1) Daryti gera ir, kita vertus, prisiskirti sau „gerumą“, mėgautis bei pūstis savo „gerumu“ prieš savimeilės veidrodį, pasikelti aukštai virš kitų tuo savo tariamu „gerumu“ – visai ne tas pats. Mylėti artimą ir, kita vertus, apsiskelbti vieninteliu „artimo mylėtoju“ bei primesti save jam kaip nuolatinį priekaištą, kaip neišperkamą kaltę – visai ne tas pats. Tiesą sakant, tai skiriasi kaip dangus ir žemė, o dar tiksliau – kaip dangus ir pragaras.
Skleisti šviesą, žinojimą, erdvę ir, kita vertus, gožti, stelbti, gniaužti, į apniauktas širdis „šviesos“ vardu brukant save, – visai ne tas pats.
Todėl krikščionybė nėra ir niekuomet nebuvo šviesa, o tik nežabota savimeilė, apsišaukusi visais gražiais skambiais žodžiais ir reikalaujanti be paliovos savimi gėrėtis.
Gegutė, dedanti kiaušinius į laisvų sielų lizdus, užsėjanti jas savo išperomis ir taip svetima sąskaita plintanti. Prisikėlęs negyvėlis, mintantis užkerėtų gyvųjų krauju.
2) Jei tektų vienu žodžiu įvardyti didžiausią per istoriją Lietuvą ištikusią nelaimę, tai būtų krikščionybė. Ji nuniokojo ir atplėšė nuo Lietuvos daugiau nei bet kuris nuožmiausias užkariavimas, o kas liko – mirtinai užnuodijo. Bet mums šie mirtini nuodai – žūtbūtinis iššūkis: visiško išnykimo grėsmės akivaizdoje – perprasti, atpažinti ir pagaliau atitokti, nubusti iš šito blogo sapno.
Todėl Lietuva ir krikščionybė negali būti sutaikytos, suderintos. Arba Lietuva – arba krikščionybė.
Arba tu lietuvis – arba krikščionis. Būti lietuviu krikščionimi švaria sąžine neįmanoma – nebent deramai apsiniaukus, įsisupus į dosniai pučiamą salsvą savimeilės miglą.
Nes priimti krikščionybę reiškia išduoti ir atmesti Lietuvos dvasinį branduolį, pačią jos esmę, be kurios telieka tuščiaviduris „etnologijos“ kiautas, ir tas dar iš aukšto apspjaudytas. O, kaip tamsybė pavydi, bijo ir nekenčia šviesos!
Bet krikščionybė pasimovė ant Lietuvos kaip lydeka, prarijusi ešerį, ir čia ši „sielų žūklė“ baigiasi.
3) Dievas ir Bažnyčia nėra tas pats. Tiesą sakant, Dievo Bažnyčioje visuomet tebuvo ne daugiau negu Saulės ją užstojusiame, apniaukusiame ir „prarijusiame“ debesyje.
Bet Saulė virš debesų tik juokiasi iš visų jos „rijikų“. Štai debesis plyšo, Saulė sušvito pro debesį – ir tamsos kaip nebūta.
Saulei nereikia debesies „pripažinimo“ – tai buvo debesiui ištiesta ranka. Nuo šiol, kas myli Dievą, nusigręš nuo Bažnyčios, o kas laikysis Bažnyčios, nusigręš nuo Dievo.
Praamžis Dieve, Aukštėjau Visgalįsis, Karaliau Dangaus, teneapniauks Tavęs mums nuo šiol jokios piktos tamsumos!
Autorius yra mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras
Taip, taip, ir vietoj krikščionybės priimti gobšią ir nesąžiningą Trinkūnienę, kuri savo butą kažkokiems gėjams vokiečiams nuomoja. “Įspūdinga”.
D.Razauskas nesiūlo ir nemini Trinkūnienės. o krikščionys ir jų ganytojai dvasiški tėveliai nėra asketų pavyzdžiai. elkitės kaip širdis liepia.
Kodėl krikščionybė nepakenkė kitoms tautoms, bet kenkia lietuviams? Lenkai, vokiečiai, rusai, ispanai ir t.t. su krikščionybe tik stiprėjo ir augo. Latviai ir estai taip pat neatrodo nukentėję, atrodo, krikščionybė jiems nepakenkė. Kas lietuviams blogai?
kad lenkų Lenkijos teritorijoje prieš krikščionybę nebuvo. Slavų kalbos išplito dėl baltų, dakų, trakų ir kitų genčių christianizacijos.
Tas pats su rusais. Baltai ir finougrai gyvenę dabartinėję Rusijos teritorijoje tapo rusais christianizacijos proceso metu.
Vokiečiai, latviai ir estai išties mažiau nukentėjo, greičiausiai todėl, kad protestantinė krikščionybės atmaina taip nesmaugė etnosų kultūros, kaip katalikybė ir stačiatikybė.
Jeigu Lietuva iki 1794 m. būtų buvusi Lietuva, o ne bažnytiškai visiška Lenkija, kurią Jogaila ir Vytautas po Krėvos unijos įtaisė Lietuvoje, tai ji protestantinės krikščionybės šalimi būtų patapusi kaip tokiomis tapo Latvija su Estija.
Baltų gentys slavintos buvo pradžioje per Bizantiškos pakraipos bažnyčią, Kirilui ir Metodijui sukūrus rašytinę slavų bažnytinę kalbą. Vėliau Konstantinopolio įtakai silpstant slavinimas buvo pratęstas, kai Jogaila kartu su krikštu iš Lenkijos, prišliejo Lietuvą prie Lenkijos kaip jos karalystės provinciją. Būtent rašytinės slavų kalbos sukūrimas užkirto kelią kartu su krikščionybės plitimu ir feodalizmo (žemdirbystės) vystymuisi įsigalėti germanų ar lotynų kalboms baltų genčių gyventuose plotuose ir sąlygojo lenkiškosios krikščionybės įsigalėjimą Lietuvoje, pietvakarinėje LDK dalyje. Vargu ar, nesant apie 300 m. trukusio bizantiškojo baltų apslavinimo per bažnyčią ir Kijivo Rusios valdymą, Jogaila būtų ryžęsis ir pajėgęs Lietuvą paversti Lenkija. Būtent tas bizantiškasis suslavėjimas, iš dalies ir kaiminystė lėmė lenkiškąją krikčionybę Lietuvoje, o vėlau ir tai, kad ji netapo protestantiškąja šalimi.
Kur tu dar tą krikščionybę matai? Seniai ji atskirta nuo valstybės ir išnykusi, tie likučiai nebesiskaito. Liberalizmas jau visur, laikas apsiraminti ir ramiai gyventi su savo šėtonu.
Krikščionybė pralaimėjo po ilgos kovos prieš Babilono talmudą. Nes jėgos nelygios, nes krikščionybėje užkoduota sąžinė, Babilono talmude – klasta. Štai kodėl pagreitį įgavo, švelniai pasakius, pokyčiai visuomenėje. Sąžinė – grynai krikščionybės išradimas, kitose kultūrose ji egzistuoja tik tiek, kiek ji pasiskolinta iš kitų kultūrų. Kabalistas M.Laitmanas į klausimą ,,kas yra sąžinė” atsakė: ,,sąžinė – tai irgi nuosavo ego apraiška. tai tik iliuzija, sąžinė neegzistuoja”. Tarnavimas Tiesai labiausiai išgrynintoje formoje Europoje reiškėsi krikščionybėje. O žmogus, netarnaujantis Tiesai, ne tik tampa blogu žmogumi, jis išvis nustoja tokiu būti.
Jeigu sąžine vadinate gebėjimą doroviškai įvertinti savo buvusius ar galimus veiksmus (o ką gi daugiau?), tai ji sena kiek pats žmogus. Kas per fokusas, pateikti tai kaip savųjų išradimą.
Tikslus pastebėjimas. Jūs kalbate apie tą įgimtą moralės dėsnio jutimą, kuris stebino Kantą taip pat, kaip ir beribiai žvaigždynai. Taip, tai būdinga kiekvienai dvasią turinčiai būtybei. Bet čia krikščionybė nuėjo toliau, ji įvardijo tai ,,sąžine” ir atrado, kad tai yra ryšio su Dievu apraiška. Čia nesunkiai gali įžvelgti logiką kiekvienas, turintis supratimą apie reiškinio ,,dvasia” esmę. Jau ir pats žodis ,,są-žinė” , ,,со-весть” reiškia ,,susižinojimą”, ,,ryšį” su kažkuo.
Taip, ir tas antikinės kilmės žodis tikrai senesnis už krikščionybę. Bet žodis gali būti, gali ir nebūti, kitiems tiesiog „proto“ užtenka.
Tai gal sąžinė yra gailestis, kuris gal yra organiškos prigimties.
Sąžinė yra daugiau nei gailestis. Gailestis įmanomas visoje gyvoje gamtoje, sąžinė – tik žmoguje. Būtina sąlyga sąžinės procesui yra galimybė rinktis – laisva valia. Gamtoje visada yra klausoma instinktų, pasirinkimo (laisvos valios) jie neturi. Dvasia, įgalinanti laisvą valią – tai ir yra esminė ir vienintelė savybė, skirianti žmogų nuo gamtos. Dvasia yra sielos dalis ir vieninteliam tik žmogui leidžia į save pažiūrėti iš šalies ir pasakyti: ,,kokią nesąmonę aš pasakiau”. Dvasia – tai ir yra ta Dievo dalis, esanti žmoguje, pagal abraomines religijas.
Nežinia, ar įmanoma kažkokiu būdu grįžti, bet krikščionybės krizė ir nusivylimas atveria dvasinę tuštumą, tas bus kuo nors užpildyta. Lietuviams reikia semtis stiprybės iš baltiškų šaknų, bet sistema netvirta. Reikia dirbti.
Visi ,,neopagonys” 90-aisias buvo ruošiami JAV(!) Tai Babilono talmudistų įrankis genderizmo pergalei pasiekti, o kadangi tai jau įvyko, spėju, šiam projektui bus leidžiama savaime užsiraukti. Tikrai nuoširdžiai užjaučiu tuos, kas dėjo viltis į tai. Jūs stabmeldžiai, nes taip talmudas vadina tuos, kas garbina ne Dievą, o Jo kūrinius.
Kas yra talmudas?
Tai papildymas Torai (Senajam Testamentui), kurį rašė Babilono ,,išminčiai”, kurie iš tikrųjų buvo patys tikriausi satanistai. Jie ,,matė Toroje gilesnę prasmę”, ir savo papildymais Torą tiesiog apvertė aukštyn kojomis, įteisindami protui sunkiai suvokiamus iškrypimus. Ne tik įteisino, bet ir skatina: daugiau – geriau. Šiandienos ,,judėjai” juo ir vadovaujasi, nors jis neturi nieko bendro su judaizmu. Todėl judėjų beveik nebeliko, liko tik judėjai karaimai. Tai ne judaizmas, o talmudizmas.
Nesidomiu kitų šalių tautosaka, lietuviškos gerai nežinau (gėda), o kur ten Sirija, Palestina…
Bet kokiu atveju – grįžimas tiems, kas to norėtų, įmanomas ar ne – visų pirma reikia atverti duris, sudaryti Tautai LYGIAS su kitomis pasaulio tautomis galimybes tirti baltų būtį iki krikščionybės. Šios studijos niekuo negresia ir nekenkia nei katalikams, nei pravoslavams, nei kitiems krikščioniams, nes Romuvos domesio laukas ir tikslas ne primityvios peštynės su kitų tikėjimų išpažinėjais, o pasaulio mokslo lobyno praturtinimas dar ir senovės baltų gyvenimo, tikėjimo, žinių apie Visatą ir t.t. tyrimo duomenimis. Bent jau aš, ne romuvė, taip suprantu, kad ateityje mokinukai istorijos pamokose ne tik senovės graikų bei italų, bet ir baltų genčių ir jų tautų istorijos turėtų mokytis. Ir manau, jog trukdymas tam liudija apie mūsų polit. elito atsilikėliškumą ir tamsuoliškumą, atskalūniškumą. O dar ir klapčiukavimą valstybei, labai suinteresuotai, kad mes būtume „dirbtinė tauta” be praeities, be savo istorijos, kurios net ir kalba „dirbtinė” („slavo” Jablonskio sugalvota ir mums padovanota)!
Gražios mintys, tik kad straipsnio autoriaus nuostatos visai kitokios. Pastangos supriešinti lietuvius (kas krikščionis- tas jau ne lietuvis!), trykštanti į visas puses neapykanta… Nieko keisto, kad nelengva įteisinti tokių požiūrių “religiją”. Dar neseniai skaičiau vieno ramuvio mintį, kad pusė metų nuo rudens lygiadienio priklauso Velniui. Jūs rimtai?
kad ir milijonai Saulių jo neprašalins.
O kam jį šalinti, reikia su juo nesusidėti ir jis sunyks…
Pirma, pati saulė klaidžioja tamsumoje. O, antra, dievą nelaimėje pažinsi.
smegenys taip užterštos, kad jokios valyklos su pačiais veiksmingiausiais valikliais jų neišvalys.
Gerbiu ir seku autorių. Neramu buvo dėl jo nevilties. Ir štai dabar Dainius supyko. Kaip supykstama, kai jau nebėra ką prarasti. Pasirodo, būna ir taip: kažkas pyksta, o man net saldu, kaip gera. Ir už Dainių, ir už mus, lietuvius.
Supyko, kad eilinį kartą seimas Romuvos nepripažino? Niekingas seimas, rimtai, trūksta žodžių… užtai iš mažosios raidės jį rašau
Nebereikėjo iš naujo pykti. Tas straipnis jau buvo berods 2019 m.
Tautos išlikimo kodas slypi „Tautiškoje giesmėje“
– ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/tautos-islikimo-kodas-slypi-tautiskoje-giesmeje-1633046
„Vinco Kudirkos „Tautiškoji giesmė“ sukurta kaip Apreiškimas. Yra nurodyti keliai, kaip atgaivinti tautos savastį ir savi-monę prikelti iš snaudulio.
Antroji Apreiškimo dalis – deiviškosios Malonės prašymas tautai.
„Tegu Saulė Lietuvos tamsumus prašalina“
– yogi.lt/proteviu-sauksmas/apreiskimas-vincui-kudirkai/ ”
Septyni Vinco Kudirkos priesakai ainiams
– raimundasbakutis.blogspot.com/2015/07/septyni-vinco-kudirkos-priesakai-ainiams.html
„1. Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia (Pradžia: šaknų puoselėjimas, atmintis);
2. Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės (Dora, tyrumas, saviaukla);
3. Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei (Besąlyginė tarnystė Gimtinei);
4. Tegul Saulė Lietuvos Tamsumas prašalina (Atsigręžimas į Šviesą, Tikėjimas);
5. Ir Šviesa, ir Tiesa Mūs žingsnius telydi (Ėjimas su Šviesa ir Tiesa) ;
6. Tegul Meilė Lietuvos Dega Mūsų širdyse (Besąlyginė Meilė);
7. Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi (Pabaiga: bendras rezultatas per Vienybę). ”
„Saulė Lietuvos – čia malda,prašymas,kad Lietuvos dvasia padėtų mums.”
– tiesos.lt/liudvikas-jakimavicius-etiudas-tautiskos-giesmes-tema/
(O gerb. Autorius dar daugiau apie tai žino)
Pokario mokykloje mokytoja mus mokė taip:
Tegul Saulė LietuvOS Tamsumas prašalina.
Kol nuo geografų, ar sinoptikų orų prognozėms vartojamų sąvokų (rytoj LietuvOJ pagaliau nušvis saulė) nepereisime prie Kudirkos Minties apie Tamsumas šalinančią ir Tautą į Šviesą bei Tiesą vedančią Saulę Lietuvos , tol Virsmas neįvyks.
2024 metais puiki proga LTSR AT primesto (nukreipto) Tautinio Himno žodžiui – LIETUVOS
sugrąžinti.
Žr. 1924 m. Dainų Dienos programą.
Su Himnu:
su “Saule Lietuvos”
Kalbėta kada tai dar gyvoje Mažvydo bibl. su abiem poromis, – mūsų Valstybės Vadovų,
– ir Landsbergiais, ir Adamkais. A.A. Landsbergienė su Adamkiene suprato, priėmė ir pritarė, o
Landsbergis su Adamkum… mąsto (svarsto?) ligi šiol.
Tad tą “lygybę”, iš LTSR AT nomenklatūrinio provežio (į valdžią rengiant tiesiant kilimėlį “Lietuvoj…”)
dar iki Kovo 11-osios, gal jau metas 100-mečio Dainų Šventėje: SEIMUI?
…Grįžt į “Lietuvos”, ar prie…Saulės LIETUVOS.
Ministras abejoja A.Valotkos galimybėmis toliau eiti pareigas
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/ministras-abejoja-avalotkos-galimybemis-toliau-eiti-pareigas/
O mes – neabejojame, ponas ministre! Tačiau po tamstos tokių pasisakymų mokesčių mokėtojai abejoja tamstos profesionalumu ir geba saugoti bei puoselėti Tautos Kultūros paveldą – jos Kalbą. Esamoje tikrovėje Kultūros ministro pareigoms eiti reikia asmens su tvirtu stuburu, kad atlaikytų piktavalių spaudimą kitiems užleisti mūsų Valstybinės kalbos valdas.
Valstybių ministrai PRIVALO dirbti SAVO valstybei, o NE kaimynei. O kai pareigos atlikimo sunkumų kyla, – iš tos pačios kaimynės tikrai puikių dalykų pasimokyti. –
Pasiklausykite, kaip toji Lietuvą „į vietą” (jos manymu, į vietą) statanti kaimynė drąsiai stato ten pat ir DU KART už ją didesnę kitą savo kaimynę, ir pasimokykite iš jos. Jei reikia – prieš veidrodį pasitreniruokite, išbandykite ir veido išraišką, ir balso tembrą, ir žvilgsnį, ir kūno laikyseną, ir eiseną… Bus ir lengviau, ir pačiam smagu. Ir palikuoniai turės kuo didžiuotis, kai istorijos vadovėliuose apie savo mylimą Bočių skaitys. …
Tai ar atrado tuos “čekiukus”,kad pagrįsti buvusio sav. tarybos nario išlaidas?
Algimantas RUSTEIKA: Jie irgi ruošiasi kontrpuolimui
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/algimantas-rusteika-jie-irgi-ruosiasi-kontrpuolimui/
„Liberalkonservatoriai puikiai nujaučia artėjančią politinę mirtį ir tam jau seniai ruošiasi. Tam, kad neatsikovotum, kas užgrobta, agresorius gynybines linijas ir teritorijos prieigas užminuoja.”
V.Čmilytė-Nielsen ragina neatsisakyti lytiškumo temų gyvenimo įgūdžių programoje: taip būtų parodytas bailumas
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vcmilyte-nielsen-ragina-neatsisakyti-lytiskumo-temu-gyvenimo-igudziu-programoje-taip-butu-parodytas-bailumas/
Kaip nepritarsi: jau su motinos pienu kūdikių protus tomis žiniomis nuodykime! Iš būsimų visų sričių „darbo išteklių” juk daugiau nieko nereikia – kad nuo paauglystės pradėtų gimdyti mėsą visų orientacijų viešnamiams ir dar ne robotus įdarbinančioms įmonėms.
Ketvirtadienį rengiamas šeimų organizacijų piketas prie Seimo prieš Gyvenimo įgūdžių programą
– pozicija.org/ketvirtadieni-rengiamas-seimu-organizaciju-piketas-prie-seimo-pries-gyvenimo-igudziu-programa/
Ketvirtadienį 9.30 šeimų piketas prie Seimo.
Ne Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai.
Ne neomarksistinei ideologijai.
Ne vaikų seksualizavimui.
Piketo Veidaknygės puslapis: https://www.facebook.com/events/686893436739208/
Pakvieskite draugus .
Ketvirtadienį rengiamas šeimų organizacijų piketas prie Seimo prieš Gyvenimo įgūdžių programą
– pozicija.org/ketvirtadieni-rengiamas-seimu-organizaciju-piketas-prie-seimo-pries-gyvenimo-igudziu-programa/
Ketvirtadienį 9.30 šeimų piketas prie Seimo.
Ne Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai.
Ne neomarksistinei ideologijai.
Ne vaikų seksualizavimui.
Piketo Veidaknygės puslapis: https://www.facebook.com/events/686893436739208/
Pakvieskite draugus .
Toksiška atmosfera Lietuvos akademinėje bendruomenėje
– pozicija.org/toksiska-atmosfera-lietuvos-akademineje-bendruomeneje/
ir
– youtube.com/watch?v=xG6ZDxAdKUM
Apie vidutinybes, ėdančias už juos gabesnius kolegas.
Po saule – nieko naujo: J.Gebelso propagandos principai aktualūs ir šiandien
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/po-saule—nieko-naujo-jgebelso-propagandos-principai-aktualus-ir-siandien/
Mano nuomone, jei Lietuvoje būtų įsigalėjęs kunigaikščių Radvilų neštas protestantizmas, Lietuva būtų buvusi daug didesnė ir ploto, ir lietuvių skaičiaus prasme. Mokslas, švietimas lietuvių kalba Lietuvoje tais laikais ir vėliau būtų visiškai kitoje padėtyje. Protestantas Stanislovas Rapolionis (1485- 1545), gimęs netoli Eišiškių, lietuviškos raštijos, reformacijos pradininkas Vilniuje, išvertė Bibliją į lietuvių kalbą, bet nespėjo jos išleisti. Skaičiau, kad jo paminklas gimtinėje apleistas , jo nelanko nei Lietuvos prezidentas, nei Kultūros ministras, nei Seimo nariai ( gal net nežino, kad toks yra?) neprižiūri vietos valdžia ( matyt, raštijos ne ta kalba pradininkas?). Taip pat teko skaityti, kad ir kiti protestantai berods XVI-XVII amžiuje steigė lietuviškas mokyklas Vilniuje. Manau, nuslopus protestantizmui, katalikybė Lietuvoje padėjo plisti sparčiai polonizacijai. O juk ir filosofas Imanuelis Kantas ( liuteronas tėvas buvo kilęs iš Kantvainių kaimo dab. Klaipėdos rajone) berods mokėsi Frydricho kolegijoje Karaliaučiuje, kurioje buvo dėstoma ir lietuviškai. Tokia mano nuomonė.
Tai, kas dabar laikoma krikščionybe, ištikrųjų reikėtų vadinti bažnytizmu. Tikra krikščionybė išliko apie 100 metų po Kristaus. Vėliau žmonės ją pasikoregavo pagal savo sugedimo laipsnį.
Norvegija – vienas nuošimtis Romos katalikų, Japonija – nėra net vieno nuošimčio krikščionių, Estija yra viena iš nereligingiausių valstybių pasaulyje, Danija yra trečia šalis pagal ateistų ir agnostikų nuošimtį pasaulyje, nuo 1923 m. Suomijoje įteisinta visiška tikėjimo laisvė (daugiausia tikinčiųjų ten priklauso evangelikų liuteronų bažnyčiai) ir t.t.
(žinios iš vikipedijos).
Piketo prieš perdėm dviprasmišką programą metu lgbt vadas išreiškė nepasitenkinimą, kad jiems, esą, neleidžiama lankytis pamokose ir supažindinti vaikus su jų gyvenimu. Be to, buvo nepatenkintas įteisinta cenzūra, kad ribojama vieša informacija apie juos.
Gerb. D. Janavičius persistengė. Nes, pavyzdžiui, paėmę į rankas knygą “Katalikų tikybos vadovėlis mokyklai TIKIU 1” (ISBN 88-01-13971-3), jame pamatysime, kad “vaikučio gimimas yra didelė šventė”, kad “Jėzus gimsta Betliejuje”, kad “Jėzus gimė mums visiems”, kad “Jėzus moko gyventi meilėje” ir t. t. Žydų Betliejus, Nazaretas, Kristaus gyvenimas ir jo mokymai, Kristaus smerkimas ir bausmė vyko 2023 m. atgal, todėl mes apie tai ničnieko nežinojome. Ničnieko, pavyzdžiui, apie tai nežinojo ir lenkai su vokiečiais. Todėl 10 Dievo įsakymų žyduose ir pasaulyje liko kaip jų kultūros fenomenas, nes patys jie žino tik savo garbingas TORAS. O visą 10 Dievo įsakymų pradėjo išpažinti ir prievarta skleisti juos visai neseniai Europoje įsikūrę lenkai. Priėmė juos kaip “Polska wiara” ir pirmą savo vyskupiją Gniezne. Per vietinį auklėjimą 10 – tis Dievo doros įsakymų LDK lietuviams prigimtinai ir taip buvom žinomi, tačiau dėl aiškumo lenkai, kartu ir vokiečiai, minėtus įsakymus prūsams, vėliau ir lietuviams, ėmė kišti lenkų ar vokiečių kalba, todėl šiandien valstybių sienas turime tokias, kokios jos ir yra.
Todėl parodant, kad senas lietuvių tikėjimas (kunigaikštis Jonas Klausutis – Beržanskis, krivis Jonas Trinkūnas), įskaitant jų darną su gamta, nėra prastesnis už 10 Dievo įsakymų, kviečiu D. Janavičių parašyti “Baltų tikybos vadovėlį mokyklai ir nereikės tuomet rašyti karčių žodžių: Arba Lietuva – arba krikščionybė.