XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.
Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Žemaičių ir Lietuvių gentims laimėti Saulės mūšį. Žemaičių ir Lietuvių gentys iš vakarų į rytus buvo nusidriekusios apie 200 km. Reikėjo greitai perduoti žinią, spėti susivienyti ir laimėti. Uždegus ant piliakalnio ar aukšto kalno sausų malkų, kad ir didelį laužą, dienos metu jį matysime ne toliau nei iš kilometro atstumo. Jeigu ant laužo uždėsime žalios žolės tai kils balti dūmai, kuriuos gentainiai pastebės jau ir už 20 kilometrų. Bet kaip suprasime iš kurios pusės puola priešas? Juodus dūmus turėtų skleisti degantis didelis kiekis spygliuočių medžių sakų. Gal būt baltų ir juodų dūmų signalais buvo perduodamos išsamesnės žinios apie pavojų. Gal tai buvo panašūs į Morzės abėcėlę signalai. Dabar galime tiktai spėlioti, bet reikia manyti, kad tai buvo pakankamai gerai veikiantis žinių perdavimo būdas. Pamačius pavojaus signalą gentainiai skubiai perduodavo tokiu pat būdu žinią toliau, susigabendavo gyvulius ir maisto atsargas į gerai įtvirtintas pilis, kad atvykęs priešas nerastų sau maisto. Tokiu būdu tikriausiai veikė XII – XIII amžių baltų „internetas“.
Rugsėjo 22 d. nuo 20.00 iki 21.00 val. kviečiame kartu uždegti Baltų vienybės ugnį ant aukštojo Verkių kalno. Jau penkioliktą rudens lygiadienį lietuviškų tradicijų puoselėtojus prie Lizdeikos aukuro kviečia Lietuvių etninės kultūros draugija.
Prieš 778 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Susiburkime prie Lizdeikos aukuro, prie kaitrios ugnelės prisiminkime protėvių žygius ir kovas už gimtąją Žemę, Kalbą, Valstybę. Rudens lygiadienio virsmas primins, kad artėjame į susikaupimo, Ilgių laiką. Nuoširdžiais žodžiais ir dainomis pagerbsime kovose žuvusius Lietuvos didžiavyrius.
Dalyvaus tautiški istorikai Inga ir Tomas Baranauskai.
Kas galite, atsineškite sausų malkų ir deglų.
Renginį rengia: Nijolė Balčiūnienė, Lietuvių etninės kultūros draugija.
Štai kaip marksisitiniai istorikai tampa: Dalyvaus tautiški istorikai Inga ir Tomas Baranauskai.
Lyvi, nelaidyk spjaudališkai liežuvio, o verčiau pasiimk malkų glėbelį ir ant artimiausio alkakalnio, saulėkalnio, aušrinkalnio ar piliakalnio 20 val užkurk ugnelę…
Malonu kad priminei. Norėčiau visus pasveikinti su rudens lygiadieniu palinkėti visiems sėkmės. Rudens lygiadienis tai pirmas šventimas Naujųjų Karvės metų pagal avestos kalendorių. lyvis
,,Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas.”
Lengviausia viską matuoti pagal save. Kažkokie juodi, balti dūmai… vaikiškai įsivaizduoja senovę.
Tada buvo Žyniai.
Kartą, gal prieš trisdešimt metų, per kažkokią TV laidą kalbino Žuvinto rezervato darbuotoją. Žurnalistė pasakė, kad, kol jie čia kalba, galbūt kitame rezervato gale kas nors daro Gamtai žalą. Darbuotojas nusistebėjo – juk jaučiasi, kai svetimas įeina į rezervatą…
Mano seneliai gyveno miške, netoli Kuktiškių. Jausdavau miške žmones, ypač blogus.
Pateikti žemėlapiai labai abejotini, atsiradę iš baltų gyvenimo mėgėjiško supratimo. Pirmiausiai, tai Kuršo (Karšuvos) ir Lietuvos pavadinimai nėra atskiros genties, o visų (daugelio) baltų genčių atitinkamu istoriniu laikotarpiu gyvavusių valstybinių bendrumų, apėmusių tas pačias jų gyvenamas teritorijas, sinonimiški pavadinimai.