Žymos archyvas: Mečys Laurinkus

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (31)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

A. Endriukaitis. Raganų šokis apie Vasario 16-ąją (29)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Neseniai M. Gorbačiovas išleido knygą apie savo politinę patirtį. Jis rašo: „Bet aš nenumaniau, kad aplink mane idiotai ir atsitiktinė publika, kuri apskritai nieko nenutuokia“!

(„Nezavisimaja gazeta“, 2017-12-21, p. 14). Mūsų filosofas Krescencijus Stoškus pastebėjo: „Tiesą sakant, Lietuvoje dabar tiek idiotizmo, kad sunku suprasti, iš kur visa tai nukrinta ir kokiais motyvais tai organizuojama.“ („Respublika“, 2018-02-09, p. 20). Filosofas Arvydas Šliogeris jau anksčiau yra nužiūrėjęs: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, Skaityti toliau

Prisiminkime Viktorą Zedelį (0)

Viktoras Zedelis | asmeninė nuotr.

Gruodžio 25-ąją netekome vieno atkurto Valstybės saugumo departamento vadovų Viktoro Zedelio.

Sužinojęs apie šią netektį, žvilgtelėjau į Valstybės saugumo departamento svetainę:

„Laikinai ėjęs Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pareigas 1991 kovo mėn. – rugsėjo mėn.“

Taip pristatytas Viktoras Zedelis, kurio pečius po 1991 m. sausio 13-osios užgulė atsakomybė dėl šios svarbios valstybės institucijos veiklos. Šiandien dienos „visažinių didvyrių – patriotų“ tada nematėme šalia savęs. Skaityti toliau

Bus prisimintas kovotojas už Lietuvos laisvę poetas ir filosofas Mindaugas Tomonis (audio) (0)

Mindaugas Tomonis (1940–1974) | rengėjų nuotr.

Lapkričio 5 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g. 34) įvyks renginys skirtas paminėti poeto, filosofo, Lietuvos aktyvistų fronto dalyvio, kovotojo už Lietuvos laisvę Mindaugo Tomonio 76-ąsias gimimo ir 41- ąsias žūties metines „Mindaugas Tomonis ir jo Žinia“.

18 val. vyks šv. Mišios už M. Tomonį.  Šv.Mišias aukos kunigas Antanas Saulaitis. M. Tomonio poeziją skaitys Virgilijus Kubilius. Šv. Kazimiero bažnyčios choras „AVE VERUM“. (vad. Vidmantas Ruzgys) Renginį ves skulptorius Gediminas Radzevičius. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mindaugas Tomonis – primirštas Lietuvos didvyris (audio) (3)

2015.11.05_M.Tomonis

Šioje kuriamo „Alko Radijo“ laidoje „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“ prisimenamas poetas, filosofas, Lietuvos aktyvistų fronto dalyvis, kovotojas už Lietuvos laisvę Mindaugas Tomonis, kuriam šiemet būtų sukakę 75 m.

Žurnalistas ir Alkas.lt redaktorius A. Antanaitis kalbina M. Tomonio draugus – skulptorių Gediminą Radzevičių ir Nepriklausomybės Akto signatarą Mečy Laurinkų.

Skaityti toliau

Signatarų namuose bus prisimintas kovotojas už Lietuvos laisvę M. Tomonis (2)

2015.11.05_M.Tomonis

Lapkričio 5 d. 17.30 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks renginys skirtas paminėti poeto, filosofo, Lietuvos aktyvistų fronto dalyvio, kovotojo už Lietuvos laisvę Mindaugo Tomonio 75-ąsias gimimo ir 40- ąsias žūties metines „Mindaugas Tomonis ir jo Žinia“.

Minėjimo dienotvarkėje numatyti penki pranešimai. Pranešimus skaitys:  Mečys Laurinkus „Žinia“, Rimantas Gučas „Vaikystės aidai“, Pranešimas Nr.3 – Algirdas Saudargas „M.Tomonis ir laisvė“,  Vytautas Bogušis „Disidentas M.Tomonis“, Alvydas Medalinskas „Intelektualai ir nepriklausomybė“. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kreipimasis vardan Lietuvos – vienijimuisi, bet ne skaldymui ir kiršinimui (6)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Šešių signatarų Kreipimasis vardan Lietuvos sukėlė ne tik šurmulį, bet ir sunkiai slopinamą pykčio protrūkį.

Nenuostabu. Kovo 11-osios proga ir mus, signatarus, klausė, ar tokios nepriklausomos Lietuvos tikėjomės?

Bepigu praėjus 25-eriems metams, tūlam kolegai Aleksandrui Abišalai postringauti, kad būtent tokios ir ne kitokios. Sąžiningas ir nuoširdus rinkėjas, 1990 m. vasario 24-osios rinkimuose į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, netrukus paskelbusią Kovo 11-osios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Aktą, balsavęs už Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio programą, ir mes – tos Aukščiausiosios Tarybos deputatai Skaityti toliau

P. Gylys. Apie kapitalizmą M. Laurinkui ir liberalams (16)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Viešai pripažįstu – esu žalojęs ne vieną jaunimo kartą. Mat anais laikais dėsčiau politinę ekonomiją. O tada ji galėjo būti tik marksistinė, pateikianti vienpusišką, ideologizuotą tikrovės aiškinimą. Galiu pasiguosti tik tuo, kad buvau ne vienas – tokių žalotojų buvo tūkstančiai. Tarp jų – ir Vytautas su Dalia.

Tie tūkstančiai dėstė kas marksistinę politinę ekonomiją, kas marksistinę filosofiją, kas mokslinį komunizmą. Dauguma jų dabar bijo net tarstelėti, kad jie dėstė „ne tai“. Nors galėtų sakyti: dėstėm, bet ir Vytautas bei Dalia buvo su mumis. Dabar jie, bent dalis jų, lyg neturėtų biografijų, lyg būtų atėję iš ateities, dėsto politologiją, Skaityti toliau

A. Zolubas. Du istorinius įvykius ženklinantys mitai (2)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Dažnai skaitome, girdime apie mitus, dažniausiai savo kilme nesusijusius su senoviniais mitais, tačiau tenkinančius mito kriterijus, nes paremtus absoliučiu tikėjimu ir tapatumu. Lietuva turi Konstituciją, turi demokratinę Respubliką, turi valstybės valdymo institucijas. Tačiau ar tikra valstybė, ar tikra demokratija, ar tikra Nepriklausomybė? Gal visa tai nerealu, mitas? Čia skaitytojo vertinimui teikiu du mitus iškart, nes jie susiję.

Pirmas mitas: 1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Taip ir nepasimokėme iš Lietuvos stojimo į Interpolą istorijos (7)

Ministro Pirmininko pavaduotojas Z.Vaišvila Urugvajuje, Punta dėl Este, 60-ojoje Interpolo Generalinės Asamblėjos sesijoje, 1991 lapkričio 4 d. | organizatorių nuotr.

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas, ICPO) – didžiausia policijos tarptautinė organizacija pasaulyje. Interpolas įkurtas 1923 m. ir šiuo metu vienija 190 valstybių narių.

Prieš 22 metus, 1991 m. lapkričio 4 dieną Lietuvos Respublika sugebėjo atnaujinti narystę šioje svarbioje tarptautinėje organizacijoje dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai. Apie šiuos svarbius įvykius ir jų peripetijas su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila, tuomet ėjusiu Ministro Pirmininko pavaduotojo ir Valstybės saugumo departamento vadovo pareigas, kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge (15)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt sveikina signatarą, Seimo narį Algirdą Patacką rugsėjo 28 d.  atšventusį savo neeilinį gimtadienį. Linkime sveikatos, kovinių ir kūrybinių galių kelyje į Darną ir Tiesą.

Ta proga skelbiame 2008 m. žurnale „Liaudies kultūra“ spausdintus Algirdo Patacko prisiminimus „Pogrindis virtęs pastoge”. A.Patacką kalbina Saulė Matulevičienė.

Algirdas Patackas – Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, besidomintiesiems lietuvių etnine kultūra pažįstamas kaip originalių etnologinių studijų autorius [1] Skaityti toliau

R. Zaveckas. Ar atsiklaups lietuvių chamai prieš lenkų ponus? (22)

Linkevičius atsiprašo lenkų tautos | Alkas.lt nuotr.

Poznanėje futbolo rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir vietos „Lech“ komandų lenkų futbolo sirgaliai iškėlė didžiulį šūkį „Lietuvi chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Šūkis buvo didelis, vien jį laikyti turėjo ne mažiau šimto žmonių. Įnešti tokį didelį medžiagos audeklą nepastebimai pro policijos pareigūnus buvo neįmanoma. Juk „Lech“ sirgaliai yra garsūs savo agresyvumu ir kiekvienas įeinantysis yra kruopščiai patikrinamas. Užkirsti kelią šio plakato pasirodymui nebuvo sunku, tuo labiau, kad policija visada seka tokius sirgalius dar prieš rungtynes.

Dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas jaunystėje irgi buvo aistringas futbolo sirgalius, aktyviai organizavęs jų veiklą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI) (1)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

7. Tėvynės sąjunga

1993 m. įsikūrusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai penkiolika metų nešė konservatizmo vėliavą. 2008 m. susijungusi su Lietuvos krikščionimis demokratais ji persivadino Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Nepaisant to žiniasklaidoje ir visuomenėje įsitvirtinęs inertiškas požiūris, jog Tėvynės sąjunga – tai konservatoriai, o konservatoriai – tai Tėvynės sąjunga.

Sąjūdžio patriarchą prof. Vytautą Landsbergį partijos vadovo poste pakeitus Andriui Kubiliui, virš konservatyviosios ir vėliau prijungtos krikdemiškosios tapatybės kyla dar viena – liberalioji. Skaityti toliau

D.Kuolys. Gyvuok, Tarybų Lietuva! (video) (4)

Darius Kuolys | wikipedia.org nuotr.

Kadaise dalyvaudamas Sąjūdžio veikloje mėginau atidžiau stebėti viešus sovietų santvarkos gynėjų veiksmus. Rūpėjo suprasti, kokiomis priemonėmis kovojama už tvarką, paremtą melu ir brutalia jėga. Kaip sovietų santvarka ginasi nuo žmonių, siekiančių laisvės, tiesos ir teisingumo? Tuomet  nagrinėjau Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos spaudą, jos ir „visuomenės lyderių“ pasisakymus apie disidentus, pirmuosius viešus visuomenės bruzdėjimus, Sąjūdžio mitingus.

Pastebėjau, kad sovietų režimas, prieš imdamasis karinės prievartos, iš esmės gynėsi dviem būdais – nuolat didino vis rafinuotesnio melo dozes ir stengėsi „perimti“, Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Tragedija Norvegijoje, farsas Lietuvoje ir amžinas klausimas – ką daryti? (9)

Inga Baranauskienė

Po tragedijos Norvegijoje Lietuvą užplūdo komentarų farsas. D. Velykis užsipuolė R. Čekutį ir vadinamuosius „neonacius“, A. Vinokuras – Katalikų bažnyčią ir TS-LKD su I. Degutiene priešaky. Jam antrino R. Valatka, o buvęs VSD šefas M. Laurinkus, nepamiršdamas paaimanuoti dėl varganos specialiųjų tarnybų padėties, paragino budriai sekti visus, mat, kai kurių užsiėmimų „vidinis turinys yra grėsmingas“ ir visai nesvarbu, kad jie nepatenka į Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Blaivesnių vertinimų taip pat netrūko, deja, politikai daugiausiai pasidavė psichozei. Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius pasinaudojo Norvegijos tragedija, kad įžnybtų konservatoriams, o premjeras A. Kubilius užsipuolė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Dieveniškėse surengtą etnokultūrinę stovyklą, Skaityti toliau