Pirmadienis, 24 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video)

www.alkas.lt
2014-04-28 17:23:05
356
PERŽIŪROS
6
Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,
Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, lyginant su kaimyninių kraštų, lygis buvo labai aukštas, o kapai turtingesni. Juose gana gausu žalvarinių, sidabrinių ir sidabruotų papuošalų, vienas kitas paauksuotas daiktas.

Romėnų istorikas Kornelijus Tacitas Lietuvos pajūrio gyventojus – prūsus – vadino aisčiais. Vėliau romėnų autoriai mini tokias baltų gentis kaip galindai, sūduviai. Nuo IV–V a. Lietuvos teritorijoje jau išskiriamos tokios gentys kaip žemaičiai, žemgaliai, sėliai, lietuviai ir aukštaičiai. Šioms gentims būdingi skirtingi laidojimo papročiai. Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai. Tuo tarpu Centrinėje Lietuvoje, kur buvo įsikūrę aukštaičiai, ar Nemuno žemupyje, kur gyveno skalviai, – plokštiniai kapinynai.

Didžiausią kultūrinę įtaką tuo laikotarpiu baltų, germanų ir kitoms gentims turėjo nykstanti Romos imperija. Lietuvos teritorijoje rasta papuošalų, kurie būdingi didelei Europos daliai. Dalį papuošalų, pagamintų Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių, archeologai aptinka Estijoje ar Suomijoje.

Kaip pasakoja prof. M. Michelbertas, materialinė kultūra plito iš pietų į šiaurę, baltai pasitarnavo kaip tarpininkai. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje turime kapų, kuriuose aptinkamos romėniškos monetos, kai kuriuose – net ištisi lobiai.

Dėl naujų technologijų kalviai išmoko geriau kaldinti, intensyvėjo prekyba, daugėjo gyventojų. Jei ankstyvajame geležies amžiuje, V a. pr. m. e. – I a., Vakarų Lietuvoje yra vos keletas laidojimo paminklų, tai vėlyvajame geležies amžiuje jie vienas nuo kito nutolę vos 2–3 km atstumo ir rodo gyventojų gausą pajūryje.

Išsamiau apie pirmuosius metalistus Lietuvoje pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Iš viso ciklą sudaro 15 vaizdo pasakojimų, kurie aiškiai ir kiekvienam suprantamai pristato mokslininkų atliekamus tyrimus. Reportažai gali būti naudojami kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Juos galima nemokamai žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje.

Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas”, kurį įgyvendina Lietuvos mokslų akademija su partneriais, dalių. Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologi­jas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle ska­tinimas“.

httpv://youtu.be/Ew2Ug3GThZk

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaziuko mugė Vilniuje prieš 76 metus (video)
  2. Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video)
  3. A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau
  4. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  5. T. Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
  6. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  7. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  8. Lietuvos kultūros sostinės vardas bus suteiktas Panevėžiui, Joniškiui ir Telšiams
  9. M. Jučas. Gedimino laiškai
  10. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  11. Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas
  12. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  13. Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kemblys says:
    12 metų ago

    Jau ir BALTŲ ISTORIJA atsirado… Tuoj visai pamiršime lietuvius.
    Įdomu, kas rašė šį straipsnį. Kam čia MŪSŲ ERA prasidėjo su Jėzaus gimimu?

    ,,Pavyzdžiui, žemaičių, žemgalių teritorijoje pirmaisiais mūsų eros amžiais paplitusi laidojimo paminklų forma buvo pilkapiai.”

    Atsakyti
  2. Žynys says:
    12 metų ago

    Sakote: “Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais”.???
    Gerbiamieji, nemenkinkime arijų-baltų kultūros ir neklastokime ne tiktai mūsų bet ir pasaulio praeities!
    Rašydami ar teigdami ką nors? ir kam nors? apie mūsų praeitį, elkimės bent kiek atsakingiau ir patriotiškiau!
    Rašant apie baltų praeitį jau nebeužtenka tiktai paviršutiniškų praeities žinių!
    Lietuvių kultūros praeitis, kaip nei viena kita, yra tampriai susieta su Žemėje vykstančiais fiziniais procesais!
    Tad pirmiausiai būtina pažinti šiuos procesus ir tiktai tada jau imtis mūsų praeities!
    Būtent geofiziniai procesai mūsų protėvius per tūkstantmečius periodiškai vertė keisti gyvenamąją vietą ir Eurazijos kontinente “vaikė” iš vietos į vietą! Tai liudija ir sanskrito bei lietuvių kalbų giningumas!
    Tad klimato atšalimas 1-jo t.pr.m.e. pirmoje pusėje mūsų protėvių didžiąją dalį privertė iš Rytų Europos pakilti ir keliausti link Saulės, kuri tuo metu tekėjo Atlanto vandenyno pusėje.
    Būtent mūsų protėviai arijai – baltai tuo metu Centrinėje Europoje pagimdė KELTŲ (nuo liet. žodžio keltis,persi-kelti) o vėliau Vakarų Europoje ir GALŲ kultūras. Tai liudija ir daugelio galų genčių jungtinės kariuomenės vadas VERŠINGETORIKIS (vyršiausias getų-gotų rikis) (Julijus Cezaris “Karo su galais užrašai”).
    O kur dar vakarietiški genčių rikiai vėliau tapę Henrikais?!
    O kur dar mūsų genčių rikiais vakaruose įkurtas pirmasis GENTIES rikio mūrinis miestas dabar vadinamas HANT o ankščiau Ganzos?!

    Atsakyti
  3. Rimvydas says:
    12 metų ago

    LMA svetainėje jūsų minėtų įrašų neradau!

    Atsakyti
  4. Žynys says:
    12 metų ago

    Mano šaltiniai yra ne LMA svetainė bet sniausiųjų Žemėje kultūrų, tame tarpe ir mūsų protėvių – arijų-baltų, šaltiniai!

    Atsakyti
  5. Perkūno Paukštis says:
    12 metų ago

    Jeigu 4-ame pohebraistiniame amžiuje buvo metalistai, tai ir buvo krikščionys baikeriai ?

    Atsakyti
  6. perkuno ozelis says:
    12 metų ago

    eee perkunpauksti ar vazineji dar su savo senu fordu tersdamas Gamta?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu
Lietuvoje

Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu

2026 08 24
Skirtingų rūšių džiovintos vaistažolės
Gamta ir ekologija

Vaistažolių laikas: kada pačių rinkta arbata gali atnešti daugiau žalos nei naudos?

2026 08 23
Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros
Gamta ir žmogus

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

2026 08 23
Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Šventės

Baltijos keliui – 37-eri: vienybės pamoka, kurios nevalia pamiršti

2026 08 23
KU Botanikos sodas
Kultūra

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“

2026 08 23
Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Etninė kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžiausias uodų įkandimų pavojus – per pirmąsias 20 minučių
  • Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu
  • Sukčiai įžūlėja – vyresnius žmones apmoko dar prieš skambutį bankui
  • Paspirtukų metą temdo žalų skaičiai: kas turi atlyginti jų padarytą žalą?

Kiti Straipsniai

Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

2026 08 21
J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

2026 08 15
Paveldo ieškotojai

Tapkite paveldo detektyvu: padėkite atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje

2026 06 23
Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas

Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas

2026 06 21
Zlata Rapp – Gervaldienė, istorikė, rašytoja

Z. Rap-Gervaldienė. „Lietuva – lietuviams!“ užsienietės akimis

2026 03 27
Henrikas Gudavičius

H. Gudavičius. Atkaklūnai – ne tiktai užsispyrėliai žemaičiai

2026 03 09
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08
Baltai

J. S. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai

2026 01 03
Atgaivintos daugiau nei tūkstančio metų senumo archeologinės vertybės

Atgaivintos daugiau nei tūkstančio metų senumo archeologinės vertybės

2025 12 15
The Safe AI

Lietuviai sukūrė įrankį, leidžiantį saugiau naudoti skirtingus DI įrankius

2025 11 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • KERRY CASSIDY Project Camelot Productions apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
Kitas straipsnis
V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai