Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video)

www.alkas.lt
2014 04 28 17:23
6
Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,
Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, lyginant su kaimyninių kraštų, lygis buvo labai aukštas, o kapai turtingesni. Juose gana gausu žalvarinių, sidabrinių ir sidabruotų papuošalų, vienas kitas paauksuotas daiktas.

Romėnų istorikas Kornelijus Tacitas Lietuvos pajūrio gyventojus – prūsus – vadino aisčiais. Vėliau romėnų autoriai mini tokias baltų gentis kaip galindai, sūduviai. Nuo IV–V a. Lietuvos teritorijoje jau išskiriamos tokios gentys kaip žemaičiai, žemgaliai, sėliai, lietuviai ir aukštaičiai. Šioms gentims būdingi skirtingi laidojimo papročiai. Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai. Tuo tarpu Centrinėje Lietuvoje, kur buvo įsikūrę aukštaičiai, ar Nemuno žemupyje, kur gyveno skalviai, – plokštiniai kapinynai.

Didžiausią kultūrinę įtaką tuo laikotarpiu baltų, germanų ir kitoms gentims turėjo nykstanti Romos imperija. Lietuvos teritorijoje rasta papuošalų, kurie būdingi didelei Europos daliai. Dalį papuošalų, pagamintų Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių, archeologai aptinka Estijoje ar Suomijoje.

Kaip pasakoja prof. M. Michelbertas, materialinė kultūra plito iš pietų į šiaurę, baltai pasitarnavo kaip tarpininkai. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje turime kapų, kuriuose aptinkamos romėniškos monetos, kai kuriuose – net ištisi lobiai.

Dėl naujų technologijų kalviai išmoko geriau kaldinti, intensyvėjo prekyba, daugėjo gyventojų. Jei ankstyvajame geležies amžiuje, V a. pr. m. e. – I a., Vakarų Lietuvoje yra vos keletas laidojimo paminklų, tai vėlyvajame geležies amžiuje jie vienas nuo kito nutolę vos 2–3 km atstumo ir rodo gyventojų gausą pajūryje.

Išsamiau apie pirmuosius metalistus Lietuvoje pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Iš viso ciklą sudaro 15 vaizdo pasakojimų, kurie aiškiai ir kiekvienam suprantamai pristato mokslininkų atliekamus tyrimus. Reportažai gali būti naudojami kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Juos galima nemokamai žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje.

Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas”, kurį įgyvendina Lietuvos mokslų akademija su partneriais, dalių. Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologi­jas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle ska­tinimas“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaziuko mugė Vilniuje prieš 76 metus (video)
  2. Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video)
  3. A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
  4. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  5. T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
  6. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  7. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  8. Lietuvos kultūros sostinės vardas bus suteiktas Panevėžiui, Joniškiui ir Telšiams
  9. M. Jučas. Gedimino laiškai
  10. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  11. Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas
  12. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  13. Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kemblys says:
    8 m. ago

    Jau ir BALTŲ ISTORIJA atsirado… Tuoj visai pamiršime lietuvius.
    Įdomu, kas rašė šį straipsnį. Kam čia MŪSŲ ERA prasidėjo su Jėzaus gimimu?

    ,,Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai.”

    Atsakyti
  2. Žynys says:
    8 m. ago

    Sakote: “Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais”.???
    Gerbiamieji, nemenkinkime arijų-baltų kultūros ir neklastokime ne tiktai mūsų bet ir pasaulio praeities!
    Rašydami ar teigdami ką nors? ir kam nors? apie mūsų praeitį, elkimės bent kiek atsakingiau ir patriotiškiau!
    Rašant apie baltų praeitį jau nebeužtenka tiktai paviršutiniškų praeities žinių!
    Lietuvių kultūros praeitis, kaip nei viena kita, yra tampriai susieta su Žemėje vykstančiais fiziniais procesais!
    Tad pirmiausiai būtina pažinti šiuos procesus ir tiktai tada jau imtis mūsų praeities!
    Būtent geofiziniai procesai mūsų protėvius per tūkstantmečius periodiškai vertė keisti gyvenamąją vietą ir Eurazijos kontinente “vaikė” iš vietos į vietą! Tai liudija ir sanskrito bei lietuvių kalbų giningumas!
    Tad klimato atšalimas 1-jo t.pr.m.e. pirmoje pusėje mūsų protėvių didžiąją dalį privertė iš Rytų Europos pakilti ir keliausti link Saulės, kuri tuo metu tekėjo Atlanto vandenyno pusėje.
    Būtent mūsų protėviai arijai – baltai tuo metu Centrinėje Europoje pagimdė KELTŲ (nuo liet. žodžio keltis,persi-kelti) o vėliau Vakarų Europoje ir GALŲ kultūras. Tai liudija ir daugelio galų genčių jungtinės kariuomenės vadas VERŠINGETORIKIS (vyršiausias getų-gotų rikis) (Julijus Cezaris “Karo su galais užrašai”).
    O kur dar vakarietiški genčių rikiai vėliau tapę Henrikais?!
    O kur dar mūsų genčių rikiais vakaruose įkurtas pirmasis GENTIES rikio mūrinis miestas dabar vadinamas HANT o ankščiau Ganzos?!

    Atsakyti
  3. Rimvydas says:
    8 m. ago

    LMA svetainėje jūsų minėtų įrašų neradau!

    Atsakyti
  4. Žynys says:
    8 m. ago

    Mano šaltiniai yra ne LMA svetainė bet sniausiųjų Žemėje kultūrų, tame tarpe ir mūsų protėvių – arijų-baltų, šaltiniai!

    Atsakyti
  5. Perkūno Paukštis says:
    8 m. ago

    Jeigu 4-ame pohebraistiniame amžiuje buvo metalistai, tai ir buvo krikščionys baikeriai ?

    Atsakyti
  6. perkuno ozelis says:
    8 m. ago

    eee perkunpauksti ar vazineji dar su savo senu fordu tersdamas Gamta?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

2022 04 30
Jorė 2022

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

2022 04 28
Mantas Kvedaravičius (1976-2022) | facebook.com, D. Jankausko nuotr.

Rusų budelių nužudytas kino režisierius, kultūros antropologas Mantas Kvedaravičius palaidotas gimtuosiuose Biržuose

2022 04 10
Lietuva ir Ukraina stiprins kultūrinius ryšius

Vyriausybė pritarė lietuvių perkėlimui iš Ukrainos į Lietuvą

2022 04 06
Marius Kvederavičius | Berlinales rengėjų nuotr.

Ukrainoje žuvo kultūros antropologas ir režisierius Mantas Kvedaravičius

2022 04 03
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

2022 03 31
Registracijos centre jau pluša „Maisto bankas“

Tyrimas: kitų gerovei aukoja kas antras lietuvis

2022 03 19
V. Valiūnas. Ar susitaikys žydai ir lietuviai mirtinos grėsmės akivaizdoje?

V. Valiūnas. Ar susitaikys žydai ir lietuviai mirtinos grėsmės akivaizdoje?

2022 03 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Lietuvoje

Krizių centuose daugės paslaugų

2022 05 18
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
Architektūra

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai
  • Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
  • Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
  • Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 491; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 479; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 471; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 454; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 384; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 368; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

by Ditė Česėkaitė
2022 05 11
0
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Antrus metus iš eilės į gimtinę grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių buvo daugiau nei išvykusių. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. į...

Skaityti toliau

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 02
6
www.limis.lt

Novelių, idėja gimė 1940 metais Karaliaučiuje, kai jaunas vokiečių kalbininkas Viktoras Falkenhahnas atnešė savo senam draugui ir mokytojui Vydūnui storą...

Skaityti toliau

Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

by daiva
2022 04 30
0
Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kvietimu Lietuvoje pirmą kartą viešėjo tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Mėlynasis skydas“ (angl. „Blue Shield International“) organizacijos prezidentas,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Aplinybių galia apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai