Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Zolubas. Du istorinius įvykius ženklinantys mitai

Algimantas Zolubas
2015-02-24 17:52:14
2
Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.
Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Dažnai skaitome, girdime apie mitus, dažniausiai savo kilme nesusijusius su senoviniais mitais, tačiau tenkinančius mito kriterijus, nes paremtus absoliučiu tikėjimu ir tapatumu. Lietuva turi Konstituciją, turi demokratinę Respubliką, turi valstybės valdymo institucijas. Tačiau ar tikra valstybė, ar tikra demokratija, ar tikra Nepriklausomybė? Gal visa tai nerealu, mitas? Čia skaitytojo vertinimui teikiu du mitus iškart, nes jie susiję.

Pirmas mitas: 1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį.

Antras mitas:1990 m. kovo 11 d. priimtas Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo aktas, pažymintis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Mielas skaitytojau, neskubėk manęs prie kryžiaus kalti, kad tokius svarbius dokumentus taip įvardiju, neskubėk autorių užgaulioti piktais komentarais, bet sėskim ir pakalbėkim rimtai, nes kalba eina ne apie kokius kosmetinių priemonių ar kulinarinius receptus, o apie rimtus, istorinius įvykius ženklinančius dokumentus. Nes žinojimas padėties, kokioje esame, padės susivokti, kodėl emigruoja tautiečiai, kodėl žudosi, kodėl gimstamumas mažas, kodėl daugelį nepriteklius kamuoja, kodėl iš nevilties tautiečiai alkoholiu vaduojasi. Tai suvokus, gal atsigręšime į tikrąsias vertybes, į pačią valstybę kaip vertybę ir patys ieškosime geidžiamos išeities.

Žinotina, kad pats istorinio įvykio paskelbimas, kol jis neatitiks de facto (faktiškų) ir de jure (teisiškų) sąlygų, nelaikomas įvykusiu. Nenagrinėdami pačių sąlygų turinio, turime pripažinti, kad nors ne iškart, tačiau abiem atvejais abi sąlygos buvo įvykdytos.

Kyla teisėtas klausimas, kodėl vadinu mitais.

Apie pirmąjį mitą, kaip mums mažiau aktualų, nenagrinėdami tos valstybės vidinių valdymo reformų, pasakysime tiek, kad SSRS niekur neišnyko, tik susitraukė su visu buvusiu turiniu ir pasivadino Rusijos Federacija (RF). O susitraukė todėl, kad Lietuvos pavyzdžiu, deklaravę savo Nepriklausomybę, nuo SSRS atsiskyrė kelios jos respublikos. Rusijos Federacija nuo SSRS politikos neatsiribojo, o oficialiai prisiėmė SSRS teises ir pareigas, jos vadovas Putinas SSRS griūtį vadina tragedija. Ketvirčio amžiaus patirtis rodo, kad RF neatsisakė SSRS imperinės politikos ir realiai žengia jos atstatymo žingsnius. Čia ir yra SSRS griūties mito patvirtinimas.

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, tarsi abejonių neturėtų būti. Tačiau, jei gilinsimės į esmę, matysime, kad atsiskyrimas nuo SSRS – teritorinis, kosmetinis, paženklintas tik LKP atsiskyrimu nuo SSRS KP. Į Nepriklausomybę Lietuva atėjo su visu sovietiniu paveldu, su visa teisine sistema, su buvusia valdžia, su tais pačiais teismais ir teisėjais, prokuratūra, su ta pačia penkis dešimtmečius komunistinėje „šviesoje“ ugdyta tarybine liaudimi, nebemokančia ne kolchoziškai ūkininkauti.

Prisijungdama prie Vakarų demokratinių valstybių sąjungos, Lietuva tik formaliai tapo demokratine respublika, tačiau su kitokia demokratija, nes liko priklausoma nuo vidinio sovietinio paveldo. Po nepriklausomybės paskelbimo dar bandyta kratytis sovietinio šleifo, tačiau nei desovietizacijos įstatymo nebandyta priimti, o liustracija apsiribojo tik dalies KGB neetatinių darbuotojų slapta „išpažintimi“ LGGTC vadovei Daliai Kuodytei.

Nusikaltimų Tautai organizatoriams ir tiesioginiams vykdytojams nei plaukas nuo galvos nenukrito, LKP CK pirmasis sekretorius tapo prezidentu, KGB etatinis darbuotojas, persekiojęs paskutinį Aukštaitijos partizaną, tapo Vidaus reikalų ministru, Valstybės saugumo departamentui (VSD) leista vadovauti galimai sovietinės orientacijos veikėjams Mečiui Laurinkui, Jurgiui Jurgeliui ir net KGB rezervistui Arvydui Pociui (jie be jokių karinių nuopelnų Lietuvai dar buvo „įšventinti“ į generolus). Dabartinis VSD vadovas, nors Prezidentei netinka, tačiau panašu, kad dėl savo neveiklumo sovietinį paveldą tenkina.

Sovietinė partinė nomenklatūra, atsiskyrusi nuo SSRS KP, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į valstybines institucijas atsinešė nusistovėjusius partinius ryšius, įpročius, telefoninę teisę, tačiau atsinešė ir Rusijos baimę, kad iš keršto už atsiskyrimą buvusi ir įsigalėjusi rusiška partinė nomenklatūra jos neprarytų su visais turtais ir teisėmis, todėl ne iš meilės Lietuvai, o iš Rusijos baimės priversta išlaikyti esamą padėtį. Kitų partijų krištolinėmis taip pat nepavadinsi, nors jų nariai ir nepriklausė sovietinei nomenklatūrai, jų elgesyje dažniau rasime ne idealus, o interesus, ne būties dalykus, o buities reikaliukus.

Mūsų neva demokratinių partijų knibždėlyne tebevyrauja keliskart persikrikštijusi, tačiau iš sovietinių vystyklų neišlipusi bedvasė valdančioji Socialdemokratų partija, naujos partijos imituoja valdančiąją, todėl ir demokratija sovietinė, todėl ir Nepriklausomybė – mitas.

Lengva, nors ir akivaizdžiais argumentais, baksnoti, kritikuoti, tačiau turime nuolat klausti ir bandyti atsakyti į klausimą „ką daryti“?

Tarus, kad savo valstybę turime, nors ir su priklausomybe, turėsime valstybę ir jos nepriklausomybę tvirtinti, eiti į tikrą demokratiją, tikrą nepriklausomybę, turėsime ugdyti ir šviesti visuomenę – valstybės pagrindą ir turinį, mitą paversti tikrove.

Gausesnis jaunimo dalyvavimas mūsų kultūriniame bei politiniame gyvenime, vietos bendruomenių kūrimas, gabių jaunų politikų ėjimas į vietos savivaldą – geri Lietuvos kelio į ateitį ženklai.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Kemblys says:
    8 metai ago

    Mano nuomone, labai palanki padėtis sukurti vienijančią pasaulėžiūrą. Rusiški neturėtų kliudyti, nes patys liko be to nevykusio marksizmo-leninizmo (įdomu, kad jie dar net nesusigaudė, kur marksizme yra esminė spraga 🙂 ). Pasaulėžiūrai kurti nereikia nei lėšų, nei patalpų, nei kažkokių tyrimų, nei valdžios palaiminimo – reikia tik mąstyti.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Na, nemanau, straipsnio autoriau, kad visaip persikrikštiję socialdemokratai bijo, kad, atėjus Rusijai, už atsiskyrimą ji ims keršyti: jeigu būtų bijoję, tai būtų ir neatsiskyrę. Dėl Kemblio komentaro pasakyčiau, kad jo idėja gera. Tik, kokiu pagrindu derėtų tą pasaulėžiūrą sukurti? Tai galėtų būti, gal, darnos pasaulėžiūra, nes, tik suprasdamas visuotinės darnos pagrindus, žmogus joje gali tinkamai būti laisvas tiek matomoje ir nematomoje gamtoje, tiek tarpusavio santykiuose. Derėtų, gal, mūsų akademikams parengti darnos pasaulėžiūros metmenis. Jėgų, tai, turime, ar ne?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

L. Mažylis. Specialusis tarptautinis tribunolas: Rusijos nebaudžiamumo pabaiga?

2023 01 21
Arvydas Pocius | Alkas.lt nuotr.

A. Pocius. Norėjome apginti ir išsaugoti tai, ką ilgus metus buvome praradę – Laisvę

2023 01 13
Minėjimo, skirto Lietuvos Helsinkio grupės 30-mečiui, Iš kairės: Angelė Ragaišienė, R. J. Ragaišis, vienas žymiausių Latvijos disidentų Ints Calitis (Lietuvos Respublikos Seimas, 2007 m. sausis) | R. J. Ragaišio asmeninio archyvo nuotr.

A. Gelžinis. Romaldas Juozas Ragaišis – nenuilstantis kovotojas už laisvą Lietuvą

2023 01 03
M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

2023 01 01
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

2022 12 17
Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

Pristatomas dokumentinis filmas „Romas Kalanta – Heroizmo genas“

2022 12 09
Vienintelė portretinė karo metų Povilo Malinausko nuotrauka | M. Bloznelio dvitomio „Lietuvių fronto“ nuotr.

Povilas Malinauskas – už Tėvynę

2022 11 04
Antanas Kraujelis (1928-1965) | archyvinė nuotr.

J. Survilaitė. Paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujelį prisiminus…

2022 10 26
Stasys Survila, 1935 m. | Voruta.lt nuotr.

R. Survila. Už laisvės siekį – Magadanas

2022 10 24
Premjera – „Nepavergti“ – laidų cikle „Priešaušrio Lietuva“

Premjera – „Nepavergti“ – laidų cikle „Priešaušrio Lietuva“

2022 10 12
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Candyvyp apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Candyuhh apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

L. Mažylis. Specialusis tarptautinis tribunolas: Rusijos nebaudžiamumo pabaiga?

by Kristina Aleknaitė
2023 01 21
2
Rusijos karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

Rusija toliau be jokio gailestingumo vykdo nusikaltimus prieš žmoniškumą karo lauke, o Europa visais būdais teikia ne tik finansinę ar...

Skaityti toliau

A. Pocius. Norėjome apginti ir išsaugoti tai, ką ilgus metus buvome praradę – Laisvę

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 13
23
Arvydas Pocius | Alkas.lt nuotr.

Aukščiausiosios tarybos gynėjo Seimo nario Arvydo Pociaus kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo iškilmėse.

Skaityti toliau

A. Gelžinis. Romaldas Juozas Ragaišis – nenuilstantis kovotojas už laisvą Lietuvą

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 03
0
Minėjimo, skirto Lietuvos Helsinkio grupės 30-mečiui, Iš kairės: Angelė Ragaišienė, R. J. Ragaišis, vienas žymiausių Latvijos disidentų Ints Calitis (Lietuvos Respublikos Seimas, 2007 m. sausis) | R. J. Ragaišio asmeninio archyvo nuotr.

Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Candyvyp apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Candyuhh apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
Kitas straipsnis
Netekome išeivijos fotomenininko A.Kezio

Netekome išeivijos fotomenininko A.Kezio

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai