Poznanėje futbolo rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir vietos „Lech“ komandų lenkų futbolo sirgaliai iškėlė didžiulį šūkį „Lietuvi chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Šūkis buvo didelis, vien jį laikyti turėjo ne mažiau šimto žmonių. Įnešti tokį didelį medžiagos audeklą nepastebimai pro policijos pareigūnus buvo neįmanoma. Juk „Lech“ sirgaliai yra garsūs savo agresyvumu ir kiekvienas įeinantysis yra kruopščiai patikrinamas. Užkirsti kelią šio plakato pasirodymui nebuvo sunku, tuo labiau, kad policija visada seka tokius sirgalius dar prieš rungtynes.
Dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas jaunystėje irgi buvo aistringas futbolo sirgalius, aktyviai organizavęs jų veiklą. Politikų ryšiai su futbolo sirgaliais taip pat niekam Lenkijoje nėra paslaptis.
Nors pagal europietišką etiketą reikia laukti oficialių Lenkijos vyriausybės atsiprašymų, vis tik peršasi mintis, kad tiek Lenkijos policijos pareigūnai, tiek Lenkijos valdžia nematė nieko blogo, kai sirgaliai iškėlė šį šūkį.
Juk reikalavimas skirtas ne lietuviams, o lietuvių chamams. O juk chamai privalo pagerbti savo ponus atsiklaupdami.
Vilniaus žalgiriečiai nesijautė chamais, nors juos treniruoja lenkas, nesiklaupė, kovojo ir iškovojo kelialapį į kitą varžybų etapą.
Taigi, kam buvo skirtas šis šūkis? Gal tiems lietuvių chamams, kurie pamiršo parodyti pagarbą savo lenkų ponams?
Gal šis šūkis skirtas rungtynes stebėjusiems, tačiau viešai iki šiol neįvardintiems lietuvių chamams, esantiems valdžioje ir prižadėjusiems lenkų ponams daugybę nuolaidų, kurios prieštarauja Lietuvos Konstitucijai?
Gal šis šūkis skirtas tam, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, galėtų eilinį kartą atsiprašyti, už tai, kad Lietuvai iki šiol neįvykdžius Radoslavo Sikorskio paskirtų „namų darbų“ Lenkijos piliečiai nekantrauja, bei paskubinti Lietuvos valdžią greičiau pakeisti lietuvišką abėcėlę, o vietovardžius Lietuvoje rašyti, kaip Lenkijos okupacijos metais?
Juk lenkų sirgaliams, atvykus į Vilnių ir viešai bei garsiai šūkavus, kad „Vilno naše!“, kad Vilnius yra lenkiškas, o „Litva – kurva!“, lietuviai chamai policijoje ir teisėsaugos struktūrose tam neprieštaravo.
Gal nereikėtų labai piktintis dėl tokio šūkio? Juk gal „Lecho“ sirgaliai tiesiog jaunatviškai išreiškė, kokių strateginių santykių su Lietuva nori Lenkija.
Juk nebuvo jokio pasipiktinimo, kai lietuvių chamas Antanas Valionis, būdamas Lietuvos užsienio ministru pareiškė, kad Lietuvos interesas yra neturėti jokių interesų.
Juk nesipiktinama, kai buvęs Lietuvos VSD direktorius Mečys Laurinkus per „Lietuvos ryto” TV viešai prisipažįsta, jog iškilus konfliktui tarp Lietuvos ir Lenkijos interesų, jis visada palaikysiąs Lenkijos interesus. Tai jis neabejotinai ir darė būdamas Lietuvos valstybės pareigūnu.
Juk nenukentėjo lietuvių chamas L.Linkevičius, atsiprašęs, už tai, kad Lietuvos Seimo nariai balsavo taip, kaip Konstitucija, o ne Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis reikalavo.
Juk nebuvo labai prieštaraujama, kai lietuvių chamai valdžioje išsirinko „strategine partenere“ šalį, kuri ne tik neatsiprašė už Lietuvos sostinės okupaciją, lietuvių persekiojimus ir Armijos Krajovos genocidą II Pasaulinio karo metais, bet net nepripažįsta pačio Vilniaus okupacijos fakto!
Gal šis šūkis skirtas bumblauskams, kulakauskams, šarūnams liekiams, savukynams, pugačiauskaitėms, rimvydams valatkoms ir kitiems lietuvių chamams, diegiantiems mintį, kad būti lenkų ponų chamais yra garbinga ir naudinga. Gal šie lietuvių chamai nepakankamai dirba lenkų ponams, išsigandę tvirtos Lietuvos Prezidentės pozicijos, sustabdžiusios R.Sikorskio „namų darbų“ vykdymą?
Aišku viena, paversti Lietuvą savo vasale ir vėliau įjungti į Lenkijos sudėtį yra sena Lenkijos politikų svajonė, siekianti dar Vytauto laikus. Neabejotina, taip pat, kad šias idėjas palaiko ir nemaža dalis Lenkijos rinkėjų, o ne tik „saujelė“ futbolo sirgalių, kaip bandoma pateikti abiejų šalių žiniasklaidoje.
Tačiau ar pavyks visus lietuvius paversti chamais ir parklupdyti Lietuvą prieš lenkų ponus, parodys laikas.
Nei prieš šimtą metų, nei šią rugpjūčio 8 dieną to padaryti, regis, dar nepavyko.
Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS
1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įsirašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;
6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
9. …
10. …
Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).
Gal reikėtų paklausti ar lietuviai chamai gali tapti normaliais žmonėmis, lietuviais, turinčiais savigarbą ir suprantančiais, kad jie irgi yra lietuvių tautos dalis ir nebevergaujančiais svetimtaučiams?
Stoviniuoja L.Linkevičius Briuselio koridoriuose. Eina pro šalį R.Sikorskis ir užmina jam netyčia ant kojos.
– Oi, atsiprašau,- sako R.Sikorskis.
– Ką Jūs, ką Jūs,- nesutinka L.Linkevičius,- man didelė garbė, kai lenkų ponas ant kojos užmina.
Labai gerai. Tiksliai pataikyta mūsų storam ponui.
Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў:
2013 08 09 23:33
Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS
1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įsirašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;
6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
9. …
10. …
Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).
http://wyborcza.pl/0,0.html
http://wyborcza.pl/0,133791.html
Przepraszamy Litwinów
Podczas czwartkowego meczu piłkarskiego Lecha Poznań z Żalgirisem Wilno stowarzyszenie kibiców “Wiara Lecha” wywiesiło transparent: “Litewski chamie, klęknij przed polskim panem”.
Trzeba być skrajnym idiotą i jednocześnie mieć dużo złej woli, żeby wymyślić takie hasło. Kibole powinni za ten odrażający wygłup przeprosić.
Mamy nadzieję, że pod naszym listem podpisze się wielu Polaków. Także tych, którzy wielokrotnie bronili kiboli, gdy byli potępiani za swoje ekscesy. Że list podpiszą także ci, którym ze środowiskiem “Gazety Wyborczej” nie jest po drodze z różnych powodów. Mamy nadzieję, że podpiszą się pod nim także kibice Lecha Poznań i innych polskich klubów.
W tej sprawie warto machnąć ręką na podziały, bo wszystkim nam zależy na przyjaznych stosunkach z Litwą i Litwinami, naszymi sąsiadami, z którymi tak wiele nas łączy. O te dobre relacje zabiegali prezydenci Lech Wałęsa, Aleksander Kwaśniewski, Lech Kaczyński i dziś Bronisław Komorowski.
Zbierając jak najwięcej podpisów pod tym listem, chcemy Litwinom wysłać ważny sygnał: nie ma w Polsce przyzwolenia na prymitywne hasła znieważające naród litewski.
Mamy już 5472 wpisów. Podpisz się pod listem
Nemalonus jausmas neapleidzia 🙂
Bijau kad tai tik ‘del akiu’. Susirupino mat. Reiketu visu pirma pripazinti savo klaidas ir nekurstyti savo salyje tokiu nuotaiku, tai ir ‘rupintis’ gal nereiketu. O siaip tai turime istorija, skaitykime ja. Lenkija niekada nebuvo Lietuvai nei partneris, nei sajungininkas(isskyrus kai jiems patiems to reikejo). O ir ziurima i lietuvi is ju puses velgi visada buvo butent taip: ponas ir chamas. Taigi turime idomu vaizdeli (kaip cia kazkas sake): lenku jaunima, ziurinti i lietuvius tomis paciomis simtmeciu akimis… Va tai ir uzveda ant ne kokiu minciu, o butent kad jie niekada nebuvo ir nebus mums nei draugai, nei partneriai. Panasu net padoriu kaimynisku santykiu is ‘ponu’ tiketis neverta. Lietuvos valdzia, jei dar nors kiek rupi Lietuva ir jos zmones, turetu labai rimtai isideti tai sau i galvas, ir apie nuolaidas net nesvajoti. Nes tai tokia natura (sprendziant is istorijos): gaus riekele, paprasys viso pyrago. Gaus pyraga, paprasys kad kojas pries valgi numazgotum…
Na o ministeriui tikrai reiketu pagalvoti, ar neverta atsiprasyti uz toki Lietuvoje kilusi pasipiktinima? Manau tikrai atsirastu pas kaimynus ranku (ar uzpakaliu), kuriuos galetu pabuciuoti. O eiliniams zmonems isidemeti tokius ‘ministerius’
mūsų chamai lenkų šiknoje ne tik klupi ,bet ir šikną bučiuoja ir vis bučiuoja ir bučiuoja
Lietuvos politikus raudonus chamus reikia griebti už kiaušų, kad valstybę valdytų, o ne tik savo kišenes kimštų.
Juos reikia siūsti ant trijų raidžių o ne reikalauti, kad tie lochai valstybę valdytų.
Manau, kad visi Lietuviai nėra taip žemai puolę, lenko liežuvis ilgas – gali pats sau …
palaižyti
Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos direktorius Michalas Safianikas sakė:.„Antilietuvišką turinį tame transparante laikome skandalingu ir vertiname jį kaip apgailėtiną neapgalvoto elgesio ir nežinojimo apraišką, kuri sukelia ryžtingą URM ir Lenkijos vyriausybės pasipriešinimą.“ Čia gudrus atsiprašymas. Mano akimis turėjo būti pasakyta tiesiai šviesiai, kad Lenkijoje yra problemų su šovinizmu, kurį, beje, palaiko dešinieji politikai. Išeitų taip: jei apgalvotai, kaip siūloma pareiškime, pasakai, pavyzdžiui, skanduoji gatvėje, tai viskas gerai – mat ES neužklius. O ką reiškia „nežinojimo apraiška“? Esą neišmanėliai, nežino istorijos… Bet ir čia melas. Pacituosiu Vytautą Visocką: „Pastebėjote? Lietuvą dergė jauni lenkai, bet senomis pretenzijomis, dešimtmečiais ir šimtmečiais puoselėta šovinistine neapykanta lietuvių tautai. Reikėtų daryti toli siekiančias išvadas. Lenkija žiūri į priekį Juzefo Pilsudskio idėjų dvasia išauklėto jaunimo akimis. Šovinistinės nuotaikos Lenkijoje gyvos, tik šiek tiek užmaskuotos, skleidžiamos per tokias gaujas, kokią neseniai matėme Vilniuje.“ Manau, Lenkijos URM pareiškimas šūdinas, o jo vieta šiukšlių dėžėje. Nebent dar gali atsidurti ministro Linkevičiaus aplanke.
P.S. Lenkijos žmonių niekada neįtarinėjau ir neįtarinėju užslėpta nepagarba mūsų tautai, nelaikau nei blogais kaimynais, bet valdžia, kaip matyti iš aukščiau pacituoto URM pareiškimo fragmento, neatrodo tokia nuoširdi.
Taip, ‘sukelia ryztinga pasipriesinima’. Kaip galima taip neapdairiai, dar pilnai ant sprando neuzsedus, atidengti savo kortas. Nekantrus jaunimas 🙂
Puikus straipsnis. Tokia linija turi vadovautis mūsų linkevičiai.
Tačiau noriu pastebėti, kad su savo plakatu ‘išlindo yla iš maišo’: ‘chamas’ yra lenkiškas žodis kilęs iš hunų, azijos klajoklių, kurie ištirpo dabartinėje Lenkijos teritorijoje, o žodis ‘ponas’ yra kilęs iš baltų kalbų (išaiškinęs Č. Gedgaudas ir kt.). Tą patvirtina ir kitas lenkiškas žodis ‘kocham’ – myliu, taip pat kilęs iš hunų kalbos, kurio pirminė reikšmė ne ‘mylėti’, bet kūniškai santykiauti – pistis. Tai štai iš kur lenkų šovinistų prigimtis ir mentalitetas.
Pritariu R. Zaveckui, šio straipsnio autoriui. Tai ne tik futbolo sirgalių išsišokimas, tai Lenkijos valdžios, visų buvusių ir esamos valdžios interesai į Lietuvą, kaip savarankišką valstybę. Ir tegul lenkai “nepudrina” mums smegenų, kad jie labai sureagavo į sirgalių šovinistinį šūkį. Jie ruošia savo tautiečius būti šovinistais.
Puikus straipsnis. Beveik visi Lietuvos chamai bumblauskiai-linkevičiai ir Co paminėti, pamirštas, nepelnytai, pagrindinis “chamas”- adamkevičius, kuris būdamas Varšuvoje dalyvavo ceremonijoje, kurioje po mirties buvo apdovanoti AK žmogžudžiai, vykdę lietuvių genocidą -vilk ir lupaška.
Leiskite paklausti, kodėl visais laikais chamai išrenkami mus valdyti?
Peršasi mintis kad chamų yra dauguma, arba viskas chamiškai sufalsifikuota.
Jie nusiperka sau valdžią.
Apie lietuvius hamus lenkai sprendžia iš mūzų santykių, kaip mes elgemės vienas su kitu. Aš lietuvis, irgi vadinu lietuvius hamus, kai prie mano sklypo ribos pastato dvokiantį maizto atliekų konteinerį ir tie chamai neša sugedusius dvokiančius maisto produktus ir jie skaito, kad tai normalu, aš tokį lietuvių abejingumą vadinu chamišku, chamas. Tai yra daug tiesos šitame šūkyje. Reik atkreipti dėmesį į save, kaip mes pasielgėm su antra pedofilų išniekinta mergaite tai irgi galima pavadinti chamiškai. Tai tas šūkis ne visai neturintis pagrindo.
Aiškėja, kad Poznanės sirgaliai tik norėjo pamatyti tai, ką L.Linkevičius daro kiekvieno susitikimo su R.Sikorskiu metu.
Lietuvos URM ministras L.Linkevičius skambina Lenkijos URM ministrui R.Sikorskiui.
L.Linkevičius:
– Pone ministre, Lenkijos sirgaliai iškėlė šūkį “Lietuvos chame, klaupkis prieš lenkų poną”. Ką daryti?
R.Sikorskis:
– Nekreipk dėmesio. Juk tai sirgaliai. Klaupkis, tik kai aš pasakysiu.
Ričardai , neberašynėk, aš ir prieš tave atsiklaupsiu.Klaupsiuos ir prieš visus Alko komentatorius . Ką man dabar daryt? Na gimiau aš toks ir kitaip negaliu. Nerinkite daugiau manes ,prašau jūsų.Lenkiuosi žemai ir atsiprašau.
LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
Arvydas Damijonaitis