Būstas niekada neapsiribojo vien keturiomis sienomis – koks vaizdas matomas pro langus, Lietuvos gyventojams visuomet turėjo įtakos. Nauja visuomenės nuomonės apklausa šią tendenciją patvirtina: net 94 proc. gyventojų teigia, jog žaluma ar gamta šalia namų jiems yra svarbi. Tai rodo, kad gyvenamoji aplinka vis dažniau suvokiama ne tik kaip pastatas ar kvadratiniai metrai, bet kaip visuma, lemianti kasdienę savijautą, įpročius ir gyvenimo patogumą.
Pasak tyrimą inicijavusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko, apklausos rezultatai atskleidžia, kad gyventojai vis dažniau į būstą žvelgia kompleksiškai – vertinama ne tik kvadratūra ar vieta, bet ir tai, kokią emocinę bei funkcinę aplinką sukuria gyvenamoji vieta.
„Brandžios žalumos nesukursi per dieną – tai ilgalaikio vystymo rezultatas, kuris vietai suteikia tikrumo, ilgaamžiškumo ir ramybės pojūtį. Būtent dėl šios priežasties natūrali, gamtinė aplinka yra ne papildomas privalumas, o vienas svarbiausių kriterijų renkantis būstą. Ji tiesiogiai veikia kasdienę gyvenimo kokybę, emocinę gerovę ir net šeimos įpročius“, – pažymi M. Chmieliauskas.
Svarbiausia moterims ir jaunoms šeimoms
Apklausos duomenys atskleidžia ir demografinius skirtumus: žaluma šalia būsto yra svarbesnė moterims (96,6 proc.) nei vyrams (91,5 proc.). Tai gali būti siejama su didesniu moterų dėmesiu emociniam komfortui, aplinkos estetinei kokybei bei kasdienio gyvenimo detalių svarbai.
Analizuojant amžiaus grupes, išsiskiria 36–45 metų respondentai – net 96,2 proc. šios grupės atstovų teigia, kad gamta šalia būsto jiems svarbi. Pasak eksperto, tai dažnai aktyviausias šeimos kūrimo ir auginimo etapas, kai žaluma tampa ne tik estetine, bet ir praktine vertybe – ji susijusi su vaikų laisvalaikiu, saugumu ir sveikatos stiprinimu.
„Šeimos su vaikais dažnai prioritetą teikia vietoms, kurios siūlo daugiau nei tik patogų susisiekimą – jos ieško erdvių, kur būtų galima judėti, žaisti, kvėpuoti švaresniu oru. Tuo metu vyresni gyventojai gamtos artumą labiau sieja su galimybe ilsėtis, vaikščioti pėsčiomis, palaikyti fizinį aktyvumą bei psichologinę pusiausvyrą“, – komentuoja žinovas.
Tai patvirtina ir bendros tyrimo įžvalgos: net 71 proc. respondentų žalumą sieja su emocinės savijautos gerinimu, 59 proc. nurodo estetinę vertę, 55 proc. pabrėžia oro kokybę, o 52 proc. – galimybę atsipalaiduoti po darbo dienos. Tai rodo, kad žaluma gyventojams svarbi ne tik vizualiai, bet ir kaip kasdienę savijautą bei sveikatą veikiantis veiksnys.
Gamtos ir urbanistikos dermė
Vilniaus NT projektai rodo, kad net ir tankiai urbanizuotose sostinės teritorijose galima užtikrinti pusiausvyrą tarp architektūros ir gamtos. Toks požiūris taikytas ir projekte „Algirdo 3“ – prestižinės klasės daugiabučių komplekse Naujamiestyje. Čia žaluma integruota ne tik kiemuose, bet ir ant stogų – apželdinti vadinamieji penktieji fasadai kuria papildomą ryšį su gamta net centrinėje miesto dalyje. Rajone, kuriame trūksta viešųjų želdynų, gyventojai turi galimybę naudotis savo privačia žaliąja erdve – neišeidami už kvartalo ribų.
„Būsto su vaizdu į parką ar šalia rekreacinių zonų paieška tampa vis dažnesnė ne tik tarp vyresnio amžiaus pirkėjų, bet ir tarp jaunų šeimų. Be vizualinės aplinkos, jiems svarbu, kaip ši erdvė veikia jų sveikatą, bendruomeniškumą, saugumą. Žmonės nori gyventi mieste ir tuo pat metu mėgautis užmiesčio teikiamais privalumais, nedarydami kompromisų“, – komentuoja M. Chmieliauskas.
Žaluma – ne priedas, o ilgalaikė vertė
Urbanistikos specialistai pabrėžia, kad žaliosios erdvės šiandien nebelaikomos antraeiliais aplinkos akcentais – tai neatsiejama darnaus miesto struktūros dalis. Atsakingai suplanuota žaluma padeda reguliuoti mikroklimatą, mažina triukšmą, stiprina vietos identitetą ir ilgainiui gali prisidėti prie geresnės gyventojų sveikatos.
Tą supranta ir vis daugiau gyventojų – rinkdamiesi būstą žmonės domisi, kaip planuojama prižiūrėti žaliąsias erdves, ar jos bus ilgalaikės, ar taps natūralia bendruomenės dalimi – vieta susitikimams, vaikų žaidimams, poilsiui ar bendroms veikloms.
„Žaluma – tai ne papildomas privalumas, o vis aiškiau įsitvirtinantis standartas, kuris keičia ne tik būsto pasirinkimo kriterijus, bet ir pačią miestų plėtros logiką. Šiandien pirkėjai vertina ne tik būstą, bet ir visą aplinką, todėl mums, kaip plėtotojams, svarbu galvoti apie visumos kokybę – nuo architektūros iki žaliosios infrastruktūros“, – apibendrina M. Chmieliauskas.
Parengta pagal „Realco“ pranešimą
