Žymos archyvas: latvių kalba

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU profesoriui Alvydui Butkui (7)

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU prof. Alvydui Butkui | urm.lt nuotr.

Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.

„Linkiu jums toliau dirbti dviejų broliškų tautų suartėjimo labui“, – apdovanojimo ceremonijos metu sakė ministras Linas Linkevičius. Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija. Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau

A. Butkus. Latviai (0)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt pristato baltisto, VDU Letonikos centro vadovo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininko Alvydo Butkaus knygą „Latviai“ (Kaunas: Aesti, 1995), kuri yra gerokai papildytas ankstesnės knygos „Mūsų broliai latviai“ (Vilnius: Mokslas, 1990) leidimas.

Lnygą sudaro keturi skyriai: Latvijos istorija, Latvių etnografija, Latvių tautosaka, Latvių kalba.

Kadangi knygos tiražas seniai Skaityti toliau

D. Kisieliūnaitė: Iš kalbos paslapčių mokomės pažinti save (3)

Dalia Kiseliūnaitė | asmeninė nuotr.

Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.

 ‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?

 ‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau

Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas (0)

veliaveles Lietuva Latvija_urm.lt

Balandžio 1 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė konkursą 2019 metų Baltų apdovanojimui gauti.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimai, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video) (21)

Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Balandžio 2 d., pirmadienį,  Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (9)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

„TALKA už valstybinę kalbą“ rugsėjo 22 d. kviečia vienytis – ginti baltų kalbas (22)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.

9 val. prieš šiuos renginius Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko,  „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nario Povilo Urbšio spaudos konferencija Skaityti toliau

I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą (6)

Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau

Latvijos nepriklausomybės dieną ,,Žalvarinis” sveikina ,,braliukus” su daina ,,Zirgi” (video) (0)

Zalvarinis

Gegužės 4 d. Latvija švenčia Nepriklausomybės  Deklaracijos dieną.  Ta proga folk roko grupė „Žalvarinis“ sveikina kaimynus ir kolegas muzikantus iš Latvijos, o visiems  braliukams siunčia malonią staigmeną – latvišką dainą „Zirgi“. Tai yra autentiška latvių liaudies karo daina,   kuriai  pilną muzikinę  aranžuotę sukūrė grupės „Žalvarinis“ lyderis, kompozitorius, gitaros virtuozas  Robertas Semeniukas.

Jau gerą dešimtmetį besitęsiančią  Lietuvos ir Latvijos grupių  draugystę, kaip ir buvo pažadėjęs draugams ,,Žalvarinis”,  vainikavo latviška daina.  Latvijos Nepriklausomybės deklaracijos dienai sukurta ir įrašyta daina „Zirgi“, kurios autentišką variantą Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? (93)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau

Dieveniškėse prasidės tradicinė stovykla „Mūsų šaknys baltai“ (video) (1)

musu-saknys-baltai-2011-v-strikaitytes-nuotr

Liepos 29 d., 13 val. Šalčininkų r., Dieveniškių miestelyje prasidės tradicinė stovykla „Mūsų šaknys baltai“. Šią stovyklą čia jau 8-us metus iš eilės rengia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS). Jau tradicija tapusios stovyklos rengimu Dieveniškėse, pasak jos rengėjų, siekiama priminti, kad Šalčininkų kraštas yra baltų žemės ir Lietuvos dalis bei žadinti lenkiškai ir gudiškai kalbančių tautiečių širdyse baltiškumo ugnelę. Stovyklos šūkis: „Ačiū Dievui, kad gimėme baltais!“

Stovyklos darbotvarkėje numatyta labai daug įdomios veiklos: keramikos, žalvario Skaityti toliau

G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose? (55)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 30 d. lietuvių kalbos gynėjų mitinge prie Seimo

Sunku surasti mandagių žodžių, kurie apibūdintų piliečius ir viešus veikėjus, o ypač Seimo narius, Tautos atstovus, siekiančius žūt būt palaužti Lietuvos Konstitucijos ginamą  lietuvių kalbos valstybiškumą. Vakar (birželio 29 d.), taip vadinamos nacionalinės televizijos laidoje vienam iš tokių veikėjų apsivertė liežuvis pareikšti, kad ketvirtį amžiaus galiojusi piliečių vardų ir pavardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose tai esą neobolševikų darbas. Skaityti toliau

Kviečia vasaros stovykla jaunimui „Mūsų šaknys – baltai 2015“ (1)

LTJS stovykla "Mūsų šaknys - baltai"

Paskelbta registracija į tradicinę vasaros stovyklą jaunimui – „Mūsų šaknys – baltai 2015“ jau aštuntą kartą vyksiančią Dieveniškėse liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis.

Šią stovyklą rengia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) bei Lietuvos ir Latvijos forumas (LLF) siekdami skatinti glaudesnį dviejų kaimyninių giminiškų tautų bendradarbiavimą.

Stovyklos rengėjai siekia suburti Lietuvos bei Latvijos jaunimą, jį supažindinti su savo šaknimis – baltiškąja kultūra, istorija, papročiais bei apeigomis, pramokti kalbų, Skaityti toliau

Kalbininkui J. Juškai bus išleistas pašto ženklas (0)

J. Juskai pasto zenklasBirželio 6 dieną, šeštadienį, apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas, kuris bus skirtas garsaus lietuvių kalbininko Jono Juškos 200-osioms gimimo metinėms.

300 tūkst. tiražu išleidžiamo pašto ženklo nominalas – 0,58 euro. Naująjį pašto ženklą sukūrė Vaclovas Butrimas. Su šiuo pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilkijos pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skaityti toliau

Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės (0)

iknyga.lt nuotr.

Kovo 24 d., pirmadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) įvyks tarptautinė konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“. Konferenciją organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, taip pat prisideda Prancūzų institutas Lietuvoje.

Konferencijos bus aptarta: Europos šalių (Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Danijos) kalbų politikos; aktualijos ir geroji patirtis; kokios kalbos politikos reikia šiuolaikinei visuomenei; valstybinės lietuvių kalbos politikos kryptys.

Diskusijoje ketinama išsamiau aptarti valstybinės lietuvių kalbos politikos prioritetus, pasidalyti ateities įžvalgomis. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Panevėžyje bus pristatyta prof. Alvydo Butkaus knyga „Baltiškos impresijos“ (2)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisŠiandien, lapkričio 7 d., 17 val. Panevėžyje, G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14) vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Autorius pasidalins mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Vakaro nuotaiką smuiko garsais nuskaidrins smuikininkė Lijana Žiedelytė. Skaityti toliau

Viesturas Kairišas: Latvija neatšaukiamai eina myriop (12)

Viesturas Kairišas | rezekne24.lv nuotr.

Kino ir teatro režisierius Viesturas Kairišas (Viesturs Kairišs) šiuo metu dirba Vokietijoje. Berlyno komiškajame operos teatre stato operą, turi pakvietimą dirbti Kelne, taip pat yra įpusėjęs meninio filmo „Melanijos kronika“, pasakojančio apie sovietinio režimo vykdytas deportacijas į Sibirą, filmavimą. Dienraščio Diena.lv žurnalistė Inesė Lūsinia kalbino režisierių apie jo kūrybinį darbą, gyvenimą Berlyne, ateities planus. Bet pokalbio pabaiga pasisuko kita linkme: režisierius išsakė savo nuomonę ir apie dabartinę Latvijos situaciją, jo manymu, liūdnas šalies perspektyvas. Šią pokalbio dalį ir pristatome ekspertai.eu skaitytojams Skaityti toliau

Dieveniškėse įvyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys – Baltai“ (13)

Ugnies apeiga | LTJS nuotr.

Jau ketvirtus metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTS) sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys – baltai“.

Stovyklos rengėjai sako, kad skirtingai nei 2011 ir 2012-ais metais, šiemet stovyklai nebuvo skirtas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas – per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis. Skaityti toliau

Prof. Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas (4)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisBalandžio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus naujausios knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Kartu su Letonikos centro jaun. mokslo darbuotoja Kristina Vaisvalavičiene autorius dalinsis mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Diskusiją nuspalvins smuikininkė Lijana Žiedelytė.

Knygos autorius Alvydas Butkus (g. 1950 m. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, Skaityti toliau

Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio) (6)

Ina Druvietė | Alkas.lt, S.Nemeikaitės nuotr.

Laidą vedė radijo žurnalistas Artiomas Konochovas. Įvykius Lietuvoje komentavo Latvijos Saeimos deputatės akad. prof. Janina Kursytė-Pakulė ir prof. Ina Druvietė.

Laidos pradžioje buvo pasakojama apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalvimus ir  spaudimą valdančiai koalicijai, apie aštria opozicijos ir visuomenės reakciją į Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašinėjimus Lenkijoje už 2010 metų Seimo priimtus sprendimus ir apie naujosios Lietuvos vyriausybės ketinimus įteisinti nelietuvišką asmenvardžių bei gatvėvardžių rašybą, taip pat lengvatas tautinių mažumų abiturientams laikant lietuvių kalbos egzaminą. Skaityti toliau

I. Dzelme-Romanovska. Latvijos tikrovė: išplūsta už kalbėjimą latviškai (26)

Ieva Dzelme-Romanovska | lkja.lv nuotr.

Rytas Vecmilgravyje. Viena pirmųjų naujųjų metų dienų. Stoviu autobusų stotelėje. Daugiau laukiančių transporto nėra, ankstesnis autobusas ką tik nuvažiavęs. Stotelės link eina moteris, prisiartinusi klausia: „Katorij čas?“ (Kiek valandų? – rusų kalba). Mandagiai atsakau, kad pusė vienuolikos. Akivaizdu, kad moterį tai supykdo ir jinai pareikalauja laiką pasakyti rusiškai. Atsakau, kad tos kalbos visiškai nesuprantu. Ir tada prasideda!

Ponia pašaipiu tonu paskelbia, kad rusų kalbą aš neabejotinai moku, ir pareikalauja, kad baigčiau apsimetinėti ir pradėčiau kalbėti rusiškai! Kuomet bandau prieštarauti, man tenka išklausyti, kad latvių kalba taip pat niekam nėra ir nebus reikalinga, Skaityti toliau

Kultūros ministras Bauskėje sveikino Baltų vienybės dienos dalyvius (0)

Bauskėje Baltų vienybės dienaRugsėjo 22 d. Bauskėje, Latvijoje, lankėsi kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kur kartu su Latvijos kultūros ministre Žaneta Jaunzeme-Grende pasveikino Baltų vienybės dienos dalyvius ir pasidžiaugė vis glaudesniu abiejų šalių bendradarbiavimu.

Jau tradiciniu tapusį Baltų vienybės dienos šventimą inicijavo Lietuvos-Latvijos bendradarbiavimo per sieną programa, abiejų šalių Užsienio reikalų ministerijos ir ambasados bei Bauskės pilis. Atidaryme taip pat dalyvavo abiejų šalių Tarpparlamentinių ryšių grupių pirmininkai Saulius Pečeliūnas ir Romualds Ražuks, abiejų šalių ambasadoriai Ričardas Degutis ir Martynas Virsis (Mārtiņš Virsis). Skaityti toliau

J.Keleras. Di­džia­jam Pan­bal­tis­tui – su mei­le ir be la­šo ne­gan­dos (0)

Pėteris Brūveris | J.Kelero nuotrauka

Pė­te­ris, taip jį va­din­da­vau ir at­min­ty­je te­be­va­di­nu, nors Vla­das Bra­ziū­nas pas­ta­rai­siais me­tais ret­sy­kiais su­niurgz­da­vo, kad tai­syk­lin­gai de­rė­tų jį va­din­ti Pė­te­ru. Vi­sai ga­li­mas daik­tas, ta­čiau tai per vė­lu vi­sais at­žvil­giais – ir Di­džio­jo Pan­bal­tis­to ne­bė­ra, ir ma­no at­min­tis at­si­sa­ko per­krau­ti sa­vo kie­tą­jį (ar minkš­tą­jį) dis­ką. Są­mo­nė pa­vy­džiai sau­go Pė­te­rio vei­dą, ju­de­sius, kal­bė­ji­mą, juo­ką, ypač jam rim­čiau įka­lus, o Pė­te­ro ne­pri­si­leis­tų nė per žings­nį. Ne­pa­ži­no­jau to­kio, Vla­dai. O tas, pa­ži­no­ta­sis, pir­mą­syk pa­si­ro­dė Vil­niaus ho­ri­zon­te ko­kiais 1984-ai­siais: Vai­do­tas Dau­nys, Jau­nų­jų ra­šy­to­jų sek­ci­jos pir­mi­nin­kas, Skaityti toliau

A.Ažubalis ragino latvius kurti bendra Lietuvos-Latvijos kultūrinę erdvę (0)

A.Ažubalis ir E.Rinkevičius | urm.lt nuotr.

Gegužės 28 d. oficialiaus vizito į Latviją išvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitiko su aukščiausiais Latvijos pareigūnais. A.Ažubalis pabrėžė Latvijos paramos regioniniams energetikos ir transporto infrastruktūros projektams svarbą ir ragino aktyviai kurti bendrą abiejų valstybių informacinę, kultūros ir švietimo erdvę, skatinti bendradarbiavimą per sieną.

„Mūsų bendradarbiavimas plėtojant strateginius projektus, solidarumas daugiašaliuose forumuose ir ekonominiai ryšiai – puikūs. Skaityti toliau

Be kalbos nėra tautos (3)

Lietuvos lenkų mitingas | delfi.lt, A.Solomino nuotr.

– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau

A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai (18)

Prof. Alvydas Butkus

Vasario 18 d. Latvijoje įvykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, turėjusios įteisinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę, baigėsi jo iniciatorių nesėkme.

Artėjant referendumui, mūsų politologai ir politikai ne kartą yra pareiškę, kad tai yra Latvijos vidaus reikalas, į kurį nedera kištis. Tačiau ir plika akimi buvo matyti, kad tai tampa viso Baltijos regiono reikalu, Kremliui kalant pleištą į silpniausią regiono dalį. Sėkmės atveju naują paskatą būtų gavę Estijos Narvos ir Lietuvos Šalčininkų slavakalbiai radikalai, nuosekliai siekiantys dezintegracijos savo valstybėse. Latvijos piliečių susitelkimas ir aktyvumas užkirto tam kelią ir kartu pašalino mėginimą destabilizuoti regioną. Skaityti toliau