Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.
Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Ji labai svarbi indoeuropeistikai – atskirai kalbotyros šakai, tyrinėjančiai indoeuropiečių kalbų kilmę, raidą, panašumus ir skirtumus.
Įvairių tautybių šios srities mokslininkai savo konferencijose bendrauja lietuviškai!
Balsinga ir maloni ausiai, dėl savo konservatyvumo lietuvių kalba gali pasirodyti esanti tikra proto mankšta. Ji neturi artikelių – žodžių ryšiai sakinyje reiškiami kaitant galūnes. Turime 5 daiktavardžių linksniuotes, kurių kiekvienoje yra po 7 vienaskaitos ir daugiskaitos linksnius, kaitome ir kitas kalbos dalis…
Tačiau, pavyzdžiui, mūsų laikų sistema palyginti nesudėtinga. Ir pramokti skaityti lietuviškai nėra sunku – iš esmės skaitoma taip, kaip rašoma, reikia tik žinoti, kokį garsą žymi viena ar kita raidė. Šiuo atžvilgiu lietuvių kalba yra daug modernesnė nei, tarkime, anglų ar prancūzų. Tie keisti ant kai kurių mūsų lotyniškos abėcėlės raidžių esantys ženkliukai yra ne šiaip „papuošalai“: ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž žymi visiškai skirtingus garsus nei a, e, i, u, c, s, z.
„Ne ne, lietuvių kalba nėra slavų, ji – baltų grupės“, – dažnai mums tenka aiškinti užsieniečiams. Dėl istorinių bei politinių aplinkybių dauguma Lietuvos gyventojų moka ar bent supranta rusiškai, o Vilniaus regione – ir lenkiškai, tačiau nei rusas ar lenkas, nei joks kitas lietuvių kalbos specialiai nesimokęs žmogus jos nesupras. Vienintelė išlikusi gyva artima lietuvių kalbos giminaitė yra taip pat baltiška latvių kalba, tačiau kalbėdami savaip nesusišnekame ir su „broliais“ latviais. Estų, kurie per klaidą irgi kartais priskiriami baltams, kalba net ne indoeuropiečių, o ugrų-finų šeimos, taigi didelių panašumų su lietuvių kalba čia ieškoti išvis neverta.
Lietuvių kalba nepaprasta ir tuo, kad… išliko. Juk istorijos sūkuriuose ji tiek kartų galėjo visam laikui dingti nuo Europos kalbinio žemėlapio, kaip ir pati Lietuva – nuo jos geografinio, politinio paviršiaus. Jai ne kartą teko spręsti: „Būti ar nebūti?“
Viduramžiais Lietuvos kunigaikščiai ir didikai kalbėjo lietuviškai (nors net ir tada lietuvių kalba nebuvo oficialia valstybės kalba). Mums susijungus su Lenkija (1569–1795), Lietuvos diduomenė iš esmės perėmė lenkų kalbą ir kultūrą. Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje (1795–1914), po 1863 m. sukilimo prieš lietuvių kalbą imtasi itin drastiškų veiksmų: uždarytos lietuviškos mokyklos, prasidėjo kelis dešimtmečius trukęs spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas (lietuviškai buvo galima rašyti tik kirilica – slaviškais rašmenimis!).
Garsus XIX a. prancūzų kalbininkas A. Meje (A. Meillet), norinčius išgirsti, kaip kalbėjo senovės indoeuropiečiai, savo kolegas ragino vykti pasiklausyti lietuvių valstiečių šnekos, kurios dienos Rusijos užkampyje, kaip tuomet manyta, buvo suskaičiuotos…
Ir polonizacijos, ir vėlesnės rusifikacijos laikais prasčiokiška laikyta lietuvių kalba glaudėsi ir išgyveno paprastų kaimo žmonių, baudžiauninkų gryčiose. Didžiausio suspaudimo ir aktyvios kultūrinės rezistencijos metais buvo klojami bendrinės lietuvių kalbos, sukurtos tik XX a. pradžioje, pamatai.
Per trumpą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį (1918–1941) lietuvių kalbai tarpti buvo sudarytos visos sąlygos.
Tačiau tas mūsų kultūros ir kalbos aukso amžius buvo neilgas – jį nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos. Nors Lietuvai esant Sovietų Sąjungoje lietuvių kalba, greta rusų, buvo valstybinė, viešojo gyvenimo rusifikacija labai buvo stipri.
Šiuo metu lietuvių kalba yra vienintelė oficiali valstybinė Lietuvos Respublikos kalba (nuo 2004 m. – ir viena iš oficialių ES kalbų), saugoma specialių institucijų ir ginama Kalbos įstatymo. Būdama labai archaiška, ji patenkina visus šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius.
Lietuvių kalba – gražus seno ir naujo derinys, naujoviškais drabužiais apvilkusi senovė.
Autorė yra VU Lituanistinių studijų katedros lektorė. Šie rašinys skelbiamas ir VU Lituanistinių studijų katedros internetiniame puslapyje
Susiję straipsniai:
- R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
- Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
- Profesorius O. Poliakovas: Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše
- V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva
- „Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video)
- Šį vakarą „Init“ TV laidoje „Mūsų praeities beieškant“ – apie baltų kalbą
- Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis
- G. Songaila. Lietuvių kalba nėra ir nebus derybų objektas
- Lietuvių studenčių įspūdžiai iš NASA: apie kosminį jogurtą, laisvą grafiką ir darbą mylinčius žmones
- A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
- R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
- R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
- N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji
- L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį
- K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
- Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
- Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
- Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
- A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
- P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
- EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
- LEU prasideda lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai
- Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
- Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
- Kultūros ministras susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų rengėjais ir dalyviais
- V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
- Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
- Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
Beje, Vilniaus regione dauguma gyventojų kalba ne lenkiškai, o rusiškai arba “poprostu” (kai kurių Baltarusijos kalbininkų nuomone “poprostu” yra baltarusių kalbos vakarinių baltarusių tarmė). Taisyklinga lenkų kalba šiame regione kalba TIK baigę lenkų kalbos ir literatūros fakultetus. Net lenkiškų mokyklų mokiniai po pamokų kažkaip “užmiršta” lenkų kalbą ir tarpusavyje bendrauja arba rusiškai, arba “poprostu”. Tarp kitko, statistiškai “lenkiškiausiame” Lietuvos rajone – Šalčininkų rajone vietinis laikraštis “Šalčios žinios” leidžiamas tik lietuvių ir rusų kalbomis (?!).
Citata: ““lenkiškiausiame” Lietuvos rajone – Šalčininkų rajone vietinis laikraštis “Šalčios žinios” leidžiamas tik lietuvių ir rusų kalbomis”.
O pas mus “po prostu” gyventojų vaikai lanko lietuviškas mokyklas ir kalba lietuviškai be akcento. O su tėvais jie kalba rusiškai(!). O kai kurie “po prostu” seniai nemoka nė rusiškai… Žodžiu, visokių įdomybių. Ir kažkaip neteko sutikt susireikšminusio, kuris keltų problemas dėl raidžių…
Kur taip yra?
Betgi tai parodo, kad raidės – politikierių, veikiančių prieš Lietuvą, problema.
Belieka suprasti, kad tie po prostu įbalsuoja tuos politikierius į valdžią, kas gali būti tiesiog gyventojų bauginimo, gyventojams įteigimo, kad be tų politikierių gyventojams bus blogiau ir t.t, ir pan. rezultatas.
Teisingai sakai, bet tada reiktų paklausti Lietuvos valdančiųjų. Vyrai ir gerbiamos moterys, kas yr? Kažkokie “politikieriai” visaip baugina, prievartauja Lietuvos piliečius , o jūs KĄ?
Kam atstovaujate? Bijote “banditaujančių politikierių”? Tai jei iškils rimtesnis pavojus , kas tada? Vėl liksime vieni? Taigi klausimų daug. Atsakymų…. 00.
Primenu, kad 2016 m. spalio mėn. pabaigoje per televizijos žinias ir internete buvo parodyta japonų mokslininkų tyrimo dalis, kur jie, sudėję garsinius indoeuropiečių kalbų vienos reikšmės žodžiius į elektrografinę visumą gavo triukšmą, kurio tarpuose išsiskyrė sutapę žodžiai arba skiemenys, kaip kad ”ter”‘, “trys” ir pan. TV ekranuose buvo parodyta tik dalis tyrimo, o pagal visą eksperimento medžiagą buvo oficialiai pranešta, jog indoeuropiečių prokalbė prieš 9 – 10 tūkst. metų buvo lietuvių kalba.
Kalbos, teigiant dabartiniams mokslininkams, į atskiras išsiskyrė maždaug prieš 4 tūkst. metų ir aišku, kad prieš tai, t. y. 5 – 6 tūkst. metų, visi indoeuropiečia buvo lietuviai.Į ką kėsinasi tie, kurie norėjo arba nori mus užgrobti, kalbos rašmenis, įstatymus keisti? Atsakymas paprastas – jie nori nukirsti savo pačių kilmės medžio kamieną.
Negražu, taigi, vokiečiai, rusai ar lenkai. Prieš ką darant, su mumis derėtų tartis, o ne galvotrūkčiais pulti kariauti.