Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Baltų vienybė: reali ar mitinė?

Irena Babkauskienė, www.respublika.lt
2019 09 22 21:48
29
dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

– Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus – „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius.

– Kiek mūsų (baltų) šiandien yra pasaulyje?

 – Latvijoje yra 1 milijonas 200 tūkstančių latvių, lietuvių Lietuvoje yra 2 milijonai 400 tūkstančių. Turime daugiau nei pusketvirto milijono. O pridėję mūsų bei latvių emigrantus, naująją ir senąją išeiviją, gal ir suskaičiuotume iki 5 milijonų.

– Gyvename tarsi nepastebėdami vieni kitų – retai matome latvių filmus, nežinome jų knygų, menininkai mažai bendrauja.

– Nepasakyčiau, kad mažai bendrauja. Kalbininkai, literatai, dailininkai bendrauja tyliai. Nes jų bendravimo niekas neafišuoja. Didžiulį akmenį galima mesti į mūsų žiniasklaidos daržą. Ji labiau linkusi pasakoti, ką daro lenkai, bet nieko nesako, ką daro latviai ir lietuviai. Dar daugiau – šiemet LRT atsisakė vienintelio savo korespondento Rygoje. Nutrūko ir tas menkas iki šiol buvęs žinių srautas. Mes, latvistai, mušame galvą į sieną jau dešimt metų, kad būtų įmanoma Lietuvoje matyti Latvijos televiziją arba kad būtų daugiau programų per LRT apie Latviją. Niekaip! Pagrindinis argumentas – niekas nežiūrės, niekam neįdomu. Jie mat sprendžia, kas įdomu, kas ne. Bent pabandytų.

Mūsų kalbos artimos, užtektų pusmetį parodyti laidas latviškai su lietuviškais subtitrais ir atsirastų šnekančių bei suprantančių latviškai. Nes latvių kalba yra lengviausiai išmokstama užsienio kalba lietuviui. Gal skamba keistai, bet taip yra.

Didžiausia bėda ta, kad latviai žino daugiau apie Lietuvą, nei mes apie Latviją. Nes Latvijos televizijos, radijo žinių laidose dažniau išgirsi apie mūsų šalį negu Lietuvoje apie Latviją.

 –
Kodėl? Toną duoda politikai? Turiu omeny, kad pirmajam užsienio vizitui prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko Lenkiją, prezidentė Dalia Grybauskaitė vyko į Švediją.

– To pirmojo vizito nesureikšminčiau. Prezidentas G.Nausėda vyko ir į Latviją – buvo šiltai sutiktas. Ne užsienio vizitai – esmė. 2012 metais Latvijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė diplomatų parengtas abiejų šalių bendradarbiavimo gaires. Jose buvo numatytos sritys, kur, kaip ir ką mes galime daryti, kad suartėtų dvi tautos. Deja, tos gairės, matyt, dūla vyriausybių stalčiuose.

– Lietuva ir Latvija savo geopolitinius, egzistencinius iššūkius galėtų lengviau spręsti kartu – būta ir idėjos apie bendrą dvišalių santykių modelį. Kodėl ši idėja net nesvarstyta?

– Be abejonės, kartu galėtume lengviau spręsti iššūkius. Buvo gražių žingsnių, kai Rokiškyje per Baltų vienybės dieną prieš keletą metų posėdžiavo abiejų šalių vyriausybės. Tokių nešventinių, bet darbinių susitikimų galėtų būti dažniau. Ir mūsų užsienio politika būtų stipresnė, jeigu būtų vienas balsas – lietuvių ir latvių. Galų gale pasaulis mus traktuoja kaip vieną regioninį vienetą – kaip Baltijos šalis. Žinoma, ir Seime, ir Saeimoje yra grupės ryšiams su Latvija, su Lietuva – seimūnai kartais susitinka, bet jokių konkrečių sprendimų nepriima. Labai formaliai veikiama.

Galėtų, pavyzdžiui, abi šalys vienodinti įstatymų bazę, derinti sprendimus. Nes, skirtingai nuo Lenkijos, kuri, palyginti su Lietuva, yra visiškai asimetriška valstybė tiek dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi, su Latvija mes galime bendrauti praktiškai kaip vienodo dydžio ir svorio valstybės. Ir tos problemos, kurios yra Latvijoje, jos yra ir Lietuvoje. Ir atvirkščiai.

Latviai, turėdami didžiulę tautinių mažumų bendruomenę (ji sudaro 38 proc. Latvijos piliečių, pas mus – 13 proc.), turi gerą patirtį, kaip reikia integruoti tautines mažumas. 2022 metais latviai žada pereiti prie dėstymo vidurinėse mokyklose vien tik valstybine kalba. Mums iki to – toli. Latvijoje labiau paisoma kalbos įstatymo, ten net diskusijų nekyla, kaip rašyti kitataučių piliečių pavardes, Latvijos vietovardžius. O mes diskutuojame jau keliolika metų.

– Lietuvoje naikinami, ar, kaip sakoma, apjungiami lituanistikos institutai, katedros, mažinamas baltistikos tyrimų finansavimas. O kaip Latvijoje?

– Latvijoje vyksta panašus judėjimas, tik ne taip radikaliai, kaip pas mus. Ten niekas nekalba, kad nereikia latvių kalbos studijų, kad nereikia latvių kalbos komisijos ir pan. Bet viso to šaknys yra gilesnės. Mūsų himne sakoma: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.“ Mes vis gręžiojamės į tą šauniąją Lietuvos praeitį, kol ji dar nebuvo susidėjusi su Lenkija. Latviai tokios praeities neturi. Nuo XIII amžiaus, kai juos pavergė vokiečiai, jie visą laiką buvo valstiečių tauta ir praeitimi labai didžiuotis negali, bet užtat jie jėgą semia iš savo kalbos, etnokultūros. Štai kuo jie yra stipresni už mus.

 – Baltų vienybės diena reikalinga? Ji mus kažkaip suartina?

– Reikalinga. Ir tas mūsų pokalbis įrodo, kad bent jau per Baltų vienybės dieną apie Latviją pašnekame daugiau. Randame progą pakalbėti. Kol turėjome bendrą bėdą, kol buvome po bolševikų letena, buvome vieningesni ir labiau žiūrėjome vieni į kitus. Kai atgavome Nepriklausomybę, vėl ėmėme kapstytis kiekvienas po savo daržą, visai kaip 1940 metais. Tai pavojingas dalykas. Nes galų gale ir didžiosios kaimynės mums ima taikyti skirtingą politiką – vienokią Lietuvai, kitokią – Latvijai.

Lenkija, pavyzdžiui, šokdina Lietuvą dėl lenkų bendruomenės Lietuvoje, bet dėl lenkų bendruomenės Latvijoje nieko nesako, nors ten jie mažiau teisių turi negu lenkai Lietuvoje. Ne tik nieko nesako, bet netgi giria latvius už tai, kad šie moko lenkus latvių kalbos. Latvijoje 60 proc. dalykų visose nelatviškose mokyklose dėstoma latviškai. Ir nieko.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
  2. A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
  3. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  4. Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
  5. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  6. „Baltų kelias“ – kultūros paveldui saugoti ir turizmui skatinti
  7. Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
  8. L. Linkevičius: Baltijos šalių stiprybės pagrindas yra vienybė
  9. A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
  10. Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas
  11. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  12. P. Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika
  13. Palangoje vyks šventiniai renginiai, skirti Baltų vienybės dienai
  14. Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
  15. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  16. „Baltų kelias“ apima visą Lietuvą
  17. Telšiuose vyks seminaras „Baltų kelias“
  18. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  19. Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną
  20. Baltų vienybės dienai – liepsnojančios skulptūros Juodkrantėje
  21. Šiandien vyks baltų vienybės ugnies sąšauka
  22. Ministras L. Linkevičius Rygoje įteikė pirmąjį Baltų apdovanojimą
  23. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  24. Baltų vienybės dieną Užupyje atidengta konstitucija latgalių kalba (video, nuotraukos)
  25. Su Lietuvos valstybės simbolika už vienybę
  26. Palangoje bus švenčiama Baltų vienybės diena
  27. Baltai, vienykimės! – kviečia Baltų vienybės ugnies sąšauka 2011
  28. Kultūros ministras Bauskėje sveikino Baltų vienybės dienos dalyvius
  29. Baltų tapatybės paieškoms suburtas tinklas driekiasi per visą Lietuvą ir Latvijos baltiškas žemes
  30. Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“

ALKO TURINYS

Pastabos 29

  1. Žemyna says:
    2 m. ago

    🙁
    🙁
    🙁

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    2 m. ago

    Blatų ( tiksliau, aistių ) vienybę įkūnija Lietuva – aistių genčių lieta. Ar aistių lieta ( Lietuva ) vieninga ?

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      2 m. ago

      Ne blatų , Baltų , turėjau omėj 🙂

      Atsakyti
      • Visgirdas says:
        2 m. ago

        Labai cool… “Blatai…” ar – “Балтай” (Pliupk tik) ??? Kol kas Dauguma – už pastarąjį PASIRINKIMĄ… Dar įdomiau būtų – Baal’tai (judaizme – “Velnio giminė”).

        Atsakyti
  3. Klodas says:
    2 m. ago

    Tai jau taip. Kol turėjome bendrą bėdą, kol buvome po bolševikų letena, buvome vieningesni ir labiau žiūrėjome vieni į kitus. Kai atgavome Nepriklausomybę, vėl ėmėme kapstytis kiekvienas po savo daržą, visai kaip 1940 metais. Tai pavojingas dalykas. Nes galų gale ir didžiosios kaimynės mums ima taikyti skirtingą politiką – vienokią Lietuvai, kitokią – Latvijai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Labai taikli pastaba! Ir jau nebe pirmi metai.
      Mes abiems svarbiausi, nes mes didžiausia tauta. Jei mus sunaikins, tas, mažesnes praryti bus vienas juokas. Žiauri ataka visais įmanomais – fiziniais, dvasiniais, moraliniais, tautos paveldo, ūkiniais, IT, ir visais kitais frontais. Ir visomis pajėgomis. Daugiausia jėgų metama į niokojimą iš vidaus, mūsų pačių rankomis. Kad ir ta KRŪVA Lukiškių a.
      Beje, gal kas turi laiko bent klaviatūra pakovoti?
      Vilniaus valdžia raginama stabdyti Lukiškių aikštės memorialo projektą
      – delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-valdzia-raginama-stabdyti-lukiskiu-aikstes-memorialo-projekta.d?id=82328771

      Atsakyti
  4. Kažin says:
    2 m. ago

    Tuščias – sovietinio tipo – išvinguriuotas pokalbis, kad nieko konkrečiai esmingesnio neužkliudžius… O juk, regis, pokalbininkas baltų vienybės Lietuvos ordininkas besąs…Tada ne tik vienybė, bet gal ir ordinas mitinis…

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      2 m. ago

      . Vienybės nebus tol, kol liausis vyrauti valstiečiai, iš kurių susilipdė naujos dvi tautos. Valstiečiai – smulkūs savininkėliai, tad konkuruoja lyg bobos turguje. Vienybė ir tikra galybė atsiras, kai pakankamai išaugs karių – tautos gynėjų bei žynių – išmintį kaupiančių ir patarimus teikiančių. Kariai – tai ryžtingi politikai, kuriems nerūpi smulkūs ūkeliai, o žyniai gali suvokti realią pasaulio raidą. Taigi būtų gera, jog kiekvienas Gediminas turėtų po Lizdeiką.

      Atsakyti
  5. mvasionis says:
    2 m. ago

    Labai svarbų klausimą autorius palietė — nė vieno kanalo Lietuvoje iš Rygos. Tačiau niekšybė ta, jog jau ŠEŠTAS TV kanalas į Vilniją mūsų lėšomis pompuojamas : jeigu dar nesulenkėjote tuteišai, tai mes, Lietuva, padarysime viską, kad taptute šlėktomis.

    Atsakyti
    • !!! says:
      2 m. ago

      +++

      Atsakyti
  6. Kažin says:
    2 m. ago

    Kur dėl tokio Lenkijos valstybinės TV programos transliavimo Lietuvos valstybės lėšomis ne valstybine kalba yra opozicija, kitos partijos. Kodėl jos tyli, jei neišmano, tai Seiman jas nėra ko leisti. Pagaliau, jeigu LRT savo nacionalinės misijos nepajėgi atlikti, tai tada būtina jai mažinti biudžetą. Juk taip yra pažeidžiama Konstitucija, Valstybinės kalbos įstatymas, biudžeto lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ir t.t. Dar vienas momentas, kodėl ta TV programa lenkiškai transliuojama ir Vilniuje, kai jame lenkų tėra keli procentai, kaip ir daug kur kitur Lietuvoje. Taigi rinkimai rinkimai – “valstiečius” lauk iš valdžios…, – kur mūsų savigarba dėl “valstiečių” kaloboravimo su Lenkija žeminant lietuvių kalbos vaidmenį pagal Konstituciją vientisoje valstybės teritorijoje, tai kitaip nepavdinsi, kaip prekiavimo konstitucinėmis vertybėmis politika…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      100%!

      Atsakyti
    • stasys says:
      2 m. ago

      Čia tik laiko klausimas kol užduosime valstiečiams svarbiausia klausimą . Ar Vilniaus mero sąžinės skaidrumas nėra tik geru santykiu su Lenkija korta ? Jono Noreikos ir Kazio Škirpos istorijos gali labiau sietis ne su holokausto tema ar tautine istorine atminti ..o vidaus politika integruojant vietinius lenkus pagal Lenkijos norą suteikiant jiems daugiau laisvių .

      Atsakyti
      • stasys says:
        2 m. ago

        papildant mintį .. Visi žinome apie prigimtini silpna Šimašiaus stuburą ir ‘superinį’ gebėjimą išsiraityti Vilniuje su ūkinėmis problemomis .To seniau nepavykdavo nei vienai kitai partijai .. kuri suformuodavo Vilniaus savivaldoje daugumą .

        Atsakyti
        • Oplia says:
          2 m. ago

          Tai gal Čyvas yra Baltų giminės..? “Gudrus” – Jidiš kalba… Tokia ta jo pavardės kilmė..:) Aišku, kas čia rėkia už savo paveldą, kaip pirmaeilį variantą visiems.

          Atsakyti
  7. Bajorūnas says:
    2 m. ago

    Tokį klausimą aš būčiau pradėjęs kitu būdu… „Iš pradžių pasižiūrėkime į savo daržą (tos Baltų vienybės atžvilgiu)“. Mano amžinatilsio uošvio dėka tikrai gerai pažinau Dzūkiją, o ypač – Druskininkų kraštą, kur nėra jokio istorinio požiūrio dėl Baltų… ELEMENTARU – TAI PRIEŠKARIO LIETUVOS ISTORIKŲ NEPAVEIKTA TERITORIJA… Papasakosiu išsamiau… Uošvio vyresnysis brolis buvo 1946 metais žuvęs partizanas… Visa jo giminė (pradedant seneliais) priklausė „Pavasarininkų“ organizacijai „lenkų krašte“… Na, tai – lietuvių kalbos atkūrimo ir išsaugojimo organizacija, kurios nariams bet kurios okupacijos atveju „grėsė problemos“… Na, aišku, šiuo metu tai jau smulkmena… Jei žmogus nepriklauso „Vytauto Landsbergio kalbos išsaugojimo draugijai“, tai jis ir – ne partizanų giminės ir t.t. Tai buvo labai rimta veikla, nes, tarkim, uošvio teta, gyvenusi JAV, temokėjo lenkų kalbą (taip – daug nežinomų „senųjų lenkų“ užsienyje yra taipogi lietuviai, tik Lietuvos nepaliesti). Ji itin daug padėjo, kad uošvio šeima būtų neištremta… Lankėsi pokario Lietuvoje, vis perspėdavo NKVD, kad „JAV domėsis“ ir t.t. <> Sekanti tema būtų ta – KAIP SOVIETAI GALOP IŠNAUDOJO TĄ ANTI-LENKIŠKĄ KLAUSIMĄ… Ogi paprastai – siūlydami lietuvius kunigus, kviesdami partizanų giminaičius į bažnyčias ir tuo išspręsdami visą Dzūkijos rezistenciją („tiems tamsiems tiek ir tereikėjo…“). Taip ir buvo… Kas ėjo reguliariai į Druskininkų bažnyčią, šią paskyrus lietuvių kunigui – tam nieko ir nenutiko… „Laisvamanius ištrėmė“… PATIKĖKIT – TAI YRA TIESA. <> O kas darosi šiuo metu..? Dominuojantis mokslas Dzūkijoje yra Bažnyčia… PASINAUDOJAMA TEORIJA (LOGIŠKA, NEBUVUS MOKYMO DĖL GARBINGOS BALTŲ PAGONYBĖS), KAD TIK LIETUVIŲ KATALIKŲ TIKĖJIMAS VEDĖ Į SAVIMONĘ („o tai dar – nestipru juk..?!“ )… JUOKIGA, BET PASINAUDOJAMA SSRS STANDARTAIS… IR… Dzūkijoje Jūs nerasite jokių Baltų gerbėjų…

    Atsakyti
  8. Bajorūnas says:
    2 m. ago

    Tad… Reikia pripažinti, kad Lietuva Baltų klausimu yra labai susisluoksniavusi į skirtingus požiūrius… Ir požiūrio gerinimas, ar – bloginimas yra esminis dalykas… Deja – vystosi kitas klausimas, kuris Baltų vienybės niekaip neremia… Tam tikrų giminių lietuviško istoriškumo klausimas (JŲ NORAS ITIN ĮSITEISINTI, ĮGYTI GARBINGUS VARDUS), pasiremiant partizanų tema, kurioje nėra jokio Baltų klausimo… Tarkim… Partizanas Jakavonis – Tigras… Aš iš savo jau giminės, deja, žinau kitą partizaną (dargi – vieną iš vadų) Tigrą… Tai žmogus, turėjęs itin baltišką pavardę – Kentra, su kuriuo buvo susiję mano giminės partizanai… Bt ką, dabar daryti, jei va yra žmogus su pavarde Jaka-Vonj („tas, kuris smirda..“ lenkų kalba). Apie tokias „gimines į Rytus nuo Dubysos“ (reiškia – „tikri ne Žamotcy“) L. Kšivickis, nors pats buvo lenkas, pasakojo (o tai – tik viso labo 1915 metai…), kad tai – žemiausios kilmės, rėksmingiausi lenkai, trukdantys archeologijai („mums niekas žemaitiško neįdomu..!“) ir t.t. JŪS MANOTE, KAD TOKIE DABARTINIAI HEROJAI REMTŲ BALTŲ VIENYBĖS TEMĄ… Na, šventas ubagiškas naivumas… Pasižiūrėkite visa pavades, kurios supa Jono Noreikos klausimą ir nerasite nei vienos – lietuviškos kilmės !!! Na, nebent, įtarsime, kad Gensbigelis buvo Kryžiuočių į kariuomenę paimtas Baltas, kurio kilmė buvo nesvarbi („Gens-Biugel… – Tinka lankui“.. vsio apie jo kilmę..:).) JEI LIETUVA PRIE ŠIO PROCESO (na, maždaug – „deslavizacija“…) „pririš“ dar ir Latviją (o juk žinome jos demografinę padėtį), tai šis Baltų vienybės klausimas taps vis labiau butaforine aktualija dar ne vienam šimtmečiui…

    Atsakyti
  9. Bajorūnas says:
    2 m. ago

    Kita turime pripažinti – Baltų klausimo falsifikavimas ties jų paveldo tema… Štai Vykintas Vaitkevičius kliedi apie Baltų piliakalnius (kuris as piliakalnis kovojo “už Baltus”)… BET JUK TU, VYRUK, VARDAN KATALIKIŠKOS TEORIJOS APIE PRAGARAN SUDEGUSIĄ PAGONYBĘ NSUGEBĖJAI DATUOTI NEI VENO UNIKALAUS VIDURAMŽIO RADINIO (tarkim – pasižiūrėkite Google Images, užsirašę “Iš juodųjų archeologų atimti radiniai..”) !!! Tad… OJ, KAIP ATOGU PLIURPTI – “TAI VELĖNOS IR TAI TIEK APIE BALTUS..” (“VA – TIK TIEK PAJĖGUMŲ TIE BALTAI !!!” lyg kokių atvykėlių iš Rusijos “vardan Rusijos”…)… Taip – dauguma kalbėtojų atrodo būtent taip… NE PERSPEKTYVA KĄ NORS TAME ATRASTI… <> Ties tuo (“…paveldas”) pačiu… Baltų vienybės klausimas dar yra takoskyra ties lietuvių giminių istoriškumo klausimu… <> Žaisime “nebe istorinius lietuvius..?” Na, gerai… Nesvarbu, kad Karaliūnų giminė, greičiausiai, buvo Vykinto giminė, taip pasivadinusi dėl Karaliais pasivadinusios Mortos giminės (kol jų valdos netapo pavadinimu – “Anykste”). Na, tiek to, kad Arija Bareikis facebook’e yra komentaras apie jos giminės pagonišką kilmę (taip – visai Amerikai), nes Bareikis giminė (aiškiai dėl sąsajų su totorių priežiūra) kilo arklininkų ir – ir Traidenio giminės (Bareika buvo jo brolis)… Na, tiek to – “kita, trečia…” Ir tuo atveju čia gaunasi juokinga tema.. JŪSŲ TEMA !!! Žmonės, kurie jautėsi esantys iš Baltų paveldo nerėmę tos christianizacijos), traktuojami, kaip mažesni už kitus… Štai žiūrėkite į kunigaikščių žmonų gimines… Daugirdai, Saudargai (tai, garantuotai – Kęstučio pirmosios žmonos giminė… jos pačios atšaka tapo kiti jau – “Karaliai nuo Kauno”… garantuotai), Mangirdai (lengvai – Margirio giminė, kurios dalis… “kiti – Suvalkijos Karaliai” iš Karališkių kaimo netoli Piliūnų piliakalnio).” IR T.T. Kokia ta vienybė prieš bet kokį smalsumą ? “TIES PAGARBA LENKŲ HERBAMS TA VIENYBĖ IR NEMELUOKITKĄ KITA”, pasakyčiau daugumai. Ypač – Baltarusevičiui… Bumblauskui ir… praktiškai visai tai Sovietinių standartų organizacijai (pagal senas temas “dėmenyje DAUG buvo nustatyta tai…” dažniausiai – “nieko daug”, nes – “tema Rusijai TAIP atrodytų patogesnė”).. Ir. t.t. TAD – KAS TAS BALTŲ PAVELDAS..? Štai kur klausimas, o dabartinėje padėtyje atsakymas vienas – tai Sovietinių veikalų paveldas, lenkiškų papročių paveldas (“kuri giminė gal labiau istorinė..?) ir – vis gilėjanti praraja tarp to, kas Lietuvoje yra deklaruojama, ir to – kas yra mylima (gal labiau – vis dar itin bijoma..?). Ir tiek.

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      2 m. ago

      Kas tas baltų paveldas? Ogi tas pats kas ir AISČIŲ paveldas (V tūkstančiai metų čia išgyventi.
      ČIA — didžiajame baltų vandenvardžių plote nuo Danijos iki Pauralės (sk. V. Toporovą, Z. Zinkevičių ir t.t.). Pykstasi ne lietuvių ir latvių tautos, o tik smulkūs savininkėliai, iš kurių teko ugdyti nusilpusius tautų ūglius. Ir baik Bajorūnai savo bajerius, nes gausi į liūlią ne tik nuo dzūkų, bet ir nuo jotvingių — iš Dainavos krašto.

      Atsakyti
    • stasys says:
      2 m. ago

      o man patiko komentaro minčių eiga . Šaunuolis ilgu tekstu autoriau , tas aktyviai peršamas A.Juozaičio latviu draugystės projektas turi daugiau simbolikos nei realiu apčiuopiamu faktu kurie tas dvi tautas vienytu .Gink dieve nesiekiu mus supriešinti ..bet tie ‘tikri istorikai ‘ per dažnai pirštu rodo vietoj to kad diskutuotu . Faktas ir tas kad Lietuvos istorijos pilkapiu kasinėjimu lobynas tiek skurdus ..kad dažniau išvadose turime tik prielaidas kaip numanoma tiesą apie baltu paplitimą baltijos regione.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        ” Faktas ir tas kad Lietuvos istorijos pilkapiu kasinėjimu lobynas tiek skurdus ..kad dažniau išvadose turime tik prielaidas kaip numanoma tiesą apie baltu paplitimą baltijos regione.” – “Faktas tas” – Išvada tokia, jog įsigalėjus krikščionybei, iki krikščioniškas paveldas buvo taip uoliai naikinamas, kad belieka dabar tik stebėtis kai dar kasinėjant randami iki krikščioniški radiniai… Ir nereikėtų daryti tokių “loginių” išvadų – jei “stasys” to dar nežino, tai iš kur tą galėjo sužinoti likusieji…

        Atsakyti
  10. Kažin says:
    2 m. ago

    Kas iš tokių vienijimųsi istoriško galėtų išeiti, ne kitaip, o tik, kad laikui bėgant nebeliktų nei lietuvių, nei latvių… Gražiai sugyvename, abi šalys esame ES ir gyvuokime toliau taip – stiprindamiesi vieni kaip – lietuviai, kiti kaip – latviai. Padėkime stiprintis dar pusbroliams baltarusiams. Tai ir visa šiandienos politika tuo vienybės klausimu…

    Atsakyti
  11. Irgi apie vienybę says:
    2 m. ago

    Kadangi toliau vyksta kiaulysčių rungtynės dėl didžiausios vardo,
    tikriausiai jau visi skaitė ir girdėjo apie A. Juozaitį su Songaila ištikusį rimtą finansinį rūpestį (per 12.000 €).

    A. Juozaitį vejasi rinkimų skola: gadina santykius su tautininkais
    – diena.lt/naujienos/lietuva/politika/juozaiti-vejasi-rinkimu-skola-gadina-santykius-su-tautininkais-931778
    (arba žr. 15min)

    Tiek jo komandai kainavo dalyvavimas LNK rinkiminėje laidoje.
    Kadangi rinkimai ne apie olia lia lia, o jie – ne pupytės, tai LNK, užuot paaukojęs kandidatams suteikdamas nemokamą tribūną, nusprendė priešingai – pats iš jų uždirbti.
    15min aprašo padėtį taip: jei niekas nieko nesugalvos, Songailai bus blogai, nes jį į kampą įvarė jo vardu surašyti popieriai ir sutartys. A. Juozaitis bijo priimti aukų iš finansinių grupuočių, kad netaptų jų įkaitu (manau, tai teisinga). Todėl
    PRAŠO FIZINIŲ ASMENŲ AUKOTI PO 12 € (jei nedeklaruoja metinių pajamų. Deklaruojantiems kita tvarka, didesnės sumos leidžiamos).
    Tie, kas remia bent vieną iš jų (AJ ar GS – GAL GALIME SUREMTI savo pinigines (vardan bent šių dviejų baltų vienybės) .
    Pavedimą galima atlikti tiesiai iš ČIA:
    – arvydasjuozaitis.lt/parama/
    (Čia aprašyta visa tvarka)

    Arba ne per šį i-puslapį pervesti savo paramą taip:
    Gavėjas: Arvydas Juozaitis
    Sąskaita: LT977230000083715478
    Medicinos bankas
    Paskirties laukelyje įrašome: Parama [ir savo asmens kodą]

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      2 m. ago

      … būtinai paremsiu…

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        …jau ir pervedžiau…

        Atsakyti
  12. Kęstutis says:
    2 m. ago

    Beje įdomus šios dienos Delfio pastebėjimas – Nausėda pritarė Trumpo minčiai, jog ateitis priklauso patriotams, o ne globalistams…

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      2 m. ago

      Kas tie “patriotai”? Demokratiškoje Europoje jau visi seniai pamiršo šio žodžio prasmę, o kurie dar prisimena, tai jiems jis asocijuojasi su ne pačiomis geriausiomis tarpukario idėjomis.
      Tokios Nausėdos mintys tik rodo, kad jis stipriai linkst į primtyvųjį populizmą (galiuosi kad už jį balsavau rinkimuose).
      O dėl Trumpo. Kartais jo poelgiai būna visai neblogi – pvz, teisingai elgiasi nepasiduodamas ekologinių fundameantalistų-radikalų spaudimui. Bet kartais jis keistai nusišneka.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        Jei jau Europa vis tik pamirš ką reiškią “patriotai”, tai greitai žmonės pamirš ką reiškią žodis “europa”…

        Atsakyti
  13. ŽEMAITIS says:
    2 m. ago

    Jei naujai išrinktas Lietuvos prezidentas pirmiausia sieks aplankyti ne Lenkkiją ir pan. o Latvij – tai bus svarus žingsnis link baltų vienybės.
    Esu girdėjęs puikių idėjų dėl bendros valstybės su Latvija įkūrimo. Tikrai būtų puiku. Iš tiesų baltai buvo suskladyti dirbtinai, sienos yra visiškai nenatūralios, nes pusiau kerta Kuršą, Žiemgalą, Sėlą. Tad kalbant apie baltų vienybę, pirmiausia reiktų siekti Lietuvos ir latvijos susivienijimo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

2021 03 27
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

2021 03 25
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
Kovo 19 d. – pempės diena

Kovo 19 d. – pempės diena

2021 03 19
ukmin.lt nuotr.

Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare

2021 03 18
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 493; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
0
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

Lietuva yra viena iš pigiausių turistinių vietų Europos Sąjungoje, bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl Baltijos šalys sulaukia didelio...

Skaityti toliau

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

by Kristina Aleknaitė
2021 03 31
2
R.Garuolio nuotr.

Laisvės partijos siūlymai pavasario Seimo sesijoje vis labiau stebina visuomenę. Kilus dideliam visuomenės pasipriešinimui buvo atsiimtos pataisos dėl baudų už...

Skaityti toliau

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 27
2
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Kovo 20 d. švenčiant Pavasario lygiadienį (Lieldiena) šalia Jelgavos esančioje dievturių bendruomenės „Svēte“ (Šventoji) šventykloje nuo tekančios saulės spindulių buvo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Pomidorai | Alkas.lt nuotr.

Augalai ir gyvūnai – nepatentuotini, įsitikinęs Europos Parlamentas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai