Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Religija

G. Burneika. Katalikai prieš Romuvą

Gintaras Burneika, www.alkas.lt
2022-06-01 06:31:25
8
Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karlas Gustavas Jungas rašė: „Blogis šiandien tapo akivaizdžia galybe: viena žmonijos dalis remiasi iš žmogiškų išvedžiojimų sukurpta doktrina, o kita kenčia dėl to, kad nėra mito, tinkančio nūdienai, Apie krikščioniškąsias tautas turiu pasakyti, kad jų krikščionybė mirusi, nes bėgant šimtmečiams ji nesistengė toliau vystyti savo mito“ [1], todėl tapo, anot Arvydo Šliogerio, politizuota transcendenciją praradusia ideologija [2].

Katalikų bažnyčia savo dvasiškai išsekusio kūno buvimą palaiko politinėmis priemonėmis, o išstatomos moralinės vertybės tampa tik valdžios siekimo priedanga.

Valdžios monopolis – tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje katalikai Seime vėl piestu stojasi prieš valstybinio statuso suteikimą Romuvai – labiausiai augančiai šalyje bendruomenėje.

Teigiama, kad senas prigimtinis Lietuvių tikėjimas išnyko, o esamas yra tik etninis judėjimas. Tačiau,  vadinama pagoniška religija niekuomet nebuvo išnykusi, pasak K.G. Jungo, dėl savo simbolizmo pilnatvės „pagonybė gana ilgai išsilaikė dar ir pirmaisiais krikščionybės šimtmečiais, o paskui pamažu įsiliejo į tam tikrus pogrindinius judėjimus, kurie nuo ankstyvųjų viduramžių iki pat naujųjų amžių ne karto nebuvo visiškai praradę savo gyvybingumo.

Nors daug kur jie buvo visiškai pradingę iš akiračio, tačiau jie vėl grįžta pakeitę savo pavidalą, kad kompensuotų moderniosios sąmonės suvokimo vienpusiškumą“, kuri „yra taip persunkta, sakyčiau visiškai suformuota krikščionybės, jog ji nepriima jokio jai priešingo pasąmoninio nusistatymo, ir paprasčiausiai todėl, kad šis atrodo pernelyg priešiškas vyraujančioms esminėms pažiūroms“ [3].

Vadinama pagonybė bus tol kol bus šis regimas gamtos  pasaulis,  pagimdęs daugelio tautų šaknis maitinančius mitus.  Juk net eilinis krikščionis, dažnai pats to neįtardamas, semiasi gyvybės ne iš rašytinių krikščioniškų šaltinių, o iš pagoniškos, bibliniu požiūriu nuodėmingos, regimojo pasaulio pajautos.

K.G. Jungas savo prisiminimuose rašo: „mat ji (Jungo motina, – G.B.) tvirtai stovėjo ant nematomo, gilaus pagrindo, kuris man niekada neatrodė esąs krikščionių tikėjimas. Jaučiau, kad jis labiau susijęs su žvėrimis, medžiais, kalnais, pievomis ir kriokliais. Tai keistai nesiderino su jos krikščioniška išore ir jos išpažįstamomis tradicinėmis tikėjimo tiesomis. [4]

Taigi, instinktyvi baimė, kad gamtos gaivinantis tikėjimas ir simboliai išsivaduos iš mirusios raidės, skatina klerikalinio mentaliteto bažnyčios tarnus, bei Lietuvos Seimo narius  paniškai priešintis senojo prigimtinio tikėjimo plėtrai.

Argumentas, kad senoji tikyba skaldys Lietuvoje nusistovėjusią krikščionišką visuomenę yra radikalaus katalikiško požiūrio į kitatikius perkėlimas.

Vadinamai pagoniškai etikai yra nepriimtina religinė prievarta, senasis lietuvių tikėjimas niekada nekariavo puolamųjų religinių karų ir visada stengėsi taikiai sugyventi su kitais tikėjimais.

Prisiminkime vienybės ir taikos pavyzdį – karaliaus Gedimino žodžius „kad krikščionys garbintų savo dievą pagal savo paprotį, rusai pagal savo apeigas, lenkai pagal savo paprotį, ir mes garbiname dievą pagal mūsų apeigas, ir visi turime vieną dievą“ [5].

Ne visiems krikščionims priimtina religinė priešprieša, todėl tarp jų yra palaikančių atgimstantį seną lietuvių tikėjimą. Juose viršų ima prigimtinė moralė, kuri  pasak K.G. Jungo, „nebuvo Sinajaus plokščių pavidalu nuleista iš aukščiau  ir primesta liaudžiai.

Moralė – tai žmogiškosios sielos funkcija, sena kaip ir žmonija. Moralė nėra įbrukama iš išorės, kiekvienas ją galiausiai turi savyje a priori – ne kaip įstatymą, o kaip moralinį charakterį, be kurio žmonių sugyvenimas bendruomenėje būtų neįmanomas“ [6].

Romuva yra tautinis tikėjimas, siekiantis išsaugoti tautines šaknis ir valstybingumą. Tokia aiški, vieša pozicija nėra palanki vykdantiems sąmoningą nutautinimo, nuvalstybinimo ir tradicinės dorovės naikinimo politiką.

Lietuvos politikai pasisakantys prieš Romuvos pripažinimą yra klerikalinio globalizmo adeptai. Jei politiškai bus naudinga, „mirę“ krikščionys mieliau pripažins partnerystės arba narkotikų legalizavimo įstatymą nei seną savo protėvių tikėjimą.

Gal todėl, pasak K.G. Jungo, „vadinamieji „krikščioniški“ Vakarai, užuot kūrę naują pasaulį, milžino žingsniais artėja prie tos akimirkos, kai galės sugriauti esamą.“ [7]

Šiame ekonominės, politinės ir dvasinės suirutės laike, seno lietuvių prigimtinio tikėjimo tęsėjams iškyla ne tik išlikimo klausimas, bet  daug iššūkių derinant tikėjimo tiesas ir pasaulėžiūrą su kitų religijų patirtimi, šiuolaikiniais mokslo, psichoanalizės ir filosofijos pasiekimais.

Siekdami to, kartu su religijotyrininku Maiklu Jorku galėsime viltis, „kad iš naujo pažindami savo pagoniškas šaknis ir kultūrą, sugrįždami prie savo šaknų bei ištakų, mes gal ilgainiui atgausime ir netarpišką šventenybės patyrimą – kaip pagrindą lygiateisei, visuotinai ir žmogiškai pasaulio visuomenei, savo kojomis tvirtai stovinčiai ant žemės, o galva išdidžiai, bet su atjauta iškėlusiai į padanges“ [8].

Nuorodos:

1. Carl Gustav Jung. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai, 2010, p. 452–453.
2. Arvydas Šliogeris. Konservatoriaus išpažintys. Vilnius: Pradai, 1995, p. 242.
3. Carl Gustav Jung. Du traktatai apie analitinę psichologiją. Vilnius: Margi Raštai, 2012, p.105.
4. Carl Gustav Jung. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai, 2010,p. 132.
5. Gedimino laiškai
6. Carl Gustav Jung. Du traktatai apie analitinę psichologiją. Vilnius: Margi Raštai, 2012, p. 40.
7. Carl Gustav Jung. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai, 2010, p. 386.
8. Michael Yorks. Pagoniškoji teologija. Vilnius: Asveja, 208, p. 217.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis
  2. G. Burneika. Kodėl Judo-krikščionybė? (video)
  3. G. Burneika. Skirtumai ir panašumai tarp biblinio ir baltų Dievo (video)
  4. G. Burneika. Prakeikimas – aukojimas Jahvei
  5. G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II)
  6. G. Burneika. Kokią pasaulėžiūrą skleidžia krikščionybė? (video)
  7. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  8. G. Burneika. Klerikalinis globalizmas
  9. G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas
  10. G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I)
  11. G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video)
  12. G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai
  13. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  14. G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas?
  15. G. Burneika. Krikščioniškas galios siekis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Sodiečių Romuva (paganus, lot. sodietis) nėra nusiteikusi prieš katalikus, stačiatikius arba kitas Lietuvos valstybės pripažintas religijas. Romuvos vaidilės arba vaidilos, atliekančios jungties su gamta gryname ore apeigas, nestumia nuo savęs žmonių, atėjusių į jas pažiūrėti, nors su krišnaistų, kunigų, stačiatikių arba kitų bažnyčių ženklais šalia jie stovėtų. Svarbu, kad netrukdytų. Tiek galiu pasakyti.

    Atsakyti
  2. Neklaidinkite says:
    1 metai ago

    Aš katalikas bet ne prieš Romuva.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    1 metai ago

    Ar ne krikščionių PAREIGA NETEISTI? O juolab – neleisti vykdyti už tai MIRTIES BAUSMĖS. NEŽUDYK už kitokį tikėjimą, už tai, kad kitos tautos Kūrėją savaip vadina, savaip Jam meldžiasi? NEŽUDYK NEI TIKINČIOJO, NEI JO TIKĖJIMO.
    Kalaviju įvedamas tikėjimas tiek pat teisingas, kiek Kremliaus vykdoma Ukrainos denacifikacija.

    Atsakyti
  4. Pagone says:
    1 metai ago

    Ankščiau kai dar eidavau į bažnyčią, ten reikėdavo nusižeminus klauptis ir mušant į krūtinę sakyti ” Kaltas, esu kaltas”; Biblijoje taip pat rašoma, jog kiekvienas esame gimę iš dulkės- kodėl taip menkinamas žmogus, brukama žema savivertė? O kodėl nekalbama, jog Dievas kai kūrė žmogų, jam taip pat įpūtė savo kvėpavimą, savo dieviškąją dalelę? Žmogus taip pat yra kūrėjas, tai ką reikia puoselėti, tuo tikėti. Toks žmogus pasitiki savimi, gyvena harmonijoje su gamta, supranta jos vertę. Pagal tai kaip mūsų protėviai baltai gerbė gamtą galima spręsti, jog jie buvo dvasiškai pažengę, tai apie ką kalbėti yra labai neparanku bažnyčiai…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Tikiuosi ,kad nesigaili grįžusi pas savus?

      Atsakyti
      • Pagone says:
        1 metai ago

        Žinoma, kad nesigailiu, o laiko tarpą kuomet buvau katalike priimu kaip naudigą etapą, todėl katalikų, ar kitos religijos išpažinėjų neteisiu, tik noriu pasakyti, jog neapsiribotų vien šventraščio mokymais, maldos namais, be visa to yra dar žymiai daugiau pamatyti ir atrasti. Dvasinių dalykų negalima išmokti vien iš knygų ar klausantis kitų. Gamta, visata ir tu, žmogus, visame tame yra daug daugiau nei būtų galima surašyti į knygą. Mes lietuviai, turime didelį šansą – galime semtis žinių iš savo protėvių, ar bent iš to ką mums pavyko išsaugoti apie juos.

        Atsakyti
  5. Nekilnojamojo turto mokestis says:
    1 metai ago

    Kol vyksta ginčai ” Katalikai prieš Romuvą” , tuo metu konservatorių ir liberalų valdžia ruošia,mano nuomone, grobuonišką nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Pavyzdžiui,gyveni sau kaime gimtojoje trobelėje prie ežero ir miško,o aplink sklypus superka turtuoliai ir vieną dieną gauni pranešimą apie NT mokestį,kurio vertė nustatoma ir pagal turtingų kaimynų sklypų ir namų vertę. Neturi pinigų susimokėti didžiulį NT mokestį- viso gero,gimtieji namai. Jokie verksmai ir aimanos čia nepadės….Tokia mano nuomonė.

    Atsakyti
    • Gal prisimenate? says:
      1 metai ago

      Neprisimenu – LRT ar ŽR šiandien apie tai kalbėjosi, kiekvienas iš savo taško aiškino apmokestinimo ketinimus. Vienas iš pokalbio dalyvių atskleidė, jog kuo daugiau ir brangesnio NT turi, tuo švelnesnis bus tau NT mokestis. Labiau nukentės kuklesnių pajamų bei mažesnio, prastesnio NT savininkai. (Na, juk kas nors turi sunešti šalies biudžetą?..)
      Ar ne ,,Laisvė” rinkimų pažaduose grasino panaikinti neteisybę, milijonierius pagaliau apmokestinti?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

2023 09 10
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

2023 09 09
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Ukrainos gynėjai | Šį savaitgalį galingiausių pasaulio šalių vadovai, įskaitant JAV prezidentą Džo Baideną, renkasi Naujajame Delyje į aukščiausiojo lygio susitikimą. G20 norėtų priimti bendrus sprendimus, kurie užtikrins skurdžiausių šalių apsirūpinimą maistu, kovos su klimato kaita veiksmus ir skolų mažinimą neturtingoms šalims. nuotr.

„Nelaimingas atsitikimas“ vardu Rusija

2023 09 08
Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.

A. Navys. M. Sėjūnas. Automobilis geležinkelio bėgiais važiuoti nepritaikytas

2023 09 08
Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Gėda dėl valstybinės kalbos nemokančių ministrių

2023 09 08
Rodyti daugiau

Naujienos

I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Šiaip apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 11
0
I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 11 d. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (TTS) išplatino pranešimą, kad 2024 m. Lietuvos Prezidento rinkimuose palaikys advokato...

Skaityti toliau

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 11
0
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Baigėsi didžiųjų pasaulio valstybių susitikimas Indijoje. 20-ties turtingų ir besivystančių šalių grupė pasveikino Afrikos Sąjungą kaip naują narę – neabejotinai...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Šiaip apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Lietuvos paštas išleis pašto ženklą, skirtą lietuvių Ukrainai dovanojamam bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“

Lietuvos paštas išleis pašto ženklą, skirtą lietuvių Ukrainai dovanojamam bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai