Žymos archyvas: latvių kalba

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (8)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

„TALKA už valstybinę kalbą“ rugsėjo 22 d. kviečia vienytis – ginti baltų kalbas (22)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.

9 val. prieš šiuos renginius Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko,  „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nario Povilo Urbšio spaudos konferencija Skaityti toliau

I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą (6)

Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau

Latvijos nepriklausomybės dieną ,,Žalvarinis” sveikina ,,braliukus” su daina ,,Zirgi” (0)

Zalvarinis

Gegužės 4 d. Latvija švenčia Nepriklausomybės  Deklaracijos dieną.  Ta proga folk roko grupė „Žalvarinis“ sveikina kaimynus ir kolegas muzikantus iš Latvijos, o visiems  braliukams siunčia malonią staigmeną – latvišką dainą „Zirgi“. Tai yra autentiška latvių liaudies karo daina,   kuriai  pilną muzikinę  aranžuotę sukūrė grupės „Žalvarinis“ lyderis, kompozitorius, gitaros virtuozas  Robertas Semeniukas. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? (93)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau

Dieveniškėse prasidės tradicinė stovykla „Mūsų šaknys baltai“ (video) (1)

musu-saknys-baltai-2011-v-strikaitytes-nuotr

Liepos 29 d., 13 val. Šalčininkų r., Dieveniškių miestelyje prasidės tradicinė stovykla „Mūsų šaknys baltai“. Šią stovyklą čia jau 8-us metus iš eilės rengia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS). Jau tradicija tapusios stovyklos rengimu Dieveniškėse, pasak jos rengėjų, siekiama priminti, kad Šalčininkų kraštas yra baltų žemės ir Lietuvos dalis bei žadinti lenkiškai ir gudiškai kalbančių tautiečių širdyse baltiškumo ugnelę. Stovyklos šūkis: „Ačiū Dievui, kad gimėme baltais!“

Stovyklos darbotvarkėje numatyta labai daug įdomios veiklos: keramikos, žalvario Skaityti toliau

G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose? (55)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 30 d. lietuvių kalbos gynėjų mitinge prie Seimo

Sunku surasti mandagių žodžių, kurie apibūdintų piliečius ir viešus veikėjus, o ypač Seimo narius, Tautos atstovus, siekiančius žūt būt palaužti Lietuvos Konstitucijos ginamą  lietuvių kalbos valstybiškumą. Vakar (birželio 29 d.), taip vadinamos nacionalinės televizijos laidoje vienam iš tokių veikėjų apsivertė liežuvis pareikšti, kad ketvirtį amžiaus galiojusi piliečių vardų ir pavardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose tai esą neobolševikų darbas. Skaityti toliau

Kviečia vasaros stovykla jaunimui „Mūsų šaknys – baltai 2015“ (1)

LTJS stovykla "Mūsų šaknys - baltai"

Paskelbta registracija į tradicinę vasaros stovyklą jaunimui – „Mūsų šaknys – baltai 2015“ jau aštuntą kartą vyksiančią Dieveniškėse liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis.

Šią stovyklą rengia Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) bei Lietuvos ir Latvijos forumas (LLF) siekdami skatinti glaudesnį dviejų kaimyninių giminiškų tautų bendradarbiavimą.

Stovyklos rengėjai siekia suburti Lietuvos bei Latvijos jaunimą, jį supažindinti su savo šaknimis – baltiškąja kultūra, istorija, papročiais bei apeigomis, pramokti kalbų, Skaityti toliau

Kalbininkui J. Juškai bus išleistas pašto ženklas (0)

J. Juskai pasto zenklasBirželio 6 dieną, šeštadienį, apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas, kuris bus skirtas garsaus lietuvių kalbininko Jono Juškos 200-osioms gimimo metinėms.

300 tūkst. tiražu išleidžiamo pašto ženklo nominalas – 0,58 euro. Naująjį pašto ženklą sukūrė Vaclovas Butrimas. Su šiuo pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilkijos pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skaityti toliau

Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės (0)

iknyga.lt nuotr.

Kovo 24 d., pirmadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) įvyks tarptautinė konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“. Konferenciją organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, taip pat prisideda Prancūzų institutas Lietuvoje.

Konferencijos bus aptarta: Europos šalių (Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Danijos) kalbų politikos; aktualijos ir geroji patirtis; kokios kalbos politikos reikia šiuolaikinei visuomenei; valstybinės lietuvių kalbos politikos kryptys.

Diskusijoje ketinama išsamiau aptarti valstybinės lietuvių kalbos politikos prioritetus, pasidalyti ateities įžvalgomis. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Panevėžyje bus pristatyta prof. Alvydo Butkaus knyga „Baltiškos impresijos“ (2)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisŠiandien, lapkričio 7 d., 17 val. Panevėžyje, G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14) vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Autorius pasidalins mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Vakaro nuotaiką smuiko garsais nuskaidrins smuikininkė Lijana Žiedelytė. Skaityti toliau

Viesturas Kairišas: Latvija neatšaukiamai eina myriop (12)

Viesturas Kairišas | rezekne24.lv nuotr.

Kino ir teatro režisierius Viesturas Kairišas (Viesturs Kairišs) šiuo metu dirba Vokietijoje. Berlyno komiškajame operos teatre stato operą, turi pakvietimą dirbti Kelne, taip pat yra įpusėjęs meninio filmo „Melanijos kronika“, pasakojančio apie sovietinio režimo vykdytas deportacijas į Sibirą, filmavimą. Dienraščio Diena.lv žurnalistė Inesė Lūsinia kalbino režisierių apie jo kūrybinį darbą, gyvenimą Berlyne, ateities planus. Bet pokalbio pabaiga pasisuko kita linkme: režisierius išsakė savo nuomonę ir apie dabartinę Latvijos situaciją, jo manymu, liūdnas šalies perspektyvas. Šią pokalbio dalį ir pristatome ekspertai.eu skaitytojams Skaityti toliau

Dieveniškėse įvyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys – Baltai“ (13)

Ugnies apeiga | LTJS nuotr.

Jau ketvirtus metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTS) sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys – baltai“.

Stovyklos rengėjai sako, kad skirtingai nei 2011 ir 2012-ais metais, šiemet stovyklai nebuvo skirtas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas – per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis. Skaityti toliau

Prof. Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas (4)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisBalandžio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus naujausios knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Kartu su Letonikos centro jaun. mokslo darbuotoja Kristina Vaisvalavičiene autorius dalinsis mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Diskusiją nuspalvins smuikininkė Lijana Žiedelytė.

Knygos autorius Alvydas Butkus (g. 1950 m. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, Skaityti toliau

Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio) (6)

Ina Druvietė | Alkas.lt, S.Nemeikaitės nuotr.

Laidą vedė radijo žurnalistas Artiomas Konochovas. Įvykius Lietuvoje komentavo Latvijos Saeimos deputatės akad. prof. Janina Kursytė-Pakulė ir prof. Ina Druvietė.

Laidos pradžioje buvo pasakojama apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalvimus ir  spaudimą valdančiai koalicijai, apie aštria opozicijos ir visuomenės reakciją į Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašinėjimus Lenkijoje už 2010 metų Seimo priimtus sprendimus ir apie naujosios Lietuvos vyriausybės ketinimus įteisinti nelietuvišką asmenvardžių bei gatvėvardžių rašybą, taip pat lengvatas tautinių mažumų abiturientams laikant lietuvių kalbos egzaminą. Skaityti toliau

I.Dzelme-Romanovska. Latvijos tikrovė: išplūsta už kalbėjimą latviškai (26)

Ieva Dzelme-Romanovska | lkja.lv nuotr.

Rytas Vecmilgravyje. Viena pirmųjų naujųjų metų dienų. Stoviu autobusų stotelėje. Daugiau laukiančių transporto nėra, ankstesnis autobusas ką tik nuvažiavęs. Stotelės link eina moteris, prisiartinusi klausia: „Katorij čas?“ (Kiek valandų? – rusų kalba). Mandagiai atsakau, kad pusė vienuolikos. Akivaizdu, kad moterį tai supykdo ir jinai pareikalauja laiką pasakyti rusiškai. Atsakau, kad tos kalbos visiškai nesuprantu. Ir tada prasideda!

Ponia pašaipiu tonu paskelbia, kad rusų kalbą aš neabejotinai moku, ir pareikalauja, kad baigčiau apsimetinėti ir pradėčiau kalbėti rusiškai! Kuomet bandau prieštarauti, man tenka išklausyti, kad latvių kalba taip pat niekam nėra ir nebus reikalinga, Skaityti toliau

Kultūros ministras Bauskėje sveikino Baltų vienybės dienos dalyvius (0)

Bauskėje Baltų vienybės dienaRugsėjo 22 d. Bauskėje, Latvijoje, lankėsi kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kur kartu su Latvijos kultūros ministre Žaneta Jaunzeme-Grende pasveikino Baltų vienybės dienos dalyvius ir pasidžiaugė vis glaudesniu abiejų šalių bendradarbiavimu.

Jau tradiciniu tapusį Baltų vienybės dienos šventimą inicijavo Lietuvos-Latvijos bendradarbiavimo per sieną programa, abiejų šalių Užsienio reikalų ministerijos ir ambasados bei Bauskės pilis. Atidaryme taip pat dalyvavo abiejų šalių Tarpparlamentinių ryšių grupių pirmininkai Saulius Pečeliūnas ir Romualds Ražuks, abiejų šalių ambasadoriai Ričardas Degutis ir Martynas Virsis (Mārtiņš Virsis). Skaityti toliau

J.Keleras. Di­džia­jam Pan­bal­tis­tui – su mei­le ir be la­šo ne­gan­dos (0)

Pėteris Brūveris | J.Kelero nuotrauka

Pė­te­ris, taip jį va­din­da­vau ir at­min­ty­je te­be­va­di­nu, nors Vla­das Bra­ziū­nas pas­ta­rai­siais me­tais ret­sy­kiais su­niurgz­da­vo, kad tai­syk­lin­gai de­rė­tų jį va­din­ti Pė­te­ru. Vi­sai ga­li­mas daik­tas, ta­čiau tai per vė­lu vi­sais at­žvil­giais – ir Di­džio­jo Pan­bal­tis­to ne­bė­ra, ir ma­no at­min­tis at­si­sa­ko per­krau­ti sa­vo kie­tą­jį (ar minkš­tą­jį) dis­ką. Są­mo­nė pa­vy­džiai sau­go Pė­te­rio vei­dą, ju­de­sius, kal­bė­ji­mą, juo­ką, ypač jam rim­čiau įka­lus, o Pė­te­ro ne­pri­si­leis­tų nė per žings­nį. Ne­pa­ži­no­jau to­kio, Vla­dai. O tas, pa­ži­no­ta­sis, pir­mą­syk pa­si­ro­dė Vil­niaus ho­ri­zon­te ko­kiais 1984-ai­siais: Vai­do­tas Dau­nys, Jau­nų­jų ra­šy­to­jų sek­ci­jos pir­mi­nin­kas, Skaityti toliau

A.Ažubalis ragino latvius kurti bendra Lietuvos-Latvijos kultūrinę erdvę (0)

A.Ažubalis ir E.Rinkevičius | urm.lt nuotr.

Gegužės 28 d. oficialiaus vizito į Latviją išvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitiko su aukščiausiais Latvijos pareigūnais. A.Ažubalis pabrėžė Latvijos paramos regioniniams energetikos ir transporto infrastruktūros projektams svarbą ir ragino aktyviai kurti bendrą abiejų valstybių informacinę, kultūros ir švietimo erdvę, skatinti bendradarbiavimą per sieną.

„Mūsų bendradarbiavimas plėtojant strateginius projektus, solidarumas daugiašaliuose forumuose ir ekonominiai ryšiai – puikūs. Skaityti toliau

Be kalbos nėra tautos (3)

Lietuvos lenkų mitingas | delfi.lt, A.Solomino nuotr.

– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau

A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai (18)

Prof. Alvydas Butkus

Vasario 18 d. Latvijoje įvykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, turėjusios įteisinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę, baigėsi jo iniciatorių nesėkme.

Artėjant referendumui, mūsų politologai ir politikai ne kartą yra pareiškę, kad tai yra Latvijos vidaus reikalas, į kurį nedera kištis. Tačiau ir plika akimi buvo matyti, kad tai tampa viso Baltijos regiono reikalu, Kremliui kalant pleištą į silpniausią regiono dalį. Sėkmės atveju naują paskatą būtų gavę Estijos Narvos ir Lietuvos Šalčininkų slavakalbiai radikalai, nuosekliai siekiantys dezintegracijos savo valstybėse. Latvijos piliečių susitelkimas ir aktyvumas užkirto tam kelią ir kartu pašalino mėginimą destabilizuoti regioną. Skaityti toliau

Vyksta spaudos konferencija „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | J.Vaiškūno nuotr.Vasario 21 d. 10:55 val. Lietuvos Respubliko Seime įvyks Spaudos konferencija „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Latvijos Respublikos Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacija: grupės pirmininkas Romualdas Ražukas, grupės pirmininko pavaduotojas Ingmaras Čaklajis, grupės nariai Jelena Lazareva, Raivis Blumfeldas ir Viktoras Valainis.

Tiesioginė spaudos konferencijos vaizdo transliacija galima žiūrėti ČIA. Skaityti toliau

Latvija apsisprendė – antros valstybinės kalbos nebus (12)

Vasario 18 d. Latvijos gyventojai dalyvavo referendume dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba ir apsisprendė – antros valstybinės kalbos nebus.

Preliminariais duomenimis 75,05 proc. referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijos kalba, už pasisakė 24,63 procentai balsavusiųjų.

Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750,159 tūkst. rinkėjų, už – 246,245 tūkstančiai. 3190 balsavimo biuletenių pripažinta negaliojančiais. Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministerijoje bus pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą (0)

Lietuva Latvija/nuotr. K.VanagasSausio 20 d. 14 val. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatoma studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas. Parengė Lietuvos ambasadorius Neris Germanas ir Latvijos ambasadorius Albertas Sarkanis.

„Rengdami dokumentą pastebėjome, kad jau vien mūsų dėmesys sukėlė papildomą susidomėjimą mūsų valstybių santykiais, atskleidė kai kurias naujas problemas. Be to, sukaupta patirtis ir žinios praplėtė akiratį ir sustiprino įsitikinimą, kad dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai – turi ne tik bendrą istorinę praeitį, turiningą dabartį, bet ir bendrą ateitį“, – teigia pranešimo autoriai. Skaityti toliau

R.Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių (10)

Dabar valstybinių švenčių metas. Tai laikas, kada švenčiame ne tik Latvijos gimimo dieną, bet ir prisimename, kokia sunkia kova sukūrėme valstybę, kiek prakaito ir kraujo už ją praliejome.

Taip pat tai laikas, kada dažnai kalbama apie dialogą ir jo trūkumą tarp latvių ir kitų tautybių gyventojų. Aš noriu dialogo. Aš noriu kalbėti, išgirsti ir būti išgirstas. Aš noriu, kad mano du sūnūs augtų saugioje visuomenėje, kurią valdo pasitikėjimas ir bendros vertybės. Skaityti toliau

Vilnijos draugija išreiškė susirūpinimą skleidžiamu melu apie jaunimo stovyklą Dieveniškėse (5)

Stovykla Dieveniškėse „Mūsų šaknys baltai“ | V.Strikaitytės nuotr.Pirmadienį, rugpjūčio 8 d. Vilnijos draugijos taryba išplatino viešą laišką Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei I.Degutienei ir Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui dėl viešai skleidžiamų melų apie etnokultūrinę jaunimo stovyklą „Mūsų šaknys – baltai“ šių metų liepos 27-31 dienomis vykusią Dieveniškėse. Skelbiame šį laišką.

LR Seimo pirmininkei I.Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui
2011-08-08 Skaityti toliau

A.Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai? (9)

Alvydas Butkus

Visame pasaulyje etninių baltų yra apie 5 milijonai: 3,5 milijono lietuvių ir 1,5 – latvių. Iš jų 2,91 mln. lietuvių gyvena Lietuvoje ir 1,35 mln. latvių – Latvijoje. Dar pridėkime 30 000 lietuvių Latvijoje ir 3000 latvių Lietuvoje, bet tai jau statistikos iš esmės nepakeis.

Proistorės fragmentai

Kalbininkai ir archeologai iš esmės sutaria, kad mūsų šaknys šiose žemėse yra pakankamai gilios – prabaltiškoji indoeuropiečių atšaka Rytų Baltijoje pasirodė maždaug prieš 4000 metų ir ilgainiui asimiliavo čia gyvenusius senuosius europiečius Skaityti toliau

Latvijoje renkami parašai už tai, kad mokyklose visų dalykų būtų mokoma latvių kalba (7)

www.delfi.lt

Latvijos nacionalinės sąjungos surinko pakankamai parašų dėl Latvijos Konstitucijos pataisų, numatančių perėjimą prie išsilavinimo tik valstybine kalba. Dabar parašus rinkti turi pradėti Latvijos centrinis rinkimų komitetas (CRK), praneša CRK pirmininkas Arnis Cimdaras, kurį cituoja rus.DELFI.lv.

Patikrinus surinktus parašus buvo patvirtinta, kad už pataisas pasirašė 10140 turinčiųjų teisę balsuoti Latvijos piliečių, praneša CRK informacinio skyriaus vadovė Kristine Berzina. Skaityti toliau