Šiandien pas mus svečiuose vėl – Darius Alekna. Praėjusį kartą mes su juo jau kalbėjome apie Ptolemajo žemėlapį, sudarytą II amžiuje, kuriame pirmą kartą pavaizduota Baltijos jūros pakrantė, Vysla ir palei jas gyvenančios gentys (žiūrėti ČIA ir ČIA).
Pirmą kartą paminėti sūduviai (arba sudinai pagal Ptolemajų) ir galindai. Apie visa tai Darius jau rašė prieš 2 metus išėjusiame „Lituanisticos“ 2 numeryje (2020 m.). Mes tuos duomenis aptarėme praėjusioje laidoje (#162).
O štai dabar išėjo naujausias darbas – vėlgi apie Pavyslio gentis pagal Ptolemajų, bet čia – didesnė intriga, apie kurią mes užsiminėm praėjusioje laidoje, bet palikome ateičiai, kol išeis straipsnis, ir štai dabar jis paskelbtas: „Ptolemajo „Geografijos“ tyrimai: kas (ne)gyveno dešiniajame Vyslos krante?“ („Lituanistica“ 2022, nr. 4). Čia bandoma kvestionuoti kai kuriuos Ptolemajo duomenis ir jį taisyti.
Kaip nuimti laidos Vedėjo galvą nuo žemėlapio?
skaitykite visą. – Adresas atsisiųsti:
– lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/article/view/4827/4157
aciu uz nuoroda!
trecias video apie ta pati ,ir vel nieko naujo nepasakyta…
Patarciau Tomui ir Dariui nuklysti i vakarus nuo Vystulos ir toliau…. ir paziureti kokia gi europieciu kalba gali
paaiskinti “taip vadinamu germanu” genciu pavadinimus tenai……mano nuomone tiktai gyva islikusi lietuviu kalba….
Maldauju, profesoriai padarykite sia nuodeme..paziurekite i vakarus nuo Vystulos……atrasite baltus….
jau baranauskas tą knygą galėjo pavartyti ir prieš laidos įrašą (ieškoti paveiksliukų) . čia gaunasi nei interviu, nei diskusija, o visiška anarchija
Ta painiava dėl Ptolemėjo išvardintų tautų,gyvenusių prie Vistulos (Vislos) upės gali būti radusis dėl to, kad Ptolemėjo laikais Baltijos jūros vienu iš vardų galėjo buti Vistulos pavadinimas. Iš to ir į ją įtekanti upė gavo Vistulos (Vislos ) vardą. Visai gali būti, kad dabartiėnė žemynu tekanti visa Visla tų laikų supratimu buvo laikoma išpatėjusios Vistulos (Baltijos jūros) vandenų ištakų dalimi.
Tokiu atveju Ptolemėjaus išvardintos dešiniajame krante gyvenusios tautos yra laikytinomis kaip gyvenusiomis aplink Baltijos jūrą imant į dešinę nuo Vistulos žiočių dabartiniu jos kaip upės supratimu. Taigi pirmų nurodytų venedų pavadinimui atliepia Nidos ir Ventės rago pavadinimai, po jų nurodytiems gitonams – getų, samogitų pavadinimai (jie suprastini kaip kuršių, suomių, lyvių mišinys besitęsiantis kažkur iki Narvos), toliau jau kitame Skandinavijos krante finų pavadinimui atliepiantys liet. suomiai, po jų sulonams atliepiantis pavadinimas – Upsala, Sto-holmas, po jų eina germanų gentys fru-gudionai – atliepia Giotenburgo pavadinimas.
Taigi gal ne Ptolemėjus klydo, o tyrinėtojai imdamiesi ieškoti jo klaidų, neišsiaiškinus kaip buvo tais istoriniais laikais suprantami, įsivaizduojami Baltijos jūros vandenys. Pvz. Lietuvoje turime ežerus Lakajų vardu ir iš jų ištekančią upę Lakajos vardu, Be abejonės tokio sutapimo pavyzdžių Lietuvoje ir ne tik joje rastume ir daugiau.
Čia prie to kas pasakyta galima dar pridurti, kad Ptolemėjus gali būti suklydęs, bet tik nurodant, jog gitonai gyvena po venedų, o ne atvirkščiai. Tam faktui patvirtinti, kad gitonai gyveno dabartinės Vislos žiotyse ir į dešinę Baltijos pakrante nuo jų, atlieptų Gdansko, Gdynės, Gudkaimių pavadinimai, netgi galimai ir Galdapės upės pavadinimas – suprūsėjęs (suslavėjęs) iš galimos liet. Gaudapės ir t.t. ir pan.
Kas dėl to, kad Baltijos jūros vandenys Ptolemėjo laikais galėjo būti suprantami kaip išsiliejusiaisiais (stovinčiaisiais – netekančiaisiais) Vistulos upės vandenimis, atlieptų ir paties jų galimo pavadinimo ‘Vistula’ etimologija. Mat kalbiškai galima manyti, jog Vistulos pavadinimas yra sudarytas iš galimai prūsiško (apslavėjusio) priešdėlio ‘Vi-‘ – liet. ‘iš’ ir baltiškos šaknies ‘stul-/staul- / stovl-, ston-‘, reiškiančios ‘stoti, stovėti, stovyla, stalius, pavardės Stonys, Stančius’, taigi matome tą patį “išsiliejusio – sustojusio” vandens požymį, kurį turi bendriniais ‘balos’, ‘palios’ žodžiais reiškiamu ir kurie kaip žodžiai garsiškai yra giminiuotini su Baltjos pavadinimu. Taigi išdėstyto Ptolemėjaus Vistulos matymo (laikymo) tikrumui pagrindo suteikia ne tik minėtų vandenų fiziniai geografiniai duomenys bet ir su tuo sutampanti Vistulos upės pavadinimo kaip žodžio reikšmė.
atlietuvintas Vystulos pavadinimas galetu buti ir
Visala,Vysala,Isala ir pan.Saliai/Salioi Frizijoje…
Seliai … saknis Sala ,salynas paplites nuo
Danupes iki Baltijos iki lot insulae,paeninsula ir angl. Peninsula…
Laikant Vistulą kaip galimą buvus ‚Visalos, Isalos‘ pavadinimo žodį ir siejant jį su liet. ‘sala’ žodžiu, būtų sunku paaiškinti dėl ko toksai vardas galėjo rastis, kadangi salas turi daugelis upių. Be to, nebūtų kaip paaiškinti kodėl Vislos pavadinime tas garsas ‘st’ nėra išlaikytas. Tokiu atveju tikriau yra manyti, kad Vislos pavadinimas yra pasidarytas iš ‘išlėti. išsilėti’ – Išla/ Išlėja su pridėta ‘V’ raide, t.y. išlaikant tą patį upės išsiliejimo Baltijos vandenimis požymį – tik tai vadinant kitos šaknies žodžiu – ‘lėti, išlėt, išlieti’ – sustojimo tekėti, tėkmės praradimo prasme.
Be to, būtent taip, kaip aiškinau, manyti dėl Vistulos pavadinimo dera ir dėl to, kad tokia jos prasmė yra, sinonimiška Nemuno pavadinimui, kuris vestinas iš dzūkų niemti, užniemti, reiškiančių stingti, sustingti. Seni žmonės stingstant, šalant pirštams, rankoms ar pan., sakydavo užniemo pirštai, niemsta rankos ir pan.
Čia dar pažymėtina, kad liet. žodžio šaknis sting- yra gimininga anglų stend – ‚stoti‘. Sakome – pastatė stendus.
Tokiu atveju Ptolemėjus sakydamas, kad į dešinę nuo Vistulos gyveno venetai, galimas daiktas, kad Vistula jis vadino Nemuną. Tai patvirtintų ir prie jo žiočių dešinėje esantis vietos pavadinimas Ventės ragas kaip venetų gyvenimo joje palikimas. .