimiausiu metu pradės reikalingus veiksmus tam, kad teisinis šio projekto reglamentavimas būtų aiškesnis,...

Skaityti toliau

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Višta apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • LRT radijas po 11.45 apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Svajonė apie B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
A. Rakauskas. Ar vėl matysime „gulbių ežerą“ ?

A. Rakauskas. Ar vėl matysime „gulbių ežerą“ ?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai