Žymos archyvas: krikščionybė

M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi (22)

2020 11 14 12:00

Dievų tapsmas žemesniais padarais nėra kažin kas išskirtinio pasaulio religijose. Vien graikų Dzeusas buvo pasivertęs ir jaučiu, ir gulbinu, bet tik tam, kad pasigrobtų žmonių moteris. Daug kilnesniais tikslais žmonėmis verčiasi graikų Demetra, lietuvių Dievas, havajiečių Pelė, siekdami išmėginti juos pasitikusių žmonių dorybes. Pasitikę juos svetingai apdovanojami, paniekinę geradarystę – baudžiami. Yra mitų, kur tokiu tikslu žmogumi tapo ir Dzeusas.

Žmogiškos raidos kelią nuo kūdikio iki brandaus žmogaus perėjo ir indų Krišna – gal dėl to, o gal ir dėl vardų panašumų kai kurie religijotyrininkai, ypač mėgėjai, laiko jį Kristaus Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas (47)

2020 10 23 18:50

Išgyventa ir išmąstyta žmogiška mintis kartais daugiau pasako apie Dievą, nei ištisa virtinė išmoktų Šventraščių citatų ar bažnytinių doktrinų. Tai – dėsninga, jei Dievas yra susijęs su žmogaus dvasia. Daugelis religijų Dievą ar dievus įkūnija anapus žmogaus. Paradoksalu, bet Dievo iškėlimas anapus gamtos pasaulio, į aukštesnes erdves, jam leidžia apsigyventi daug arčiau, jį mąstančio žmogaus viduje. Toks Dievas ir didesnis už gamtos dievus, ir artimesnis žmogui.

Andrius Kulikauskas savo dainoje „Ateina Dievas“ apdainuoja Viešpatį kaip pavargusį, pražilusį senolį, kurį išsekino mūsų, žmonių nuodėmės. Šis Dievas kartu ir stiprus, ir Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tiesos galia ar galios tiesa? (8)

2020 08 25 09:48

Gamtos pasaulyje žinomas dėsnis: kas stipresnis, tas teisus. Šis principas vyrauja ir gamtinėse religijose bei kultūrose. Tai – žvėrių gaujos principas. Krikščionybė ir iš dalies – filosofija pateikė revoliucinį sprendimą, apvertusį visą natūralistinį pasaulėvaizdį aukštyn kojomis. Ne galia lemia tiesą, o tiesa – galią. Tik šį principą priėmęs žmogus iš tiesų tampa žmogumi, išeidamas iš žvėrių pasaulio. Čia žmogus gali būti fiziškai ar socialiai silpnas, bet stiprus mąstymu ir dora.

Galios kultą ant krikščioniškos ir humanistinės civilizacijos griuvėsių prikėlė fašizmas ir jo Skaityti toliau →

D. Razauskas: „Pagonybės“ niekuomet niekur pasaulyje nėra buvę (39)

2020 07 11 00:45

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Humanitarinių mokslų daktaras, mitologijos tyrinėtojas Dainius Razauskas sako, jog senojo tikėjimo tradicija ,,Romuvos“ bendruomenėje Lietuvoje nėra „rekonstruojama“ ar „mėgdžiojama“ – tai natūrali mūsų protevių religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje. „Kas imasi ne paviršutiniškai mėgdžioti, o pažinti, tas savaime ją (tradiciją – aut. past.) tęsia. Seno ąžuolo nereikia drožti – jis pats sudygsta iš žemėn kritusios ir pavasario sulaukusios gilės. O ta gilė – tai gyvas sąmoningumas, nubudusi gyva Skaityti toliau →

Ką švenčiame liepos 6? (video) (45)

2020 07 06 17:09

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 6 d. švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, nes 1253 m. liepos 6 d. (pasak kitų, birželio 29 d.) Lietuvos valdovas Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi… Ta proga prisimenamas esą pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas…

Ar tikrai taip? Ar Lietuva iki Mindaugo krikšto nebuvo karalystė ir neturėjo savo karalių? Apie tai ir su tuo susijusius dalykus Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas telefonu kalbasi su žinomu mitologu, religijotyrininku, rašytoju, vertėju dr. Dainiumi Razausku. Skaityti toliau →

V. Kavolis. Ankstyvoji lietuvių kultūros modernizacija (0)

2020 06 07 07:00

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 362–383 ir išnašos p. 527–531). Visi išskyrimai autoriaus.

1387–1528: Lietuviškieji viduramžiai

Kultūrinės modernizacijos pradžia bet kuriame krašte galima laikyti laikotarpį, kuriame a) išryškėja aiški „naujo kelio“ programa ir b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos link. Skaityti toliau →

G. Burneika. Kokią pasaulėžiūrą skleidžia krikščionybė? (video) (21)

2020 05 24 19:53

Krikščionių misionierius Bonifacas 724 m. nukirtęs šventą dievo Toro ąžuolą krikštija vokiečius. 1905 m. E. Doplerio (E. Doepler) paveikslo dalis | wikipedia.org nuotr.

Krikščionybė plito nešdama svetimą senajai baltų ir kitų tautų tikyboms pasaulėžiūrą, kurią su tam tikromis išlygomis galima būtų pavadinti gnostine. Kuo ji skiriasi nuo vadinamosios pagoniškosios? Pasak lietuvių kilmės anglų religijotyrininko Maiklo Jorko (Michael York), pagonybė visą būtį, įskaitant regimąjį pasaulį, laiko šventa, o gnosticizmui jis yra blogis, „tai, iš ko reikia ištrūkti. Gnosticizmas – tai žinojimo (gnōsis) kelias, kuriuo eidamas individas atranda „tikrąją realybę“, todėl atsiriboja nuo fizinio pasaulio ir grįžta prie pirminio Prado“ [1]. Skaityti toliau →

G. Burneika. Kodėl Judo-krikščionybė? (video) (39)

2020 03 24 15:00

judaizmas-krikscionybe-alkas-lt-koliazas

Ortodoksinė krikščionybė ir judaizmas stengiasi atsiriboti vienas nuo kito, todėl ir patį terminą „judo-krikščionybė“ vartoti vengia. Tačiau XIX a. žlugus Šventosios Romos imperijai (ją oficialiai panaikino Napoleonas 1806 m.) ir atsiradus galimybei į krikščionybę pažvelgti iš įvairių pusių, sąvokos „judo-krikščioniškoji civilizacija“, „judo-krikščioniškosios vertybės“ ir pan. prigijo ir paplito. Terminas susilaukė atskiro dėmesio 2012 m. prancūzų intelektualiniame leidinyje „Religijų istorija“ (Revue de l‘histoire des religions). Krikščionybės žydiškas šaknis ėmėsi nagrinėti tiek jos kritikai, tiek Skaityti toliau →

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

2020 03 01 09:00

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau →

Artėjant rinkimams steigiamos naujos partijos (27)

2020 02 08 16:58

Rimantas Dagys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos politinių partijų sąrašas pasipildė dar viena naujoke. Vilniuje, Mokytojų namuose, vasario 8 d. vykusiame naujos partijos steigiamajame suvažiavime jos pirmininku išrinktas Seimo Mišrios grupės narys Rimantas Dagys, buvo patvirtinta partijos programa ir įstatai.

Buvo ketinta partiją vadinti Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“, tačiau suvažiavime nuspręsta sutrumpinti pavadinimą, paliekant tik Krikščionių sąjungą.

Tarp naujos Krikščionių sąjungos steigėjų – Seimo narys Egidijus Vareikis, Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Mintys Arvydą Šliogerį išlydėjus (15)

2020 01 28 15:00

Arvydas Šliogeris (1944-2020) | Alkas.lt koliažas

Prieš 40 dienų netekus iškilaus Lietuvos filosofo Arvydo Šliogerio, sunku buvo patikėti – į skutus krikščionybę draskęs mąstytojas – katalikiškai palydėtas pas Abromą (‏אַבְרָהָם‏‎).

Niekada negali būti tikras, kad į paskutinę kelionę nebūsi išleistas be litanijų, kryžių ir kunigų, kad artimieji dėl šventos ramybės neatiduos tavęs sielų „gelbėtojams“. Juk būsi jau miręs. Tad tau jau tas pats. O gyviesiems toliau reiks gyventi tarp dorų katalikų, tad jiems – ne tas pats. Be to ir gyvenime nebuvai švelniavilnis. Betrūksta dar, kad ir po mirties keltum nepatogumus. Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos ir Lietuva (video) (21)

2019 12 31 17:37

Dainius Razauskas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Jėzuitų misijos metais. Mes jau turėjom vieną pokalbį šia tema su mūsų svečiu Dainiumi Razausku – jis yra religijos tyrinėtojas. Kalbėjome apie jėzuitus – jis pakankamai kritiškai nusiteikęs jėzuitų ir ne tik jų atžvilgiu.

Bet vis dėlto jėzuitai vykdė misijas ir rašė ataskaitas. Šiandien mums tos ataskaitos yra žinių apie to meto Lietuvą šaltinis. Tad pakalbėkim ne tiek, ką jie blogai darė, bet vis dėlto, ką mes iš jų sužinom? Juk tose misijų ataskaitose yra žinių apie mitologiją, apie kaimą, apie tai, kuo gyveno žmonės.

Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos Lietuvoje: vaikai naudoti prieš tėvus? (video) (31)

2019 12 26 08:00

Šiandien mes pakalbėsime dar viena šių metų tema: šiemet yra paskelbti Jėzuitų misijos metai. 1569 metais į Lietuvą atsikrausto jėzuitai ir netrukus įkuria Jėzuitų kolegiją, kuri vėliau išauga į universitetą.

Su mumis – religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jo požiūris į jėzuitus – skeptiškas.

„Jeigu visai atvirai pasakius, mano požiūris nėra atskirai į jėzuitus, o į tam tikrą santykį tarp žmonių. Skaityti toliau →

Mirė vienas garsiausių Lietuvos filosofų Arvydas Šliogeris (nuotraukos) (2)

2019 12 18 12:40

Arvydas Šliogeris (1944-2019) | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 18 d., trečiadienį, eidamas 76-uosius metus mirė garsus filosofas ir rašytojas Arvydas Šliogeris.

A. Šliogeris gimė Panevėžyje 1944 m., rugsėjo 12 d. mokytojų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius. 1970 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, 1970–1972 buvo pirmuoju Universiteto kraštotyrininkų ramuvos pirmininku, 1973–2012 m. dėstė filosofiją, 1979 m. kaip docentas o nuo 1987 m. jau kaip filosofijos mokslų daktaras. Atgimimo Skaityti toliau →

Pasitelkus Konstitucinį Teismą siekiama apsunkinti religinių bendrijų valstybinį pripažinimą (14)

2019 12 12 19:36

Gruodžio 12 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė priimti Seimo narių grupės prašymą ištirti ar Religinių bendruomenių ir bendrijų (RBB) įstatymo nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijos nuostatai „Valstybė pripažįsta <…> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje“ (KT 43 str. 1 dal.)

Pareiškėjai teigia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, be kita ko, jos 43 Skaityti toliau →

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

2019 12 05 00:13

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau →

V. Navaitis. Zebedenas didvyris ar banditas? (39)

2019 08 09 14:00

Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Atsakymas, kurio nenorėjo skelbti portalas delfi.lt jame pasiskelbusiam ir save vadinančiam istorikui Nerijui Šepečiui dėl samprotavimų apie Vilniaus miesto atminimo ženklų politiką. Jis nevengdamas nepagrįstų teiginių jau kėsinasi keisti esamos gatvės pavadinimą ir rašo, kad jokiu sveiku protu nesuderinimas bandito ir civilizacijos priešo Zebedeno įamžinimas: šitas yra nonsensų nonsensas. Čia turima omenyje Zebedeno gatvė esanti Vilniaus mieste, Verkių seniūnijoje.

Istorinė asmenybė Zebedenas ir Brunonas (Bonifacas) Kverfurtietis siejami su 1009 m. įvykiu Lietuvos pasienyje ir įrašu Kvedlinburgo metraštyje, t. y. su seniausiu dabar Skaityti toliau →

D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina (131)

2019 07 06 17:00

1) Daryti gera ir, kita vertus, prisiskirti sau „gerumą“, mėgautis bei pūstis savo „gerumu“ prieš savimeilės veidrodį, pasikelti aukštai virš kitų tuo savo tariamu „gerumu“ – visai ne tas pat. Mylėti artimą ir, kita vertus, apsiskelbti vieninteliu „artimo mylėtoju“ bei primesti save jam kaip nuolatinį priekaištą, kaip neišperkamą kaltę – visai ne tas pat. Tiesą sakant, tai skiriasi kaip dangus ir žemė, o dar tiksliau – kaip dangus ir pragaras.

Skleisti šviesą, žinojimą, erdvę ir, kita vertus, gožti, stelbti, gniaužti, Skaityti toliau →

G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video) (14)

2019 07 03 22:05

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Pasiaukojimas – kilni savybė, tik pasiaukojimo tikslai ne visada būna kilnūs. Juk aukotis galima fašizmo, bolševizmo ar dar kokios nors pragaištingos ideologijos vardan. Ir kiekviena tokia ideologija pasiaukojimą jos vardan pati, žinoma, laikys šventu dalyku. Taip ir krikščionio pasiaukojimas už savo tikėjimą laikomas šventu. Bet ar dėl to jis iš tikrųjų yra šventas?

Mėgstama priminti ankstyvųjų krikščionių persekiojimus. Tačiau kodėl gi visoms kitoms Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

2019 06 28 00:43

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau →

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (36)

2019 04 07 10:47

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau →

G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai (21)

2019 02 21 22:54

Etninės kultūros globos tarybos įsteigti specialusis prizas – skulptūra „Rūpintojėlis“

Žmonės vienijasi pavojaus akivaizdoje. Pavojus – globalizmas. Todėl ypač svarbus prigimtinio tikėjimo sekėjų patriotų sutarimas su patriotais krikščionimis tautininkais, kuriuos sieja meilė tėvynei, bet skiria religija. Kokie gali būti sutarimo taškai? Juk pasaulėžiūros skirtingos, o ir krikščionybės atėjimas į baltų žemes nebuvo taikus. Vis dėlto klaida būtų krikščionis tautininkus statyti į vieną eilę su krikščionimis dogmatikais, patyliukais pritariančiais Bažnyčios kitados padarytiems nusikaltimams ir beatodairiškai remiančiais dabartinę migracijos politiką bei užsimerkiančiais prieš nepaliaujamą pedofilijos skandalų srautą. Skaityti toliau →

Giedrius Kuprevičius: Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija (1)

2019 02 11 16:23

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją.

Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju, kad iš devyniolikos baltų genčių belikome tik mes ir latviai: su skirtingomis bažnyčiomis, dažnai nebesusišnekantys… Kuo kitu, jei ne muzika, galiu bent perspėdamas įtakoti tautų likimų procesus“, – sako kompozitorius. Skaityti toliau →

G. Burneika. Prakeikimas – aukojimas Jahvei (14)

2019 01 15 07:00

Kristus prakeikia jam neįtikusį figmedį | benjamingeneration.net nuotr.

Jau kuris laikas telefonu gaunu liguistas, agresyvias žinutes iš Biblijos mokymu besiremiančios religinės bendruomenės (registruotos Teisingumo ministerijoje), kurios nariu ir pats kitados buvau. Nors į jas neatsakinėju, jos nesiliauja, o po mano pastarųjų publikacijų Alke netgi padažnėjo.

Štai kelios jų (kalba neredaguota): „Nusprendėme jus informuoti, kad [bendruomenės pavadinimas] susipažino su jūsų straipsniuose viešai skleidžiama Tamsos propaganda. Nuspręsta, kad esate atkritęs nuo Biblijos tiesos, išniekinote V. Jėzų Kristų Skaityti toliau →

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

2018 10 27 00:38

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau →

Žinomi mokslininkai siūlo fanatiško krikščionybės platintojo nukirsdinimo dieną skelbti Lietuvos diena (26)

2018 09 29 15:05

„Šv. Brunono nukirsdinimas“, freskos dalis, tarp 1678–1685, M. Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Rugsėjo 27 d. grupė žinomų mokslininkų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, bei 2019-ųjų kovo 9 d. paminėti valstybės mastu kaip Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame Skaityti toliau →

J. Dapšauskas. Ką popiežius Pranciškus Lietuvoje pasakys aršiems katalikams ir „pagonims“? (25)

2018 09 20 12:22

Romos katalikų Popiežius Pranciškus | Alkas.lt nuotr.

Vasaros pradžioje, baigiantis Seimo pavasario sesijai, įsiplieskė diskusija dėl Seime svarstomo Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybinio pripažinimo. Labiausiai prieš jų pripažinimą viešumoje stojo ketinęs dalyvauti prezidento rinkimuose Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Buvęs diplomatas Ž. Pavilionis bandė įskelti priešpriešą, kaip gali būti, kad į Lietuvą atvykstant popiežiui, labai negražu, net siaubinga pripažinti „pagonių“ egzistavimą. Pralošęs rinkimus į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkus, kuri su Skaityti toliau →

G. Burneika. Skirtumai ir panašumai tarp biblinio ir baltų Dievo (video) (45)

2018 08 17 13:21

Gintaras Burneika | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame religijotyrininko Gintaro Bureneikos paskaitą, perskaitytą Romuvos stovykloje Dvarciškiuose (Švenčionių r.) 2018 m. rugpjūčio 15 Žolynų dieną.

„Šiandien tauta vertybių ir tapatybės kryžkelėje. Krikščionybė, sukompromitavusi deklaruojamas moralines vertybes, užleidžia vietą jos pagimdytai priešpriešai liberalizmui, ateizmui, agnosticizmui. Daugelis Lietuvos žmonių, siejančių krikščionybę su savo tautine tapatybe gręžiasi link savo gelminių baltiškų šaknų, tradicijų ir bando jas derinti su krikščioniškosiomis. Ar jos labai skiriasi? Ar suderinama Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia (40)

2018 08 11 10:04

Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.

Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška (14)

2018 05 29 07:00

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau →

Antklodės Baldai internetu Paskolos internetu Darbo skelbimai