Nuo liepos 1 d. daugiabučių gyventojams padidėja išlaidos – įsigalioja naujas minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Ką šis pokytis reiškia gyventojams, kam bus skiriamos sukauptos lėšos ir ar tai padės pagerinti daugiabučių būklę, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas.
Pokytis palies daugelį daugiabučių gyventojų
Nuo liepos 1 d. įsigalioja Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka, pagal kurią daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turės kaupti daugiau lėšų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui ir priežiūrai.
Iki šiol galiojusi tvarka įpareigojo gyventojus privalomai kaupti ne mažiau kaip 3 arba 5 centus už kv. m per mėnesį, priklausomai nuo pastato dydžio. Pagal naująją tvarką šis minimalus tarifas didinamas iki 9 arba 11,5 centų už kv. m. Mažesnis tarifas taikomas didesniems nei 3 000 kv. m ploto daugiabučiams, o didesnis – mažesniems nei 3 000 kv. m pastatams.
Kaip atpažinti, kokiam tarifui priklauso konkretus daugiabutis? Pasak „Civinity“ specialisto, standartinis penkiaaukštis daugiabutis su keturiomis laiptinėmis dažniausiai sudaro apie 3 000 kv. m bendrojo ploto. Jei penkiaaukštyje yra daugiau nei keturios laiptinės – tikėtina, kad jo plotas viršija šią ribą.
„Pavyzdžiui, jeigu gyvenama 50 kv. m ploto bute standartiniame penkiaaukštyje su keturiomis laiptinėmis, iki šiol į kaupiamąjį fondą buvo mokama apie 2,5 eurų per mėnesį. Nuo liepos ši suma didėja iki maždaug 5,75 eurų per mėnesį“, – skaičiuoja G. Stanišauskas.
Daugiau lėšų – tvarkingesnis daugiabutis
Nors dėl šio pakeitimo daugiabučių gyventojų sąskaitos išaugs tik keliais eurais per mėnesį, anot specialisto, dalis žmonių tai gali sutikti nepalankiai. Iki šiol gyventojai turėjo teisę bendru sutarimu nusistatyti didesnį nei minimalų kaupiamosios įmokos tarifą, tačiau tokie atvejai buvo reti – dažniau išimtis nei taisyklė.
Svarbu suprasti, kad padidėjusi įmoka nėra papildomas mokestis „į niekur“. Tai – ilgalaikė investicija į gyvenamosios aplinkos kokybę. Kaupiamosios lėšos skiriamos tam, kad atsiradus poreikiui būtų galima finansuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą – nuo stogo, balkonų, fasado iki šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemų.
Pasak G. Stanišausko, šiuo metu valstybė teikia finansinę paramą gyventojams, norintiems atnaujinti savo daugiabučius, tačiau viena iš pagrindinių kliūčių lieka ta pati – trūksta sukauptų lėšų.
„Pavyzdžiui, mažosios renovacijos programa suteikia galimybę atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas, o iki 60 proc. statybos darbų išlaidų kompensuoja valstybė. Deja, neretai projektai neįgyvendinami vien dėl to, kad daugiabutyje nėra sukaupta pakankamai lėšų, o gyventojai nesutinka padengti likusios dalies iš savo kišenės“, – komentuoja specialistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad net keli papildomi eurai per mėnesį, kai juos moka visi gyventojai, leidžia sukaupti reikšmingas sumas. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukštis daugiabutis su keturiomis laiptinėmis (iki 3 000 kv. m) iki šiol per metus sukaupdavo apie 1080 eurų, tai po tarifo padidinimo ši suma išaugs iki 3240 eurų.
„Už tokią sumą jau galima atlikti svarbius priežiūros darbus, pavyzdžiui, laiptinės apšvietimo atnaujinimą ar stogo dangos remontą. O kaupus lėšas penkerius metus, galima būtų įgyvendinti ir reikšmingesnius darbus – keisti šilumos punktą, renovuoti vamzdynus ar net pradėti fasado atnaujinimą“, – sako G. Stanišauskas.
Leis sumažinti ir avarinių darbų sąskaitas
Kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos ne tik planiniams, bet ir brangiems avariniams darbams, pavyzdžiui, trūkus magistraliniams vamzdžiams ar esant būtinybei atlikti sudėtingus grunto kasimo darbus. Tokie gedimai reikalauja skubių sprendimų ir dažnai susiję su didelėmis išlaidomis.
Iki šiol daugelis gyventojų susidurdavo su nemalonia realybe: įvykus avarijai, visos išlaidos tekdavo patiems gyventojams, nes bendras kaupiamasis fondas buvo nepakankamas arba jo apskritai nebuvo. Tai dažnai sukeldavo ginčus, delsimą ir dar didesnius nuostolius.
Padidintas kaupiamasis tarifas padės išvengti tokių situacijų – lėšos bus sukauptos iš anksto, todėl gedimus bus galima šalinti greičiau ir efektyviau, nesudarant gyventojams papildomos finansinės naštos.
Kiek kainuoja išlaikyti daugiabučio namo vertę?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes išlaidos priklauso nuo namo būklės, amžiaus, konstrukcijų tipo ir suplanuotų darbų apimties.
Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti iki 1990 metų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net apie 60 proc. daugiabučių šalyje iškilo 1961–1980 m. laikotarpiu, o maždaug 1 iš 5 daugiabučių šiandien yra senesnis nei 60 metų.
Tokių namų techninei būklei išsaugoti nepakanka tik einamosios priežiūros – būtinas nuoseklus ir ilgalaikis atnaujinimas. Senesniuose daugiabučiuose dažnai pasitaiko gedimų: pradeda tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotėkų vamzdynai ar susidėvi šildymo sistemos. Visi šie atvejai ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir tiesiogiai veikia būsto vertę.
Norint to išvengti, svarbu iš anksto apsvarstyti ir patvirtinti ilgalaikį daugiabučio atnaujinimo planą. Jame turėtų būti aiškiai numatyti svarbiausi darbai: inžinerinių tinklų keitimas, stogo remontas, laiptinių atnaujinimas ar fasado šiltinimas. Plane taip pat reikėtų įtraukti darbus, kurie padeda palaikyti gerą techninę būklę, net jei šiuo metu avarijų nėra.
„Norėdami išsaugoti nekilnojamojo turto vertę, pirmiausia turime galvoti apie tinkamą jo priežiūrą. Ilgalaikis planas leidžia aiškiai įsivertinti, kokios lėšos reikalingos vertės palaikymui, ir planuoti ne tik kaupimą, bet ir galimas valstybės paramos priemones“, – sako „Civinity“ specialistas.
Parengta pagal „Civinity“ pranešimą
