M. Kundrotas. Nušventintų Kalėdų belaukiant

Kalėdų šventė gimė iš dviejų kultūrų susiliejimo, susiejus hipotetinį Jėzaus Kristaus gimtadienį su ikikrikščioniška žiemos saulėgrįžos švente. Iš dviejų kultūrų junginio kilo ir Kalėdų personažas – Kalėdų Senelis, kuriame susietas istorinis krikščionių vyskupas – šventasis Nikolajus (lietuviškai – Mikalojus) ir senasis pagoniškasis Kalėda, įvairiose tautose vadinamas ir įsivaizduojamas vis kitaip.

Krikščioniškoji ir pagoniškoji kultūra Kalėdose įprasmino šviesos grįžimą. Jose glūdėjo šventybė, medžiaginės dovanos išreiškė dvasingumą – artimo meilę. Pirmiausiai tai buvo šeimos, giminės šventė, vienijanti kartas, teikianti džiaugsmo vaikams ir pagarbos vyresniesiems. Dovanos čia būdavo antraeilės, šventinę dvasią pirmiausiai įkūnydavo artimųjų bendravimas.

Sovietų okupacijos laikais Lietuvoje Senis Kalėda, jis gi – šventasis Mikalojus, pramintas Seniu Šalčiu. Pačias Kalėdas pakeitė Naujųjų Metų šventė. Ši šventė surusinta ir suvalstybinta. Senio Šalčio vardas atėjo iš vyraujančios tautos sakmių, o pati šventė iš šeimų perkelta į darželius ir mokyklas. Drąsesnieji šeimose vis dar švęsdavo Kalėdas ir jų išvakares – Kūčias, tai tapo savotiška kultūrinės rezistencijos forma.

Atkūrus Nepriklausomybę istorinės Kalėdos grįžo, tačiau trumpam. Rytietišką imperializmą pakeitė vakarietiškasis, su savomis kultūrinėmis ypatybėmis. Kalėdų šventė suprekinta, ji tapo apsipirkimo švente, o Kalėdų Senelis iš krikščionių vyskupo ir gerosios ikikrikščioniškojo tikėjimo dvasios virto tiesiog dovanų nešėju, kuriam, visų pirma, reikia susimokėti.

Sovietų laikais kultūrą formavo politika, kapitalizmo laikais į kultūrą veržiasi komercija. Galiausiai šios dvi įtakos susijungė. Kalėdų Senelis paskelbtas gėjumi. Valstybės lygiu. Tai padarė Norvegijos paštas, išleidęs filmuką, kuriame šis personažas aistringai bučiuojasi su savo lyties asmeniu. Tobulas kultūros pritaikymas šiuolaikinio vartotojo įgeidžiams.

Nors tai atrodytų tik maža detalė, ji turi simbolinės reikšmės. Kultūroje, kurioje meile vadinamas seksas, malonumai arba tiesiog – beveidė tolerancija, toks personažas atrodo visiškai natūraliai. Problema ta, kad ši kultūra kyla ne iš žmogaus dvasios, ne iš šventybės, o primetama ir ugdoma dirbtinai, pirmiausiai – kapitalo įmonių, o po to – ir politinės propagandos. Visuomenėse, kuriose vyrauja dvasinis pradas, kultūra formuoja politiką ir ekonomiką, materialistinėse visuomenėse – atvirkščiai.

Naivu manyti, kad tai vyksta kažkur užjūriuose, tad ne mūsų reikalas. Globalizmas visą pasaulį baigia paversti vienu dideliu kaimu. Kas vyksta viename taške, dažnai atsiliepia ir kitur. Vartotojiška kultūra vis labiau įsigali ir mūsuose, o jos priekyje – ir vartotojiška politika.

Svarbiausia šalies aikštė, menanti laisvės ir tikėjimo kovas, jau paversta paplūdimiu. Šeima laikoma tik tai, kas nuolatos teikia malonumą, ir tik tol, kol jį teikia. Tauta virsta pasirinkimo objektu, o Tėvynė – ten, kur gera. Pagaliau religija tampa kažkuo tarp muziejaus, psichoterapinės gydyklos ir socialinės įstaigos. Šventybei vietos vis mažiau. Viskas – instrumentiška, pritaikyta vartojimui.

Šventybė atsiskleidžia per dorybę. Klasikinės dorybės vis labiau nyksta tiek iš viešo, tiek iš privataus gyvenimo. Teisingumas virsta vienos pusės savivale ir aklu kitos pusės klusnumu, meile vadinami patys žemiausi ir savanaudiški įgeidžiai, išmintis, klasikinėje kultūroje sieta su tiesa ir jos paieškomis, šiandien dažniausiai reiškia gudrybę – gebėjimą siekti praktinės naudos.

Dabar ne laikas verkšlenti. Verkšlenimas – tai įžanga į prisitaikymą. Paverksime, išsiliesime ir toliau vilksime kapitalo ir represyvios politikos jungą. Ne, tai nėra mūsų kelias. Mūsų kelias – kova ir kūryba. Sinchroniškai. Blogio naikinimas ir gėrio kūrimas, puoselėjimas ir plėtra turi vykti kartu. Kultūrinė rezistencija privalo vykti drauge su politine, nes šiandien būtent iš politinių sluoksnių nuleidinėjamos vulgariausios pseudokultūros normos.

Šiemet prie Kūčių stalo ir Kalėdų rytą įsipareigokime sugrąžinti į savo šalį šventybę. Tada galėsime švęsti ramiai ir džiugiai.