Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video)

Arvydas Juozaitis, www.alkas.lt
2018 06 27 16:29
21
Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.
Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio.

Latvius  pamilau dar vaikystėje. Manau, kad šį jausmą išgyvenę daugelis lietuvių. Vos ausis palietė jų kalba, bemat sučiurleno kitas, pakeliantis ir mūsų kalbą balsas. Ak, prisimenu (jausmas likęs!) tai juk mes patys, tik kitokie! Kaip įdomu! Platėjanti, akmeningą upės sietuvą primenanti kalba, ausis ir sielą medumi tepanti kalba. Ir kartu nuostaba: kodėl mūsų nemoko prabilti lietuvių kalbos sesės kalba mokyklose? 

Šiuo metu galima išmokti ir „pašmacības“ būdu, kaip sako latviai, internetu bent pusę metų kasdien klausantis LR-1, tai yra „Latvijas radio viens“, bent po penkiolika minučių kasdien. Įsikišai į ausis ausinukus troleibuse ar autobuse – ir tu jau Latvijoje. Arba kas antrą vakarą žiūrėti jų „Panarāma“, užuot žiūrėję mūsų, – viskas išeis tik į naudą.

Dabar juk keista ir net – sveikai pažvelgus – nepakenčiama padėtis: susitikę kalbamės rusiškai arba, kas dar keisčiau, baisinga, vos gyva anglų kalba. Net minčių padoriai vienas kitam pasakyti nemokame. O galėtume ir be vertėjo susikalbėti. Tai taip, brolyčiai, gyvename vieni kitus atstumdami alkūnėmis. Atsukę  nugaras. Latviai dar dairosi per petį, o mes net susikūprinę neatsisukame.

Žinoma, Lenkija padarė viską, kad XX amžiaus pirmoje pusėje Latvijos ir Lietuvos suartėjimas neįvyktų. Pasekmės net šiandien išlikę Rygos centre, iš kurio išvažiuodamas Vilniaus kryptimi matai Kauņą, tai yra Kauno kryptį. Lietuvos sostinė kelio ženkluose latvių sostinėje ištvėrė ir pirmąją nepriklausomybę, ir Maskvos komunistinį režimą, ir persirito į XXI amžių.  Tai taip liudijamas mūsų „artumas“, tai yra, neleistinas aklumas. Ir jau kone šimtą metų.

Nuo 2020 metų visos Latvijos viduriniosios valstybinės mokyklos ir gimnazijos pervedamos į mokymą valstybine latvių kalba. Ar kas nors Lietuvoje apie tai rimtai prabilo? Paanalizavo LRT, kas vyksta čia pat, giminėje gentyje? Ar palaikė latvius mūsų Seimas? Gal kokį menką Seimo pareiškimą, palaikantį latvių Saeimą, priėmė? Jeigu priėmė, negirdėti jo. O juk latviai gelbstisi, juos baisingai užsipuolė Maskva, skatindama rusų bendruomenę. Ne, mums neįdomu. Mes juk patys nutarėme nuskęsti „trijose lenkiškose raidėse“. Būtų juokinga, jeigu ne graudu. Juk trys raidės savigarbos nenuramdys, gali nutikti priešingai – įaudrinti, nes jos tik parodys, kad darkoma tikra lenkų kalba, ir aistros užvirs iš naujo.  Juk bus ir vėl įžeista kalba, kurią įspaudus į lūpas Vilnijos žmonėms jie buvo pasukti veidu į Varšuvą.  Užburtas ratas. Reikia vykdyti Konstituciją: valstybinė kalba – lietuvių. Argi mūsų knygnešiai tam purvą ir sibirus brido, kad dabar iš kalbos, vos iš mirties išplėštos, taip tyčiotumėmės? Juk kalba Lietuvoje – valstybės siena. Kaip ir Latvijoje – siena.

Kad nors koks žingsnis būtų žengtas (valstybiniu lygiu) suartinant informacines erdves. Atsiperkame vėliavų pakėlimu ir himnų sugiedojimu. Viskas. Nei kultūros atašė mūsų ambasadoje Rygoje, nei LRT informacinės politikos (apie korpunktą Rygoje net svajoti baisu!) Tai trunka trisdešimt metų. Vadinasi, tai neatsitiktina, ir ne vien LRT generalinio direktoriaus reikalas. Tai sisteminio latvių ignoravimo politikos vaisiai. Jeigu ne Arūnas Vaikutis, kuris visam gyvenimui atsisėdo mažyčiame kambarėlyje Latvijos radijuje (LR1), mes net negirdėtume nė balso iš Rygos.

Turėjau vilties, kad Seimo rinkimus laimėjus Valstiečiams-žaliesiems įvyks bent menkų palankių pokyčių – neįvyko. Ir mes toliau vieniši skendime Vakarų-Rytų pafrontės zonoje. O latviai?  Tiesa, jie bent jau nacionalinio transliuotojo (LTV-1) korespondentų punktą Vilniuje senokai įkūrę. Žinios iš Lietuvos yra kone kasdienis Latvijos žiniasklaidos reikalas. Jie geriau žino, kas pas mus vyksta. O mums nerūpi net strateginis Rygos uostas. Kiek būtume galėję kartu su latviais nuveikti jame, kooperuodamiesi.

Neidealizuoju latvių, matau jų būdo savybių, kurios ne itin simpatiškos. Bet jos labai panašios į mūsiškes, kai laikome save kone Europos bamba. 

Išvada vis dėlto turi būti tik viena: negalima ilgiau gyventi nesimokant vieni kitų kalbos, negalima gyventi be kasdieninio bendravimo tarp Latvijos ir Lietuvos seimų. Negalime ilgiau gyventi nematant ir negirdint Latvijos bent eterio bangomis – per radiją ir TV.

***

2018 m. Vasario 16-ąją, Latvijai sveikinant Lietuvą valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga, Arvydas Juozaitis Latvijos Prezidento Raimondo Vėjuonio kvietimu iškilmingai iškėlė Lietuvos tautinę vėliavą Rygos pilyje Latvijos Prezidento rezidencijoje:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Juozaitis. Apie nūdienos Latvijos mitus (video)
  2. A. Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus
  3. A.Juozaitis. Latvijos prezidentas – turtuolis
  4. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  5. A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus
  6. Seime – konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“ (video)
  7. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  8. A. Juozaitis. Sapnis par Latviju (video)
  9. Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės
  10. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  11. Lietuvos ir Latvijos seimų nariai susitiks Joniškyje
  12. A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija
  13. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  14. Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video)
  15. Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
  16. Lietuvos ir Latvijos agentūros skatins naujoves: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas
  17. Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video)
  18. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  19. Užsienio reikalų ministerijoje bus pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą
  20. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Jūrmaloje aptarė ES darbotvarkę ir dvišalius klausimus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. Dainius Razauskas says:
    4 m. ago

    Tas būt pareizs, un nav ļoti grūts, iemacīties vai nu drusku pamacīties latviski. Bet ļoti ļoti interesants! Un latvju dainas, latvju teikas – ka jūs zinātu! Es uz Arvīdu Jozaiti!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 m. ago

      Labi!!!

      Atsakyti
  2. Gamtatikis says:
    4 m. ago

    Šaunu

    Atsakyti
  3. Gamtatikis says:
    4 m. ago

    Lietuviai ir Latviai turi viena bendrą žodį, kurio neturi niekas daugiau šiam pasaulį, tuom viskas ir pasakyta. O tas žodis yra Dievas. Nors kaikas jį ir nusisavino.

    Atsakyti
  4. Regina says:
    4 m. ago

    Teisingi zodziai. Tikrai norisi matyti per TV, girdeti per radija kas naujo Latvijoje. Turetu buti isleistas lietuviu -latviu kalbu zodynelis. Reikia mokytis latviu kalba. Jie saunuoliai kad pereina prie mokymo valstybine kalba. Mes bailiai nesugebame savo kalbos saugoti

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 m. ago

      Beje, sovietmečiu buvo išleistas lietuvių-latvių kalbų žodynėlis. Kažin, kodėl dabar tai niekam neįdomu?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        4 m. ago

        2011 m. leidykloje Aesti išleistas Alvydo Butkaus lietuvių-latvių/latvių-lietuvių kalbų žodynėlis.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          4 m. ago

          Paldiez!

          Atsakyti
    • jo says:
      4 m. ago

      O tu netgi nesugebi pereiti prie rašybos lietuviškomis raidėmis. Latvių interneto komentaruose gal 95% rašo latviškomis raidėmis, o pas mus gal 95% – „šveplai“ ir visi randa kokių nors pasiteisinimų.

      Atsakyti
  5. Antanas says:
    4 m. ago

    O laikai, o papročiai!!! Net sovietmečiu 11-je klasėje mums per lietuvių kalbos pamokas buvo dėstomi latvių kalbos pagrindai! O dabar?… Ašara Dievo aky, Lietuva, kur tu eini?!

    Atsakyti
  6. Gintaras says:
    4 m. ago

    Tik esant kartu, įmanoma pasipriešinti globalizacijai…

    Atsakyti
  7. Bartas says:
    4 m. ago

    Aš jau daugelį kartų sakiau , tikėjausi , gal ir prašiau, kad mūsų valdžiukė , nors pro durų plyšį pažiūrėtų į Latvijos pusę. Ne ir ne.
    Ne kartą klausiau , kodėl aš nematau per tv Latvijos gyvenimo.
    Tas pats per tą patį . Lankija “strateginis partneris, lenkija strateginis partneris” , kaip užsukti. O kas Latvijos “strateginis partneris” ? Maskovija?
    Aš įtariu , kad tie atlapausiai patękę valdžion , gauna kažkokių kvaišalų, kad nuo jų atsiranda gyvuliška “meilė” lankijai.
    Dabar su kalba. Latvija ir Lietuva – dangus ir žemė. Latvija gina savo kalba, gina ir savo Tautą, savo žemes, o mūsų garukai svaigsta apie Lankus. O Dievai , negi mūsų “berazumiams” (kaimiečių “barbarizmas”) lankai duoda kanapių patraukti.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 m. ago

      Užtat mūsų valdžiukė labai mielai lenkų ponams žiūri į “tašką”. 🤣

      Atsakyti
      • Bartas says:
        4 m. ago

        Tik man nuo to nelengviau.

        Atsakyti
  8. Kažin says:
    4 m. ago

    Vienykime vienykime ateitis, – bus Lenkijai lengviau praryti abi iškart. O tai prarijus vieną, po to dar ryk kitą, tas truktų dar kokį pusšimtį metų. Manau, kiek yra noro, tiek ir bendraujama su Latvija, koks nors botagas vargu čia ką pakeistų… Jeigu ne lietuvių lenkininkų valdžia Lietuvoje, tai Nepriklausomybių 100 -mečio proga jau galėjome turėti 240 km/val greičio europinę geležinkelio vėžę Vilnius- Ryga- Talinas, taigi švilpt per 1,5 valandos ir Rygoje. Būtent tai daugiau negu kas kita ir suartintų braliukus. O kokį pyktį, pavydą tas europinis greitukas Lenkijai keltų, turbūt didesnį negu euro įsivedimai…

    Atsakyti
  9. Tomas says:
    4 m. ago

    Taip, Juozaiti, Lenkijai labai rūpi Latvijos ir Lietuvos suartėjimas. Jai tai kelia didžiulę grėsmę, nes lietuviai susijungę su latviais gali pulti ir užkariauti Lenkiją. Lenkai čia mato didžiulį pavojų sau, todėl daro ir darys viską, kad to neįvyktų. Lietuviai su latvių pagalba gali trukdyti Lenkijai dirbti savo darbą Vilniaus krašte. Lenkai tą mato ir jiems tai kelia galvos skausmą. Latvių sąjunga su lietuviais ir Rusijai kelia didelį susirūpinimą, nes Lietuva gavusi karinės pagalbos iš Latvijos gali atkurti LDK ir Astravas jai bus nebaisus. Putinas sėdėdamas Kremliuje nežino ką daryti ir koks likimas laukia Rusijos ir jos žmonių jeigu Lietuva susijungs su Latvija. Tikrai kelia susimąstymą šis Juozaičio straipsnis.

    Atsakyti
  10. urba says:
    4 m. ago

    ką reiškia vienyti? Bendra kariuomenė, verslas, bendrai uždarytos rusakalbės mokyklos, bendra mokesčių sistema…, bendri ubagai ir emigrantai? Seimas tik ką apšvarino pensininkus ir kitus varguolius dar šimtais milijonų, o čia toliau – vienykimės… tfu… kiek galima nematyti aktualiausių problemų. O šis mėnuo buvo politinio 4 metų ciklo pikas -mokesčių ir pensijų reforma, kuria dar labiau pralobs prekybos tinklai bei latifundija. Emigracija dėl to tikrai nemažės

    Atsakyti
  11. jo says:
    4 m. ago

    Latvius pamilau dar vaikystėje. Manau, kad šį jausmą išgyvenę daugelis lietuvių. Vos ausis palietė jų kalba, bemat sučiurleno kitas, pakeliantis ir mūsų kalbą balsas. Ak, prisimenu (jausmas likęs!) tai juk mes patys, tik kitokie! Kaip įdomu! Platėjanti, akmeningą upės sietuvą primenanti kalba, ausis ir sielą medumi tepanti kalba. Ir kartu nuostaba: kodėl mūsų nemoko prabilti lietuvių kalbos sesės kalba mokyklose?
    Ļoti pareizi vārdi. Jā, es arī piedzīvoju šo sajūtu, tādēļ arī iemācījos latviešu valodu… Bet šiaip Juozaitis yra pridurkas visiškas, tikras istorinių klaidų darytojas, tuoj pat po nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo stojęs prieš Sąjūdį, prieš Lietuvą, už AMB, elgėsi kaip tipiškas kremliui naudingas idiotas. Negalima tokiam patikėti valstybės, netinka jis į Prezidentus.

    Atsakyti
  12. LosAngeles says:
    4 m. ago

    dar viena priezastis, del ko butu galima balsuoti uz Juozaiti.

    Atsakyti
  13. Gintas says:
    4 m. ago

    Latvijoje lietuvių kalbą tikrai girdima dažniau, negu latvių Lietuvoj. Žinau Latvijoje kasmet vykstančias dvi tarptautines mokslines konferencijas, kuriose viena iš oficialių kalbų yra lietuvių (kitos – latvių, anglų, rusų ir vokiečių). Būtų gerai, kad analogiški dalykai vyktų ir Lietuvoj.

    Atsakyti
    • Vaclovas Mikailionis says:
      4 m. ago

      Kol lietuviai šaipėsi ir vaipėsi, latviai jau ištiesė savo brolišką ranką — išleido svarbią knygą latvių ir lietuvių kalba. Dievturių vadovas Valdis Celms mums siūlo skaityti greta abiem kalbom apie tikybą ” Baltu Dievastibas Pamati/Baltų religijos pagrindai”. Ji ne tik gausiai iliustruota tautiniais raštais, bet ir pateikia senojo tikėjimo raišką atskleidžiančias Dainas, latvių išsaugotas. Alke buvo paskelbti jų sklandesni vertimai, siekiant paversti šias dainas-giesmes ir lietuvių senojo tikėjimo išpažinėjų savastimi.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

2022 05 19
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
R.Garuolio nuotr.

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

2022 05 11
Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

2022 05 02
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
Nusikaltėliai tave gali stebėti per išmanųjį televizorių

Mažės įmokos audiovizualinei žiniasklaidai

2022 04 28
Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

2022 04 14
Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

2022 04 12
Lietuva ir Ukraina stiprins kultūrinius ryšius

Vyriausybė pritarė lietuvių perkėlimui iš Ukrainos į Lietuvą

2022 04 06
Dar 3 Vilniaus mokyklos atveria duris moksleiviams

Į sostinės mokyklas jau užsiregistravo 7 400 moksleivių

2022 03 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
Įvairenybės

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

2022 05 22
Negydomas knarkimas gali sukelti pavojų ir aplinkiniams
Lietuvoje

Kad miegas būtų saldus ir gilus

2022 05 22
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Būsto paskola: jei negali laiku sumokėti įmokos

2022 05 22
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams
Lietuvoje

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra
Lietuvoje

Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?

2022 05 22
Poezijos pavasaris Seinuose
Kultūra

Poezijos pavasaris Seinuose

2022 05 22
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į ateinančius metus oro uostai žvelgia optimistiškai

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A niaa? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • APIE apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Tas pat pro tą patį apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • sviezia versiena apie Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
  • Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?
  • Kad miegas būtų saldus ir gilus
  • Dantų implantai All-On-4® metodika

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 620; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 582; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 509; komentarų: 16
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 488; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 439; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 416; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

Pasaulio ekonomikos forumas, profesionalų socialinis tinklas „LinkedIn“ ir verslo žiniasklaidos lyderiai plačiai aptarinėja reikalingiausius ateities įgūdžius, tarp kurių vyrauja kūrybingumas...

Skaityti toliau

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

by Ditė Česėkaitė
2022 05 11
0
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Antrus metus iš eilės į gimtinę grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių buvo daugiau nei išvykusių. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. į...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 11
5
R.Garuolio nuotr.

Viena didžiausių žmonijos problemų – tai, jog dažnas žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį skiria tam, kad kitą paverstų savimi. Paradoksalu,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A niaa? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • APIE apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Tas pat pro tą patį apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • sviezia versiena apie Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Kitas straipsnis
Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Valstybės istorinės atminties komisija: siūloma pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai