Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Bus prisimintas kovotojas už Lietuvos laisvę poetas ir filosofas Mindaugas Tomonis (audio)

www.alkas.lt
2016 11 02 07:45
0
Signatarų namuose bus prisimintas kovotojas už Lietuvos laisvę M. Tomonis
Mindaugas Tomonis (1940–1974) | rengėjų nuotr.
Mindaugas Tomonis (1940–1974) | rengėjų nuotr.

Lapkričio 5 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g. 34) įvyks renginys skirtas paminėti poeto, filosofo, Lietuvos aktyvistų fronto dalyvio, kovotojo už Lietuvos laisvę Mindaugo Tomonio 76-ąsias gimimo ir 41- ąsias žūties metines „Mindaugas Tomonis ir jo Žinia“.

18 val. vyks šv. Mišios už M. Tomonį.  Šv.Mišias aukos kunigas Antanas Saulaitis. M. Tomonio poeziją skaitys Virgilijus Kubilius. Šv. Kazimiero bažnyčios choras „AVE VERUM“. (vad. Vidmantas Ruzgys) Renginį ves skulptorius Gediminas Radzevičius.

Šia proga siūlome pasiklausyti 2015 m. spalio  21 d. „Alko Radijo“ laidos „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“, kurioje prisimenimais apie Mindaugą Tomonį jo žūties 40-mečio proga dalinosi jo draugai – skulptorius Gediminas Radzevičius ir Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus.

2016.11.05 M.TOMONIS VILNIUSMindaugas Tomonis (1940–1974)

Poetas, filosofas Mindaugas Tomonis (slp. Tomas Kuršys) gimė 1940 m. rupjūčio 28 d. Vilniuje.  Mirė 1974 m. lapkričio 5 d. ten pat.

Mindaugo tėvas Stasys Tomonis | lnb.lt nuotr.
Mindaugo tėvas Stasys Tomonis | lnb.lt nuotr.

Tėvas Stasys Tomonis (gimė 1915 m. Petrograde, mirė 1992-aisiais Vilniuje; 1939 metais savo pavardę sulietuvino, iš Tomaševičiaus tapo Tomoniu) tuo metu, kai gimė Mindaugas, buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas. Vėliau, sovietų okupuotoje Lietuvoje, vienas Jūrų skautų korporacijos įkūrėjų, 1941-aisiais įsteigto Lietuvos aktyvistų fronto dalyvis darbo pagal specialybę negavo. Dirbo redaktoriumi, paskui tapo bibliografu ir daugiau kaip 40 metų dirbo Nacionalinėje bibliotekoje.

Mindaugo mama Jonė Sutkevičiūtė-Tomonienė (1909-1975) gimė Čikagoje ir ten gyveno 18 metų. Jos tėvai buvo kilę iš smulkių Baisogalos apylinkės bajorų. Tėvas mirė anksti, kai mažajai Jonutei buvo ketveri metai. Grįžusi į Lietuvą, Mindaugo mama apsistojo Kaune, vertėsi privačiomis anglų kalbos pamokomis. 1939 metais ištekėjo už Stasio Tomonio. Bandė rašyti apsakymus, neblogai tapė.

Mindaugą Tomonį pakrikštijo kunigas Kristupas Čibiras Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Krikšto metu jis gavo du vardus – Mindaugas Kazimieras. Augo iš pradžių Vilniuje. Per 1944 metų mūšius Tomonių šeima buvo Kampų kaime prie Nevėžio (Kėdainių r.). Tų metų rudenį išsikėlė į Kauną, apsigyveno buvusiuose dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namuose (dabar – muziejus).

1946-ųjų rudenį Mindaugas pradėjo lankyti aštuonmetę Jono Jablonskio mokyklą Žaliakalnyje. 1950-aisiais Mindaugas perėjo į Komjaunimo vidurinę mokyklą (taip tuomet vadinosi Aušros gimnazija). Buvo gabus ir stropus mokinys, tik labai nekalbus ir nedrąsus. Anksti pradėjo rašyti eilėraščius, bendradarbiavo spaudoje, dažniausiai į Kauno tiesą rašė trumpas informacijas apie Respublikinės bibliotekos įvairius kultūrinius renginius (ten tuo metu dirbo jo tėvas), taip pat kritines žinutes apie mieste pastebėtas įvairias negeroves.

Vidurinę mokyklą sėkmingai baigė 1957 metais ir įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti chemijos technologijos. 1962 metų pavasarį vedė Aldoną Vilčinskaitę. Baigęs institutą, išvyko į paskyrimo vietą Kuršėnuose – Daugėlių silikatinių plytų gamyklą. 1963-ųjų pradžioje gimė sūnus Rytis, o rudenį šeima atsikėlė į Vilnių, kur jau gyveno tėvai ir seserys. Pradėjęs dirbti Mokslų akademijos Chemijos instituto aspirantu, disertacijai pasirinko temą apie stiklo gamybą. 1964-ųjų pabaigoje Mindaugas su šeima apsigyveno Kaune, įsidarbino Statybos ir architektūros mokslo tyrimo institute, pakeitė disertacijos temą. 1965-ųjų pradžioje gimė antras sūnus Audrius. Toliau labai intensyviai dirbo, baigė visus eksperimentinius darbus ir 1967-aisiais sėkmingai apgynė disertaciją, gavo technikos mokslų kandidato laipsnį. Nepamiršo ir poezijos, vienas kitas eilėraštis išspausdintas Kuršėnų laikraštyje, Šluotoje. 1968 metais Mindaugas su šeima grįžo į Vilnių. Iš pradžių įsidarbino Puslaidininkių fizikos institute, o paskui perėjo dirbti į Restauracines dirbtuves (vėliau – Paminklų konservavimo institutas).

Kaip prisipažįsta 1970 metais poetui Eugenijui Matuzevičiui rašytame laiške, viena priežasčių, dėl kurių sugrįžo į Vilnių, – tikrųjų poetų kaimynystės ilgesys, nes pagaliau supratęs, „kas yra poezija“, ir tapęs poezijos fanatiku… Rašymas jau tapo būtinybe. Naktimis paties įsirengtame mažame tamsiame kambarėlyje, vadintame laboratorija, studijuoja Šventąjį Raštą, Leibnico, Kanto, Nyčės, Solovjovo, Maceinos, Vydūno, kitų žymių filosofų veikalus.

1970-1975 metai aktyviausi ir kūrybingiausi. Tomo Kuršio slapyvardžiu eilėraščių pasirodo „Poezijos pavasaryje“, „Literatūroje ir mene“. 1971-aisiais Mindaugas Tomonis tampa Jaunųjų rašytojų sekcijos nariu. Per šiuos „kuršiškus“ metus parengia du poezijos rinkinius – Pro snaigių užuolaidą ir Rašmenys ant smėlio, filosofinę apybraižą Žinia, kurią paskiria artėjančioms Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. Eilėraščiuose stipriau suskamba pasipriešinimo totalitarinei sovietinės sistemos prievartai gaida. 1973 metais tokio pobūdžio Tomonio eilėraščių buvo išspausdinta Metmenyse (nr. 26). Ketina parengti Lietuvos filosofijos istoriją.

1974-ųjų pradžioje Paminklų konservavimo institutas jį siuntė ištirti Kryžkalnio paminklo sovietinei armijai būklę. Mindaugas atsisakė vykti, o pasiaiškinime reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Paminklų konservavimo instituto Direktoriui
PKI chemijos laboratorijos vyr. moksl. bendradarbio M. Tomonio
P a s i a i š k i n i m a s

Š. m. balandžio 5 d. nenuvykau į komandiruotę apžiūrėti Kryžkalnyje stovinčio monumento Raudonajai armijai – Lietuvos išvaduotojai dėl priežasčių, nepriklausančių PKI vidaus kompetencijai: nepripažįstu dabartinio Lietuvos statuso. Mano giliu įsitikinimu, kiekvienas sąmoningas pilietis privalo visu savo gyvenimu siekti, kad, pažangos labui, būtų taisomos tiek kiekvieno asmeniškos, tiek ir visos valstybės mastu padarytos klaidos. Nepasmerkus ir pilnai neįsisąmoninus praeities klaidų, neįmanoma kurti ateities.

Prie visiškai arba dalinai neatitaisytų svarbiausių asmens kulto laikotarpio klaidų priskiriu:

1. Masinius nekaltų piliečių trėmimus;

2. Pabaltijo valstybių įjungimą į buvusios Rusijos imperijos sudėtyje esančią federaciją tokiu metu, kai visame pasaulyje nepaprastai sustiprėjo tautų pilnaverčio kultūrinio valstybingumo siekimas.

Prisidėti prie Lietuvos valstybingumą panaikinusių ir sukėlusių tiek neteisybės įvykių įamžinimo laikau neįmanoma. Pagerbti bendras su kaimyninėmis tautomis kovas prieš vokiškąjį fašizmą, restauruojant bei konservuojant šiam tikslui statomus paminklus, sutinku tik tada, kai bus visiškai garantuota:

1. Svarbiausiose masinio nekaltų piliečių žuvimo dėl vadinamojo „asmens kulto“ vietose bus pastatyti memorialiniai paminklai, parodantys mūsų visuo¬menės kultūringumą, žmogaus gerbimą, dorumą.

2. Konstitucijoje garantuojama (kol kas formaliai) apsisprendimo laisvė bus įteisinta papildomu įstatymu, numatančiu jos įgyvendinimo mechanizmą, t.y., visaliaudinių referendumų periodiškumą kiekvienoje respublikoje. Pabaltijo, o taip pat ir kitos, jeigu jų gyventojai to norėtų, respublikos turi atgauti tikrą pilnavertišką valstybingumą, tokią pačią kultūrinę – ekonominę nepriklausomybę, kokią turi likusios socialistinės nacijos.

3. Bus panaikinta naujo asmenybės kulto laikotarpio atsiradimo grėsmė. Tai pasiekiama įvedus daugiapartinę sistemą, t.y. leidus įkurti socialdemokratų, krikščionių demokratų ir kt. partijas su atitinkamais spaudos organais, įgyvendinus tikrai demokratiškus rinkimus, leidžiančius sumažinti įtaką tos partijos, kuri nusikalto liaudies interesams. Šios priemonės padidintų valstybių valdymo socializmo rėmuose demokratiškumą ir efektyvumą.

Pasaulinis pažangos procesas reikalauja nuolatinio socialistinių šalių bendrijos demokratėjimo, spartaus žengimo į priekį visose gyvenimo srityse. Nebus įmanoma įgyvendinti visuotinės socialistinės – komunistinės visuomenės idealo, jei šią santvarką sukūrusios valstybės neturės didelio autoriteto, negarsės visame pasaulyje žmogaus teisių gerbimu, tolerancija skirtingoms nuomonėms, rūpestingu atsižvelgimu į jas, kilnumu ir teisingumu.

1974-IV-5, (parašas).

Jį atleido iš darbo, tačiau po kurio laiko vėl priėmė atgal. Tada karinis komisariatas pasiuntė kvietimą į karinius mokymus. Mindaugas atsisakė tarnauti sovietų armijoje. To okupaciniam režimui jau buvo per daug – nepaklusnusis pilietis prievarta paguldomas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę ir išlaikomas joje ketvertą mėnesių. Grįžęs iš ligoninės, toliau dirbo Paminklų konservavimo institute, rašė eilėraščius, taisė Žinią. 1974 metų gruodžio ir 1975 metų sausio mėnesiais įrašė du ilgus įrašus ateizmo muziejaus, įrengto Šv. Kazimiero bažnyčioje, lankytojų knygoje. Įrašuose drąsiai ir atvirai smerkė grubią ir melagingą sovietinę ateizmo propagandą, pranašavo besiartinantį ateistinio siautėjimo epochos galą. 1975-ųjų birželio 25 dieną išsiuntė laišką CK nariams ir SSKP XXV suvažiavimui, kartodamas tuos pačius reikalavimus: Lietuvos nepriklausomybės, demokratijos, tikros sąžinės laisvės. Birželio 27 dieną antrą kartą prievarta išvežamas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę.

1975 metų birželio 29 dieną miršta motina. Mindaugas išleidžiamas iš ligoninės tik liepos pabaigoje su sąlyga, kad lankysis antidepresanto moditeno injekcijoms. Visų Šventųjų dieną su šeima aplanko motinos kapą. Grįžęs su seserimis tariasi, kaip gruodžio 1-ąją švęs tėvo šešiasdešimtmetį, o lapkričio 5-ąją išeina į darbą ir vakare į namus nebegrįžta… Jo kūną randa ant geležinkelio bėgių netoli Rasų kapinių. Ant to paties geležinkelio, kuriuo sovietai į Sibirą trėmė niekuo nenusikaltusius mūsų tautiečius, tarp jų ir Mindaugo senelius. Mindaugui buvo tik trisdešimt penkeri…

Bibliografija:

Žinia: Filosofinė apybraiža, poezija, dienoraščio fragmentai, laiškai, dokumentai. – Vilnius: Baltos lankos, 1995. – 570 p.

Apie Mindaugą Tomonį:

Tomonis, Mindaugas, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3, Vilnius, 1971, p. 560.
H. L., Vienas klaikumo pavyzdys, Draugas, 1975, liepos 26.
Mindaugas Tamonis psichiatrinėje, Lietuvių katalikų bažnyčios kronika, t. 3, Chikago, 1976, p. 213-221.
Mindaugas Tamonis – saugumo auka, Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, t. 3, Chikago, 1976, p. 213-221.
Mindaugas Tamonis, Aidai, 1976, nr. 1, p. 43.
Mindaugas Tomonis, 1940-1947, Metmenys, nr. 31, 1976, p. 3.
Nepalietęs nieko nesužinosi, Metmenys, nr. 31, 1976, p. 176-177.
R. Liaudis, Taip rašo pogrindžio Aušra, Tėviškės žiburiai, 1976, spalio 7.
R. Liaudis, A. a. Mindaugas Tamonis, Aušra. 1975.X-1977.II.16, Lietuva, Čikaga, 1977, p. 59-61.
L. Apyaušris, Mintys, apmąstant susidorojimą su Mindaugu Tamoniu, Aušra. 1975.X-1977.II.16. Lietuva, Čikaga, 1977, p. 62-65.
[Algirdas Patackas], Sukako 3 metai, Pastogė, 1978, nr. 1, p. 12-14. Perspausdinta: publikaciją pavadinus „Šitaip rašoma apie Mindaugą Tamonį Lietuvoj“ Drauge, 1980, rugsėjo 6; Sietyne, nr. 4, 1989, p. 33-36.
Romas Sokodolskis, Naujo pogrindžio leidinio Pastogės alternatyva, Pasaulio lietuvis, 1980, nr. 7/8, p.27-29.
Tomonis, Mindaugas, Lietuvių enciklopedija, t. 37, Bostonas, 1985, p. 605-606.
[Darius Kuolys] Kita Lietuva, Sietynas, nr. 4, 1989, p. 22-24.
Dalia Jazukevičiūtė, Rekviem draustam gyvenimui, Respublika, 1990, kovo 24, 27.
Gediminas Kirkilas, Keli štrichai Mindaugo Tomonio portretui, Respublika, 1990, balandžio 5.
Gediminas Radzevičius, „Nagai juodos nakties“, Respublika, 1990, balandžio 25.
Algirdas Patackas, Mindaugo Tomonio atminimui, Apžvalga, 1990, lapkričio 1-15.
A. G. [Arvydas Genys], Nesudegusi šviesa, Eisra, 1992, nr. 1, p. 8.
Arvydas Genys, Nežinios žinia, Eisra, 1992, nr. 3, p. 6.
Sigitas Geda, Prie Mindaugo Tomonio biografijos, Šiaurės Atėnai, 1992, birželio 5.
Vilius Litvinavičius, Prisimenant Mindaugą Tamonį, XXI amžius, 1992, lapkričio 20.
Vida Petrauskaitė, M. Tomonio paslaptis dar neįminta, Šiaulių kraštas, 1992, gruodžio 30.
Vida Petrauskaitė, Dėl ko turėtų verkti Hipokratas, Gydytojų žinios, 1993, nr. 5, p. 3.
Sigitas Geda, Tyliosios dievoieškos poetas, Šiaurės Atėnai, 1993, sausio 8.
S. Gerarda-Šiuliauskaitė E., Nenusilenkęs melui, Caritas, 1993, nr. 1, p. 42-44.
[Apie disidentą Mindaugą Tamonį], Nenugalėtoji Lietuva, t. 1, Vilnius, 1993, p. 337-342.
Vakarų Europos ir Tarybų Sąjungos intelektualams: H. Beliui, G. Grasui, L. Kolskovskiui, E. Jonesku, S. Siniavskiui, A. Solženicynui ir A. Sacharovui [Lietuvių kreipimasis dėl M. Tomonio žūties], ibid.., p. 341-342.
Janina Riškutė, Mindaugą Tomonį prisimenant, Literatūra ir menas, 1993, lapkričio 6.
[Jūratė Tomonytė], [Mindaugas Tomonis], Naujasis židinys, 1994, nr. 7-8, p. 47.

P. S.: Dažnai spaudoje M. Tomonio pavardės pirmasis skiemuo rašytas klaidingai. Nuorodose jis rašomas taip, kaip buvo spausdinta.

Trumpa M. Tomonio biografija paimta iš www.rasyk.lt, M. Tomonio pasiaiškinimo raštas iš „Varpas“, 2015, Nr. 8 (250).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Signatarų namuose bus prisimintas kovotojas už Lietuvos laisvę M. Tomonis
  2. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mindaugas Tomonis – primirštas Lietuvos didvyris (audio)
  3. Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge

E. Šiugžda. Tik per pasaulio visumos suvokimą suprantama tautos paskirtis

2021 06 12
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
Bus pristatyta nauja V. Plečkaičio knyga apie laisvės troškimą ir komunizmo grimasas

Bus pristatyta nauja V. Plečkaičio knyga apie laisvės troškimą ir komunizmo grimasas

2020 10 04
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį

2020 09 01
S. Smetonaitės-Petrauskienės knygos „Pabėgimas iš Taljanų“ pristatymas

S. Smetonaitės-Petrauskienės knygos „Pabėgimas iš Taljanų“ pristatymas

2020 07 20
O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui

O. Voverienė. Istorija privalo būt teisinga!

2020 07 12
Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos)

2020 04 25
Signatarų namuose bus prisimintas kovotojas už Lietuvos laisvę M. Tomonis

O. Voverienė. Meteoru sušvitęs Mindaugas Tomonis (1940-1975)

2020 03 18
O. Strikulienė. Kaip žmogus, Varėnoje šovęs į policininką, tapo viduramžių mūšių teoretiku

O. Strikulienė. Kaip žmogus, Varėnoje šovęs į policininką, tapo viduramžių mūšių teoretiku

2020 01 06
Kultūros ministras: Čikagos lietuvybė yra į mūsų tautinį atgimimą panašus stebuklas

Kultūros ministras: Čikagos lietuvybė yra į mūsų tautinį atgimimą panašus stebuklas

2019 09 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23
Linas Jonauskas | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

2022 05 23
Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės
Gamta ir ekologija

Atliekas svarbu rūšiuoti ne tik namuose

2022 05 23
lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai

2022 05 23
Koks dviratis geriausiai tinka Jums?
Įvairenybės

Nuo birželio miestuose atsiras „Dviračių gatvės“

2022 05 23
Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?
Gamta ir ekologija

Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos
  • Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai
  • Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų
  • Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 639; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 598; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 551; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 507; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 437; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 406; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

E. Šiugžda. Tik per pasaulio visumos suvokimą suprantama tautos paskirtis

by Jonas Vaiškūnas
2021 06 12
11
Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge

Šių metų balandžio 3 d. sukako šešeri metai, kai mirė Lietuvoje ir net už jos ribų žinomas politikas Algirdas Patackas...

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

Pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui okupacinei valdžiai Lietuvoje tęsėsi dvasinis įvairiais būdais. Tai buvo ir pogrindžio spauda, rodanti pasipriešinimą komunistiniam auklėjimui ir...

Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja V. Plečkaičio knyga apie laisvės troškimą ir komunizmo grimasas

by Kristina Aleknaitė
2020 10 04
3
Bus pristatyta nauja V. Plečkaičio knyga apie laisvės troškimą ir komunizmo grimasas

Nepriklausomybės Akto signataras, istorikas, diplomatas, politikas Vytautas Plečkaitis | LRT nuotr. Spalio 7 d., trečiadienį, 16.30...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Juolab svarbu, kai: apie Maisto taupymui padės kūrybiškumas

Kitas straipsnis
Tankai Budapešto Didžiajame Bulvare 1956 m. | wikipedia.org nuotr.

Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai... (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai