Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

Melno taika prieš 600 metų pripažino Sūduvą Lietuvai

1648717230
4

Šie metai yra paskelbti Sūduvos metais. Tai siejama su 1422 m. – prieš 600 metų sudaryta Melno taikos sutartimi, kuria Sūduva buvo pripažinta Lietuvos valstybės dalimi. Nuo to laiko jos siena yra viena iš stabiliausių Europoje.

Ta proga mes pasikalbėsime apie Sūduvos istoriją su Inga Baranauskiene.

Galima būtų kalbėti ir apie labai senus laikus, nes tai vienas iš seniausiai paminėtų baltiškų etnonimų. Dar Ptolemėjus II a. viduryje mini sudinus ir galindus. Jų palikta archeologinė kultūra dabar susilaukė ypatingo dėmesio, kadangi archeologas Eugenijus Jovaiša iš jos (labiau iš galindiškos dalies pagal jo teoriją) po visokių migracijų ir peripetijų kildina lietuvius. Bet apie tai mes nekalbėsim, o pakalbėsim apie laiką, kai apie sūduvius yra žymiai daugiau informacijos – tai yra XIII amžius.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: XIII amžius grožinėje literatūroje
  3. „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Vytautas Didysis kaip politikas ir žmogus
  6. „Aktualioji istorija“: Kuo unikalus Karusės mūšis? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Marienburgo paslaptis: Kęstučio pabėgimas
  9. „Aktualioji istorija“: Kodėl Vytautas (ne)norėjo būti Čekijos karaliumi?
  10. „Aktualioji istorija“: Gedimino laiškai
  11. „Aktualioji istorija“: Algirdo laiškai
  12. „Aktualioji istorija“: Karaimai ir Vytautas
  13. „Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų
  14. „Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Žygimanto Kaributaičio likimas
  16. „Aktualioji istorija“: Lietuvos karaimų kilmė
  17. „Aktualioji istorija“: Kazokiškos Ukrainos ištakos
  18. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  19. „Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)
  20. „Aktualioji istorija“: Ką naujo galima pasakyti apie Kęstutį? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Saulės Vilna says:
    10 mėnesių ago

    Suduvai atminti skirtus metus siejant su prieš 600 metų sudaryta Melno taikos sutartimi derėjo paminėti ir Vytauto reikštus reikalavimus ją sudarant, t. y. tai, kad jis reikalavo, jog Lietuvai būtų sugrąžintos jo tėvonijos žemės, kaip jis sakė, iki Osos upės. Tad buvo būtina čia detaliau pakalbėti apie Vytauto reikalavimų likimą, Lenkijos karaliaus Jogailos prieštaravimą jiems, apie tų žemių prie Osos gegrafinę vietą, ar jos priklausė Suduvai -Galindams, o gal tai – Sasnos žemė. Apskritai, – ar Lietuva po Žalgirio pergalės gavo ką nors ko nevaldė, ar Melno sutartimi buvo įtvirtinta tik tai, kas Vytenio buvo dabartinėje Užnemunėje atkovota iš Mozūrų ir Ordino kaip Lietuvos teritorija. Tačiau kažkas Baranauskams vis “nebeleidžia” apie šiuos faktus prabilti, juos pavertinti dabartinėje istorijos mokslo šviesoje. Juk Suduvos tema kaip tik buvo tam dėkinga proga.
    O va Dlugošo pramanytam suduvių-galindų pašiepimui (laukiniškumu), kad visiems galindams vyrams žuvus kovojant su lenkais jų moterys atiteko suduviams, tai vietos jų kalboje atsirado.
    Na, bet kokioje konkrečiau apibrėžtoje teritorijoje tie suduviai-galindai, jotvingiai, dainaviai gyveno, kokia tų pavadinimų kilmė iš Baranauskų kalbų taip ir netapo aiškiau.
    Suduvių istorijos klausimo nagrinėjimo proga būtų galima pasakyti, kad Ptolomėjaus (m.e. II a.) juos kaip gentį minimą žodį ‘sudinai’ kalbiškai galima matyti kaip sudėtą iš su+dinaj, kur ‘su-‘ yra priešdėlis, o ‘-dinaj/dinoj-‘ giminiuotinas su pavadinimo Dunojus šaknimi ‘dunoj-‘, su liet. duinoti – tekėti (duinoja – teka upė). Tokiu atveju ‘suduinojanti’ reikštų sutekanti, susiliejanti su kita upe, vandeniu upė. O apskritai indoeuropiečių šaknis don-/dan-/dun- reiškia upė. Su ja giminiuojasi ir sudinų pavadinimo antrojo sando šaknis ‘din-‘, o su šia ir Dainavos pavadinimo šaknis ‘dain-‘. Tokiu atveju manytina, kad Dainava yra pagrindinės upės (Nemuno) vardas, o Suduva vadinta į ją (Nemuną) įtekanti upė, t.y. jos intakas. Nuo šių upių pavadinimų galėjo rastis sudinų ir dainavių genčių pavadinimai.
    Prie to semantiškai dera ir ugrofiniškas Jotvos pavadinimas, pagal tai, kad suomių joki, joen, est. jogi – ‘upė’. Tas paaiškintų ir kalbos mokslo randamus ryšius tarp jotvingų ir vengrų kalbų.
    Poetiškai kalbant upės įtekėjimas į kitą vandenį yra jos pabaiga, galas. Pagal šį požymį Galindos reikšmė yra sinonimiška Suduvai, nes abiejų vardų radimosi požymis – tas pats – intakinė upė, o nuo šių upių vardus gavusiųjų sudinų ir galindų genčių giminystė – yra broliai (seserys).
    Ar ne laikas būtų Baranauskams (jeigu jie ne Lenkijos tautininkai) Dlugošinių Lietuvos istorijos perpasakojimų vieną kartą atsikratyti…

    Atsakyti
  2. Vidmantas says:
    10 mėnesių ago

    Įdomu skaityti Saulės Vilnos pastabas. Malonu būtų sužinoti pastabas dėl mano nuomonės. Visa, kas žinoma – juk iš kryžiuočių su vakarų krikščioniais kronikų iš vienos pusės – ir pravoslaviškų-rusėniškų metraštininkų iš kitos pusės? Įdomūs mūsų požiūriai šiais aspektais. Tarpukario Lietuva rėmėsi vakarietiškomis kronikomis? Kodėl dabar – tokie politikai kaip Patackai pirmon vieton iškelia pravoslavų raštus? Dėl lenkiškos įtakos? Slaviškos įtakos? Juk iš tikro šiandienos lenkams artimesni ruskiai su visais rytų slavais? Teko matyti amerikoniškus istorinius žemėlapius, matyt įtakotus lenkų – kad iki XII-XIII amžių teritorijoje nuo Oderio iki Volgos – gyvenę lenkų gentys! Visai tikėtina, kad kalbiniu požiūriu vakarų ir rytų slavų kalbos beveik ir nesiskyrė… Iš kurio krašto paimta senoji rašytinė bažnytinė slavų kalba? Lenkams gal kliūva tik tai, kad ta Kirilo-Metodijaus kalba – su rytų krikščionių tikėjimo ir rašybos ženklais. Bet ne tai sūduvių atžvilgiu svarbiausia. Slavų įtaka pritaikytina tik pietryčių Lietuvai… Sūduviams kultūriniai pavyzdžiai buvo ir išlieka vokiečiai-germanai. Kaip ir visai vakarų Lietuvai su kalavijuočių, kryžiuočių ir dar ankstyvesne žuvėdų (švedų) grėsme ir sakmėmis apie žuvėdus ir kryžeivius. Kodėl ŠITO FAKTO niekaip nenori matyti dabartinės Lietuvos istorikai? Lenkų ir slavų įtaka? Stebiuosi – kodėl? Gal dauguma tų Lietuvos rytiečių – etniniai slavai, kažkaip buvę priversti pritapti prie baltų?!

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      7 mėnesiai ago

      Kalbotyros mokslo tiesa yra tai, kad slavų kalbos išsivystė iš pakraštinių baltų kalbos tarmių. Čia ir yra išeities taškas visiems išvedžiojimams apie lenkų ir slavų įtakas, jų etniškumų kilmės įtakas baltams.
      Slavų kalbų išplitimas baltų gyventose teritorijose yra susijęs su Rytų apeigų krikščionybės plėtojimusi, kuris vyko Kirilo ir Metodijaus sukurta rašytine bažnytine slavų kalba, kuri kaip religinė ir kanceliarinė per laiką tapo ir baltų elito viešąja kalba, išstumdama iki tol elito rašytine buvusią lotynų kalbą.
      Tai va, trumpai atsakymo esmė būtų tokia.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        7 mėnesiai ago

        Dėl to iš tų laikų turime išlikusių stačiatikių lietuvių parapijų ir popų lietuvių.
        Dvi slavų tautos vienodai atkakliai verčia kitas tautas jų kalba kalbėti… Kitaip jos nemoka. 🙂 Todėl tose platumose gyvenusiems baltams teko ,,svečių” kalbos mokytis, nes ji ten tapo oficialia kalba.
        Deja, neįsiminiau ir neužsirašiau nei pavardės, nei laidos pavadinimo – leMkų* kilmės slavas gal prieš 10 m. ,,Svobodos” laidoje pristatė savo mokslo darbą apie leNkų tautos ir valstybės ištakas**. Iš to, kiek prisimenu, lemkai buvę už kitas būsimų ukrainų gentis karingesni, matyt, nepanorę tuomečiam valdovui paklusti, pasitenkinti jau apgyventomis žemėmis, ir patraukę link Baltijos ir pietvakarių sau žemių užkariauti. Pakeliui ,,nurėžę” sau tada jau būsimų UA ir BY valdytų žemių juostas.
        Senuose Europos žemėlapiuose baltų genčių žemės Karpatus siekė, iki pat tada dar nedidukės lemkų salelės, ir visoje teritorijoje iki Baltijos žemėlapyje buvo baltiški vietovardžiai. Plati didžiulė lemkus juosusi baltų žemė vadinta Palenkė (dabar ji smarkiai susiaurėjusi). Tačiau šimtmetis po šimtmečio lemkai stūmėsi link Baltjos, taip pat ir vokiečių žemių priglobdami. Ir, maišydamiesi su baltais, jau naują – lenkų kalbą kurdami.
        Kažką tokio pasakojo tas lemkas, pats kilęs iš tais laikais aktyvios giminės, todėl nemažai duomenų iš giminės archyvo paėmęs. .
        …………..
        * Lemkai (rusin. Лeмкы, lenk. Łemkowie, ukr. Лемки) – tauta, gyvenanti Karpatų Rusios Lemkų regione, etnografiniame Karpatų kalnų ir priekalnių regione, kuris apima Ukrainą, Slovakiją ir Lenkiją. Taip pat įvardijami ukrainiečių etnine grupe. – lt.wikipedia.org/wiki/Lemkai
        ** Nežinia, ar ,,Svoboda” saugo tokias senas laidas. Viskas, ką dabar radau – čia
        – svoboda.org/a/26671912.html
        Александр Генис: [ … ] Мне так и говорили – «мы лемки, то есть русские… Tai ir paaiškina tokius abiejų šių tautų ir jų valdovų panašumus, abiejų pažiūras į kitas, ypač – į kaimynines tautas, santykius su jomis.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Vyriausybė pritarė VRM siūlomam pilietybės procedūrų griežtinimui | lrv.lt nuotr.

Pritarta pilietybės procedūrų griežtinimui

2023 02 03
Fizinis aktyvumas | dangerouslyfit.com nuotr.

Šiuolaikiško gyvenimo būdo žala: mažas aktyvumas – kelias į sunkias ligas

2023 02 03
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Akcijos „Saugom lydeką 2023“ iliustracija | lrv.lt nuotr.

Saugom lydekas neršto laikotarpiu!

2023 02 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

by Ditė Česėkaitė
2023 02 04
0
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Sulėtėjęs, vis dažniau užstringantis ir kaistantis išmanusis telefonas – problemos, pažįstamos daugeliui. Dažniausiai išmanieji ima lėtėti praėjus keleriems metams po...

Skaityti toliau

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

by Kristina Aleknaitė
2023 02 04
1
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Šiemet Knygos meno varžytuvėse varžosi 113 leidinių, išleistų 2022 metais, juos pateikė šešiasdešimt leidėjų (neskaitant partnerių). Lyginant su pernai, šiemet...

Skaityti toliau

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

by Ditė Česėkaitė
2023 02 04
0
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasak VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus dr. Dariaus Liutiko 2022 metai įstaigai buvo ne tai, kad sėkmingi, bet visomis prasmėmis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
  • Jackdrymn apie A. Slapšytė-Maknavičienė. Aš čia, Aukštaitijaj. Poezija tarmiškai
Kitas straipsnis
Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos žemės reformai – 100 metų“

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos žemės reformai – 100 metų“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai