Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022-05-28 15:34:38
0
Pixbay.com nuotr.

Pixbay.com nuotr.

Budizme yra tokia figūra – bodhisatva. Tai – buda, praregėjęs žmogus, jau galintis išsiveržti iš šio ydų ir kančių pasaulio, pasiekti aukščiausiąją dvasinę būseną – nirvaną, bet savo valia pasiliekantis Žemėje, kad savo išmintimi padėtų pasiekti nirvaną kitiems žmonėms, kuriems dar toli iki tobulumo.

Bodhisatvos idėja artima krikščionybei, nors atsirado kitoje dvasinėje civilizacijoje. Tarp krikščionybės ir budizmo yra ir skirtumų, ir panašumų.

Krikščionys koncentruojasi į asmenišką Dievą, budistai – į Visatos sielą, kuri nėra apibrėžiama kaip asmuo. Budistai ieško dvasinės tiesos savyje, krikščionys – išorėje. Budistai, pasiekę tobulumo būseną, tiesiog išblėsta Visatoje, krikščionys išlaiko visus asmenybės bruožus.

Abi šias dvasines pasaulėžiūras jungia idėja, jog žmogaus tobulumo viršūnė – išsivaduoti iš savo subjektyvumo ir per tai suartėti su universalia tiesa. Skiriasi kelias, kuriuo to siekiama.

Budistai vadovaujasi prielaida, jog universalioji tiesa glūdi mumyse pačiuose, krikščionių prielaida – priešinga: norint, jog Dievas apsigyventų mumyse, reikia jį ten pasikviesti.

Ortodoksinis budizmas kvietė tiesos ieškoti savo pastangomis, krikščionybėje santykio iniciatyva pirmiau priklauso Dievui, o žmogui – tik atsakas. Bet šį skirtumą mažina heterodoksinio budizmo idėja – bodhisatvos idėja.

Iš dalies teisūs agnostikai, teigiantys, jog žmogus gali tiek pat pasakyti apie Dievą, kiek vabalas – apie žmogų. Dievas – visu kuo aukštesnė ir sudėtingesnė esybė, nei pats išmintingiausias pasaulio žmogus.

Krikščionys sutinka su šia agnostikų prielaida, tik palieka joje išlygą: nebent… Nebent pats Dievas panorėtų apreikšti save ir savo tiesą žmogui.

Daugumoje religijų žmogus ieško dievybės, vienur tos paieškos – sėkmingesnės, kitur – mažiau sėkmingos. Tikėtina žmonijos aušroje buvus bendrai žinių apie dievybę bazei, kuri vėliau skirtingose religijose būdavo vis kitaip interpretuojama.

Taigi, dauguma religijų – tai žmogaus keliai pas Dievą, bent jau intencijos prasme. Ir tik apreiškimo religijos – tai Dievo keliai link žmogaus. Čia ypač išsiskiria judaizmas, islamas ir krikščionybė. Jei sutinkame, jog Dievas gali būti pažįstamas tik per apreiškimą, lieka išsiaiškinti, kuris apreiškimas – tikslesnis ir universalesnis.

Judaizmas – tai apreiškimas vienai tautai. Nors istorijoje būta tautų, perėmusių judaizmo idėjas – nuo sabėjų ir samariečių iki chazarų ir karaimų – šios religijos centre buvo ir liko žydų tauta.

Nors patys žydai tapatina savo tautos Dievą su Visatos Dievu, jo apreiškimas nėra visiškai universalus. Krikščionys, pripažįstantys judėjų Dievą savo Dievu, jo apreiškimą papildo savo kanonais, universalesniais, nei judėjų.

Krikščionybė skirta visam pasauliui, visai žmonijai, kiekvienai tautai ir kiekvienam asmeniui.

Islamo apreiškimas pirmiausiai stebina savo istoriniais viražais. Tarkime, Korane Jėzaus motina Marija tapatinama su Mozės ir Aarono seserimi, o istorijoje apie žydų išėjimą iš Egipto minimas samarietis. Samariečių etninės grupės atsiradimą nuo izraelitų išėjimo skiria šimtmečiai, Jėzaus motiną nuo Mozės sesers – daugiau, nei tūkstantmetis.

Keisti prieštaravimai, žinant, kad Koranas musulmonams – tiesiogiai Dievo pranašui padiktuotas žodis, kurio originalas – Danguje, prie Dievo sosto.

Krikščionių apreiškimas siekia istorinio tikslumo kaip judaizmas ir skirtas visai žmonijai kaip islamas. Krikščionybę nuo šių dviejų religijų skiria ir ypatinga idėja – Dievo įsikūnijimas. Toks reiškinys randamas kai kuriose pagoniškose religijose, pavyzdžiui – hinduizme, geriausiai žinomas Krišnos pavyzdys, bet labai skiriasi tiek nuo judaizmo, tiek nuo islamo apreiškimų.

Jėzaus Kristaus persona skiriasi nuo Krišnos ir panašių pavyzdžių pačia savo misija. Ši misija labai artima budistų bodhisatvos misijai. Bodhisatva – jau beveik dievas, kiek galima kalbėti apie dieviškumą budizmo pasaulėžiūroje. Jis – jau viena koja nirvanoje, budistų Danguje. Ir jis pats atsisako savo dieviškumo, kad padėtų jį pasiekti kitiems.

Kristus pasak krikščioniškojo apreiškimo nuo pat pradžių buvo dievybė, nors atskiros krikščionių mokyklos ginčijasi dėl jo statuso santykyje su Dievu Tėvu. Jam priskiriama visa dievystės pilnatvė.

Ir štai jis nusileidžia į Žemę, tampa paprastu žmogumi, kenčia ir miršta, kad savo kančia ir mirtimi atpirktų nusidėjusius žmones. Atvestų juos dievop. Tai – tikra bodhisatvos misija, labai besiskirianti nuo daugelio pagoniškų dievų įsikūnijimų ar pasivertimų žmonėmis tiesiog žaidimo dėlei.

Pasak profesoriaus Artūro Vailderio-Smito (Arthur Ernest Wilder-Smith), žmogus gali suprasti Dievą tik tuo atveju, jei Dievas su žmogumi susisiekia ta pačia banga – žmogaus banga.

Nors bodhisatva pradeda kaip žmogus ir tik tada priartėja prie dieviškos būties – kiek korektiška ją priskirti budizmui, o Kristus pradeda ir baigia kaip prigimtinė dievybė, pati misija – beveik identiška.

Jos esmė – aukos idėja, aukštesnės esybės aukos vardan žemesnės. Taigi, galima sakyti, kad Kristus – krikščionių bodhisatva.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  2. M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi
  3. M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  4. M. Kundrotas. Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas
  5. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  6. M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi?
  7. M. Kundrotas. Dvasinis uždarumas ir tiesos monopolis: tikri ir menami pavojai
  8. M. Kundrotas. Nacizmo ir seksizmo gniaužtuose
  9. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  10. M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia
  11. D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę
  12. M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne
  13. G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II)
  14. G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę
  15. A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ona Šimaitė | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų

2023 03 21
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Paauglystės dialektika šiuolaikinėje politikoje

2023 02 27
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kaip „žmogaus teisių gynėjai“ kūrė beraščių visuomenę

2023 02 15
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

2023 02 06
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių „partizanų“ prisiminimų knygoje

2023 02 01
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

2023 01 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų

by Kristina Aleknaitė
2023 03 21
0
Ona Šimaitė | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Kovo 15 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Renginyje Vilniaus universiteto Simono Daukanto kiemelyje aukščiausi valstybės...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
13
Alkas.lt koliažas

Padugne vadinamas žmogus, kurio dvasinė kultūra – pačiame dugne. Įprastas stereotipas, jog tai būdingiausia varguomenei.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 17
14
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šis straipsnis – ankstesnės publikacijos tęsinys: joje svarstyta vizija tautininkams rinkimų pamokų kontekste. Po šios publikacijos pasirodė įvairių komentarų, išsakyta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Bartas apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
Kitas straipsnis
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai