Žymos archyvas: baltai

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

M. Ališauskienė. Ar Romuvos religinė bendruomenė – grėsmė nacionaliniam saugumui? (28)

milda-alisauskiene-alkas-lt-j-vaiskuno-nuotr

Šiandien, birželio 27 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstys, ar suteikti valstybės pripažinimo statusą Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“, o tiksliau tai ar nėra ši bendruomenė Rusijos projektas, kas greičiausiai (čia jau spekuliuoju 🙂 ) neleistų jai suteikti valstybės pripažinimo.

Mano turimomis žiniomis (jei klystu prašau pataisyti), tai beprecedentinis įvykis Lietuvos religijos politikos padangėje, kad minėtasis komitetas svarstytų religinės bendruomenės tinkamumą gauti valstybės pripažinimo (ne tradicinės bendruomenės (sic!) statusą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Atsakymas prieš pagonis kariaujančiam Pavilioniui (video) (18)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Seimas svarsto Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo klausimą. Ta proga vis dažniau su įvairiais rašiniais ir pareiškimais į dienos šviesą išnyra ilgą laiką tylią neapykantą „Romuvai“ kentę veikėjai, ne lyg kokie mitiniai troliai, pasiruošę visaip dergtis ir kenkti, kad tik sprendimas būtų nepriimtas. Neketinau nerti į šių tamsos gaivalų dirbtinai bandomas kelti purvo bangas šiuo itin paprastu teisiniu procedūriniu klausimu tol kol spaudoje rodėsi tų trolių inspiruotų žurnalistų(-čių) rašinėliai. Tačiau į dienos šviesą išnirus patiems troliams – teko šį pažadą pristabdyti.

Vienas tokių „Romuvos“, Perkūno bei Ramūno Karbauskio nekentėjąs, slapčia svajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, Skaityti toliau

O kur jūs švęsite Rasos šventę? (0)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau

A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės (4)

ox.pl nuotr.

Parama Lietuvai

…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (30)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis” XXI – burtas mestas! (video) (1)

Molavėnų piliakalnių kompleksas | mjr archyvo nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet kvies susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys šiemet rengiamas ypatingu formatu ir vieneriems metams įsikurs Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse. Teminę festivalio temą šįkart gaubia itin paslaptinga skraistė – burtai.

„Mėnuo Juodaragis“ šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivalis  keliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą – trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video) (32)

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016)  balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo ketinama grįžti birželio 21 d. Skaityti toliau

Maksima siūlo Meilės dienos šventei trijų skanėstų pagaminimo būdus (0)

Kaune Mildos šventė

Manote, kad Meilės dienos šventė į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų ir siejasi tik su šventuoju Valentinu? Tuomet tikriausiai pamiršote, jog šį sekmadienį yra minima senovės lietuvių kultūrą menančios baltų meilės dievaitės Mildos diena. Nors ši šventė mena pagoniškus laikus, šiandien pažymėti Mildos dieną palepinant savo antrąją pusę tampa vis populiariau. O kaip saldžiau lepinti, jei ne desertais?! Tam puikiai pasitarnaus modernios tradicinių lietuviškų desertų idėjos.

Senovės lietuvių kultūroje Mildos vardu buvo vadinama meilės, Skaityti toliau

Pasklido Jorė po baltų kraštą (video) (1)

Jorės šventė Ožkiniuose (Lenkija) 2018m. | L. Grigaitytės nuotr.

Gegužės 6 d. į tradicinę jotvingių Jorę Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija), kurioje puoselėjama pagarba senajam baltiškųjų kultūrų paveldui, vėl, kaip ir kasmet, susirinko žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra baltiškasis gyvenimo būdas, kad pabūtų drauge Jorės dieną, kai Aukščiausioji galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visa perkūnydama naujo vešėjimo metui.

Šventė vyko pagal senovines baltų apeigas, vyko jotvingių ir prūsų amatų Skaityti toliau

A. Juozaitis. Alvydas Butkus – Daugpilio universiteto doctor honoris causa (7)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaprasatai džiugu, kad Latvija įvertino jos kultūros ir mokslo ambasadorių Lietuvoje — profesorių ALVYDĄ BUTKŲ. Daugpilio universitas suteikė jam doctor horis causa, ir tai — didi simbolinė akcija. Ne tik akademinė, ne tik kultūrinė, bet ir politinė. Nes kas yra mūsų Letonikos centro įkūrėjas Kauno VD univeritete? — gryniausias kultūrtrėgėris, tariant svetima kalba, bet įdedant į ją baltišką turinį.

A. Butkus ne tik įkūrė, bet ir tebevadovauja tam centrui. Vadovauja visam Lietuvos latviškajam pasauliui, kuris be jo būtų dešimtį kartų mažesnis ir silpnesnis. O juk tai — tikra „būties politika”, baltų pasaulio išlikimo politika. Skaityti toliau

Studentų korporacija „Saja“ kviečia į pokalbį „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“ (2)

Studentų korporacijos „Saja“ nuotr.

Balandžio 23 d. 18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) įvyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto renginių ciklo „Lietuviškasis identitetas: 100+100“ susitikimas „Baltiškoji tapatybė – istorinis reliktas ar gyvenimo būdas?“

Susitikime dalyvaus ir apie baltiškąją tapatybę pasisakys net 4 dalyviai: internetinio portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, etnokosmologas ir aktyvus baltiškosios kultūros puoselėtojas Jonas Vaiškūnas, baltistas VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (45)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau

Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video) (2)

Virgina Asnauskienė pasakoja padavimą apie Drevernos kopą | N. Jačėnienės nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau

Telšiuose vyks seminaras „Baltų kelias“ (1)

Naisių baltų muziejuje | rengėjų nuotr.

Kovo 7 d., trečiadienį, 10 val., Telšiuose, viešbučio „Sinchronas“ (Turgaus a. 24/1) konferencijų salėje, vyks Šiaulių turizmo informacijos centro (ŠTIC), Nacionalinės regionų plėtros agentūros (NRPA) ir keturių partnerių iš Latvijos įgyvendinamo projekto – „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“, antrasis seminaras. Numatoma seminaro trukmė su pertrauka 6 val.

ŠTIC, NRPA ir keturi partneriai iš Latvijos įgyvendindami projektą „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ siekią Skaityti toliau

Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu (1)

Eglė Kiriliauskaitė | asmeninė nuotr.

Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.

– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?

– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos) (4)

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos vyriausiuoju ministru Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai vyriausiajam ministrui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Vyriausiasis ministras R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Urbanavičienė – apie judesių prasmes baltų kultūroje (video) (0)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Dešimtoje ciklo laidoje dalyvavo bene ryškiausia choreologijos tyrinėtoja Lietuvoje Dalia Urbanavičienė, kuri atskleis judesių kalbos prasmes baltų kultūroje. Ar iš žaidimais ir pokštais virtusių formų galima atstatyti lietuvių šokių archetipus, apeigų ritualus? Kuo pasižymi autentiški baltų tradiciniai šokiai, kuo jie skiriasi nuo stilizuotų?  Skaityti toliau

Lietuva ir Latvija steigia Baltų apdovanojimą (4)

urm.lt nuotr.

Sausio 11 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pasirašė susitarimą dėl Baltų apdovanojimo steigimo.

Baltų apdovanojimas bus kasmet teikiamas Lietuvos arba Latvijos fiziniams arba juridiniams asmenims už jų indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą. Taip pat už  lietuvių kalbos mokymą Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, už Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą. Skaityti toliau

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris (3)

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris | Svajksta.by nuotr.

2017-ųjų pabaigoje, per Žiemos saulėgrįžos šventę Baltarusijos sostinėje Minske buvo pristatytas „Svajksta“ žurnalo antrasis numeris, kurį išleidžia gudų interneto svetainės Svajksta.by redakcija.

Žurnalas leidžiamas pasitelkud medžiagą, kuri per praeitus metus buvo skelbiama svetainėje Svajksta.by. Pirmą, pilotinį leidinį  Svajksta.by išleido pavasarį, į jį buvo sudėti geriausi 2016 m. rašiniai. Antrįajame žurnalo numeryje skelbiamos įdomiausios 2017 m. „baltiškos“ ir „pagoniškos“ srities naujienos iš Baltarusijos bei kaimyninių šalių ir Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip lietuvių kilmė susijusi su senaisiais europiečiais ir finougrais? (video) (5)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį su Gintaru Songaila apie lietuvių kilmę. Praėjusioje laidoje aptarėme, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai, dabar daugiau dėmesio skiriame archeologijos ir lingvistikos duomenims ir aiškinamės, kaip jie dera su genetika, kas dar, be indoeuropiečių, gali būti mūsų protėviais?

Kokia Algirdo Girininko hipotezės apie šiaurinius indoeuropiečius esmė? Kas Lietuvoje galėjo gyventi iki Duobinių kapų (Jamnos) kultūros ekspansijos? Ar lietuvių kalboje yra ikiindoeuropietiškos senųjų europiečių kalbos paveldo? Kokią įtaką mums padarė finougrai ir iš kur jie atėjo? Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video) (19)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gintaru Songaila kalbamės apie tai, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai?

Kokie yra trys pagrindiniai genetinių tyrinėjimų objektai? Kodėl norvegų, lietuvių ir estų genofondas laikomas artimiausiu indoeuropietiškajam paveldui? Kur buvo indoeuropiečių protėvynė ir su kokia archeologine kultūra ji siejama? Koks yra lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės indėlis į pasaulinį mokslą? Kodėl ir lietuviai, ir estai vyrai priklauso iš esmės dviems giminėms – su indoeuropiečiais siejama R1a ir su finougrais siejama N1c? Ar genetika jau davė atsakymus į iš jos kylančius klausimus? Kokias problemas slepia šiaurinių indoeuropiečių kilmė? Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą (11)

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėjant Lietuvos ir Latvijos valstybių 100-osioms metinėms, sulaukėme ypatingos dovanos, knygos, kurią mūsų bendro tikėjimo Romuvos  bendruomenėms pateikė Latvijos dievturių sandraugos vadovas  Valdis Celmas (Valdis  Celms).  

Tai išties šimtmečio žingsnis. Juk vos ne kiekvieną bendrą Baltų krivulę baigdavome šūkiu, jog turime kaip dvi broliškos tautos glaudžiau bendradarbiauti, tačiau tai taip ir likdavo tik tušti žodžiai, nes netgi televizijos programomis Ryga ir Vilnius iki šiol nesugeba pasikeisti, jau nekalbant apie kokius nors dažnesnius bendrus projektus. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: psichologinių operacijų ištakos; psichologinių operacijų vykdymo politika ir jų teikiamos galimybės (XVII) (3)

Monumentas Čingischanui Hohoto mieste, šiaurės Kinijoje | Wikipedia.org nuotr.

Pirmiausia prašau atleisti, – buvo ištikęs gripas, tad teko trumpam atidėti darbus į šalį ir savaitėlę kaip reikiant pačiaudėti.  Sveikatos ir stiprybės Jums visiems, gerbiamieji, ir, – kaip įprastai, tęsiame „Propagagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie psichologinių operacijų ištakas ir kitų, šiek tiek labiau už mus informaciniame kare patyrusių valstybių, patirtis.

Pirmiausia: svarbu įsidėmėti ir prisiminti, kad propaganda, kaip reiškinys, nėra tas pats, kas psichologinė operacija. Ji yra tik viena iš daugelio sudedamųjų psichologinės Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

„Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui (nuotraukos) (1)

„Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui

Sutelktomis Lietuvos ir Latvijos jėgomis pradedamas įgyvendinti Tarptautinio kultūros kelio „Baltų kelias“ projektas. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti unikalų tarpvalstybinį turistinį „Baltų kelio“ maršrutą, kuris apjungtų jau egzistuojančius maršrutus bei naujai kuriamus traukos objektus, esančius Lietuvoje ir Latvijoje. Kuriant ir įgyvendinant esminę projekto idėją siekiama didinti Baltų kultūros pažinimą ir reprezentavimą, skatinti visus keliaujančius iš naujo pažinti regionus, juose įsikūrusius amatininkus, pasigrožėti unikalia gamta. Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

Verkių rūmuose Vilniuje skambės protėviams paminėti skirtos giesmės (video) (0)

velines.zvake.vaza_Raminta Berzanskytes nuotr.

Spalio 30 dieną, 18 val. Verkių rūmuose Vilniuje įvyks protėviams paminėti skirtas Vėlinių koncertas. Senąsias autentiškas mirusiųjų pagerbimo, laidotuvių ir karines giesmes atliks Romuvos apeigų folkloro grupė Kūlgrinda, vėlių balsai aidės Žemynos Trinkūnaitės kanklių skambesyje.

Protėvių atminimas ir pagerbimas – svarbi senojo baltų tikėjimo dalis. Tikima, kad mirusiųjų vėlės nepalieka gyvųjų, juk taip gera žinoti, kad mylimi žmonės neapleidžia, o saugo, kiekviename žingsnyje lydi ir globoja gyvuosius. Buvo tikima, kad protėvių vėlių kariauna net lydi karius į mūšį plazdėdama kariaunos vėliavose. Skaityti toliau