Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Žinyčia

P. Pakarklis. Senovės vokiečių žiaurumai puolant Mažąją Lietuvą

Povilas Pakarklis, www.alkas.lt
2024-10-19 18:10:09
1.3k
PERŽIŪROS
22
P. Pakarklis. Senovės vokiečių žiaurumai puolant Mažąją Lietuvą

Senovės vokiečių žiaurumai. DI midjourney.com pagalba D. Greičiūno sukurta nuotr.

Senovės vokiečių kariams, ėjusiems Maž. Lietuvos ir gretimų sričių gyventojų pavergti, vadovavo Vokiečių Ordinas. Šis ordinas tai vienuolių brolija, kurios svarbiausias tikslas buvo ne poteriauti, bet kariauti su pagonimis.

Vokiečių Ordinas, laiminamas bei remiamas popiežiaus ir to meto viso katalikiškojo pasaulio, ėmė pulti lietuvius, vartodamas žiauriausias priemones pavergti.

Kol kraštas buvo nenukariautas, tol svarbiausios priemonės jam pavergti buvo kardas ir ugnis. Lietuviams tada, kaip pagonims, nepripažinta teisė gyventi šiame pasauly, ir vokiškų ponų karių į juos žiūrėta taip, kaip šiandien medžiotojų yra žiūrima į laukinius žvėris.

Kaip kad šiandien medžiotojams yra smagu gaudyti bei šaudyti laukinius žvėris, taip senovėje lietuvių medžiojimas teikdavo didžiausio smagumo vokiškiems kariams ir jų svečiams didikams iš kitų Europos kraštų.

Įsidėmėtini yra pačių vokiečių autorių atsiliepimai apie kovos priemones, kurias vartojo senovės vokiečiai, nukariaudami Maž. Lietuvą ir kitas lietuviškas sritis. Vokietis dr. A. Horn rašo:

XIV-ame amžiuje klestelėjo lietuvių medžiojimo sportas. Irstančiai Europos riterijai buvo mados dalykas traukti į Prūsus, ten pergyventi kiek galima daugiau nuotykių ir daug lietuvių išžudyti. Bendrai, tai buvo ta pati patrauka, tas pats palinkimas, kuris šiandien medžiotoją siundo ant laukinių gyvulių…

Vokietis Suchewirt, Algirdo laikais pats dalyvavęs lietuvių medžioklėse, sako, kad Lietuvoj žudyta, gaudyta ir deginta dėl labai kilnios Marijos ir garbingosios krikščionybės tikėjimui praplatinti. Suchewirt rašo, kad žmonės buvo išvedami kaip medžioklės šunys, buvo padegami kaimai, jog net dangus įkaisdavęs. Kas jiems skausmo darydavo, tas mums suteikdavo džiaugsmo.

Buvęs Klaipėdos Luizos gimnazijos mokytojas dr. Zweck, kalbėdamas apie kryžiuočius savo veikale „Litauen“ taip pat sako, kad „baisieji vyrai su baltais apsiaustais, kurie išgąsdino lietuvius iš taikingo ramumo, šeimininkavo krašte barbariškai“.

Povilas Pakarklis. „Trimitas“ 1936 m., nr. 10, p. 223.

Parengė Donatas Greičiūnas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas
  2. „Aktualioji istorija“: Senovės lietuvių religija
  3. A. Petraitytė. Iš pastogės į Lietuvą žvelgiant
  4. M. Kundrotas. Mindaugo Lietuva mums
  5. „Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos ir Lietuva (video)
  6. „Aktualioji istorija“: 1009 metai: kokia buvo to meto Lietuva?
  7. Z. Ivinskis. Kova – lietuvių tautos egzistencijos svarbiausias veiksnys

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. Klaustukas says:
    2 metai ago

    Na, tada nebuvo nei vokiečių, nei kokių kitų. Tautybės tada nebuvo. Buvo tik Vatikano samdiniai žudikai. Taip, tada germanų žemėse, po daugelio Romos valdymo metų , vyravo skurdas. Vienintelis būdas išgyventi buvo eiti pagonius krikštyti, arba vaduoti šventąją žemę. Panašiai ir lietuviai, eidavo į stribus, nes tik už tą darbą mokėjo pinigus. Kiti dirbo už darbadienius. Nieko negavo. Smergdami vykdytojus, nepamirštame užsakovų ? Ar tikrai į tą daržą akmenis mėtome ?

    Atsakyti
    • benas says:
      2 metai ago

      Vokiečiai buvo kaip tauta , Teutonų ordinas -vokiečių struktūra , o kalbant apie religijas , tai tik priedanga krikščionybė .Tuo tarpu žvelgiant į baltų religijos išpažinėjus tai šie tikrai nepasižymėjo tolerancija – tai liudija tiek katalikų ,tiek stačiatikių kankiniai . Ir savus neglostė , kovoje dėl valdžios degino vieni kitų pilis, kaimus . Taigi ne religija čia bėda. Bėda,gal tai jog neįvardijai kas stribų užsakovas, kas tų užsakovų paveldėtojai.

      Atsakyti
      • patikslinimas says:
        2 metai ago

        Tuo metu nebuvo jokios “vokiečių tautos”, buvo tiesiog “tautiečiai”, kalbantys ” tautiečių” kalbų ( vokiečių aukštaičių ir vokiečių žemaičių) tarmėmis- Dutsche, Teutsche, Dudesche, Duytsche, Duutsche, Dietsche ( saksų, fryzų ,frankų ,švabų, bavarų,alemanų, tiuringų, hesų palikuonys, nuo kurių vėliau atsiskyrė frankų palikuonys olandai ir flamandai,ėmę kurti savo valstybę). Galutinai “vokiečių tauta” susiformavo 1871 m.

        Atsakyti
      • patikslinimas says:
        2 metai ago

        Teutonų ordino riteriai daugiausia kalbėjo vid.vokiečių aukštaičių kalbos tarmėmis, o Livonijos ordino riteriai- vid.vokiečių žemaičių kalbos saksų tarmėmis ( viena jų rašyta Livonijos sutartis su Gediminu).

        Atsakyti
  2. Tadas says:
    2 metai ago

    Pagonys siauteja pikti kerstingi pagiezingi tikri lietuviai burai baudziaunykai.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 metai ago

      Vokiečiai užpuolė, bet kalti lietuviai ? Ir maža to, kad krikštas juos pavertė baudžiauninkais, tai dar reikia juos suniekinti ? Kada tie pagonys siautėjo, jei pačių vokiečių kronikos aisčius vadina žmoniškiausiais iš žmonių?

      Atsakyti
  3. +++ says:
    2 metai ago

    Vokiečiai užpuolė, bet kalti lietuviai ? Ir maža to, kad krikštas juos pavertė baudžiauninkais, tai dar reikia juos suniekinti ? Kada tie pagonys siautėjo, jei pačių vokiečių kronikos aisčius vadina žmoniškiausiais iš žmonių?

    Atsakyti
    • >+++ says:
      2 metai ago

      Manau, neverta gaišti laiko ginčams su troliais.

      Atsakyti
  4. Tomas Jakutis says:
    2 metai ago

    Vokiečiai lietuvius degino gyvus ir viduramžiais, ir 20-me amžiuje: Ablinga, Pirčiupiai..

    Atsakyti
    • onaiskaimo says:
      2 metai ago

      o stribai> Tie “vargšai” , tik dėl atlyginimo ėję į stribus? Šlykštu net užeiti į Alko komentarus, taip dvokia idėjiniais ateistais

      Atsakyti
      • Tomas Jakutis says:
        2 metai ago

        Atstok, Ona, nuo manęs. Nesu nei stribas, nei vargšas ar ateistas.

        Atsakyti
  5. Rolka says:
    2 metai ago

    Pidarai neturi tautybes

    Atsakyti
  6. GINTARAS says:
    2 metai ago

    Noriu atkreipti dėmesį, kad į viduramžių kariauną paprastų valstiečių neimdavo. Tiek Teutonų (vokiečių). tiek, kas be ko, ir Lietuvių kariuomenes sudarydavo bajorai, kuriems tai buvo prievolė dalyvauti puolamuosiuose mūšiuose.

    Atsakyti
    • ++-+ says:
      2 metai ago

      O gynybiniuose mūšiuose jie prievolės neturėjo ?

      Atsakyti
  7. Klaustukas says:
    2 metai ago

    Ar tai reiškia, jog su krikšionybe į Europą atėjo satanizmas ? Protu nepaaiškinami žiaurumai .

    Atsakyti
  8. Jons says:
    2 metai ago

    Nusišnekejo visiškai…Puldinejo vokiečiai ŽEMAITIJĄ.Tą Žemaitijos dalį,kurią pavyko pavergti,neišmaneliai pavadino ,,mažlietuva,,O kodel ne mažčiukčija?

    Atsakyti
  9. GINTARAS says:
    2 metai ago

    Žemaičių niekas niekada nepavergė, tai buvo išdidi ir garbinga tauta, kuri niekada nesižemino niekam: nei priešams, nei sąjungininkams lietuviams aukštaičiams.

    Atsakyti
  10. Kažin says:
    2 metai ago

    Šimto metų senumo supratimas apie to meto įvykius. Kam jo prisireikė veišumoje būtent šiuo metu ir dar, regis, DI parengto. Kieno čia strategija Lietuvoje?…

    Atsakyti
    • GINTARAS says:
      2 metai ago

      Kam nepatinka, tas tegul neskaito. Prie ko čia dirbtinis intelektas? Visiškas komentatoriaus nusišnekėjimas

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 metai ago

        Tipiškas DI produktui būdingas cinizmas…

        Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Yra dokumentinis leidinys “Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a.” (Leidykla “Mintis”, Vilnius, 1967). Turinys: Įvadas-5p. Tekstai-17p. Paaiškinimai-294p. Terminų žodynėlis-298p. Istorinių vardų rodyklė-299p. Reziume rusų kalba-302p. Reziume vokiečių kalba-306p.

    Perskaitę knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 73 p. skirsnį “Tautų persikraustymo nebuvo – buvo tik chazarų perkraustymas” suprasite, kodėl iš sostinės Krokuvoje Lenkijos sostinė persikėlė į Varšuvą. Neužmirštant taip pat, jog popiežių bulėse rašoma, kad katalikų tikėjimą skleisti reikia per pamokslautojus. Chazarams (lenkų pirmtakai), gi, kantrybės tam neužteko. Jos neužteko ir Teutonų ordinui ir abudu net rungtyniavo tarpusavyje dėl ginklu užimamų šiaurės link žemių didumo. Tai liudija, pavyzdžiui, knygos 59 p. pateikiama bulė 22: “Honorijus, vyskupas ir t. t.,gerb[iamam] br[oliui].. , Gnezno arkivyskupui, [siunčia] pasveikinimą ir t. t. Gavome mums atsiųstus tiek Gnezno provincijos vyskupų, tiek valdovų raštus, kuriuose jie ne be didelio kartėlio širdyje mums pranešė [o] mes ne be tėviškos užuojautos išklausėme tai, ką dėl mūsų nuodėmių šios provincijos tikintiesiems darė ir daro pagonių žiaurumas. . Iš tikrųjų minėtieji vyskupai ir valdovai į mus nuolankiai kreipdamiesi prašė kad mes, atsižvelgę į tos šalies reikalus, teiktumės tave atleisti nuo Jeruzalės žygio vargo, nuo kurio, kaip jie sako, pati liga tave atleido,ir dar suteikti tau leidimą minėtos provincijos kryžiumi pažymėtuosius sulaikyti trejus metus kovai su minėtų pagonių (prūsų, lietuvių – mano pastaba) laukiniškumu, ir suteikti jiems tokį nuodėmių atleidimą…”. . Greta to, kadangi mūsų buvo primygtinai prašoma, kad teiktumės atleisti nuo Jeruzalės žygio bent dviejų Lenkijos kunigaikštysčių, esančių arčiausioje pagonių kaimynystėje. . … kuo griežčiausiai draudžiame , kad niekas nedrįstų su kariuomene įžengti į Prūsijos pakrikštytųjų žemę be jų vskupo leidimo. . Duota Laterane, 16 d. prieš gegužės kal[endas], m[ūsų] p[ontifikato] pirmaisiais m[etais]”.
    Išvada: niekaip nesuprantu todėl, kodėl Baltų religinės bendrijos žmonėms, kurie pagal Romos katalikų bažnyčios interpretaciją prigimtinai pripažįsta 10 Vienatinio (be trejybės) Dievo įsakymus, Lietuvos Respublikos Seimas nenori suteikti senojo baltų tikėjimo Lietuvoje statusą.

    Atsakyti
  12. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    P. S. Kas iš tikro yra Vienatinis Dievas, prašom skaityti knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 78-79 p. Nepriklausomybės a. signataro A. V. Patacko (1943 – 2015) ir kultūros istorikės Rasos Ambraziejienės (abiejų nuotraukos įdėtos) mintis. Dėkoju.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Giedrius apie Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla
  • P.Skutas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • >P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose
  • „Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo
  • Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją
  • Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

Kiti Straipsniai

Birutė Galdikas. Filmo Primatologų trijulė kadras

Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene

2026 06 05
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m.

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo

2026 06 03
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Policijos švyturėliai, ginkluotas sikhas ir aukos atminimo žvakės Didžiosios Britanijos kontekste

V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?

2026 06 02
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
Pasirašyta sutartis KM ir LGKŠA

Pasirašyta sutartis: dėmesys istorinei atminčiai, kultūriniam švietimui ir pilietiniam sąmoningumui

2026 06 02
LRT studija, šaltibarščių dubuo ir simbolinis perspėjimas apie kultūros nustūmimą į šalį

K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

2026 06 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Giedrius apie Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla
  • P.Skutas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • >P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kištukiniai lizdai | kpms.lt nuotr.

Būsto patogumui ir saugumui svarbūs net maži dalykai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai