Žymos archyvas: baltai

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama (5)

Latvijos žemėlapio kontūrų gėlynas prie Laisvės paminklo Rygoje | wikipedia.org nuotr.

Veltīts Latvijas Tautas padomei, kas 1918. gada 18. novembrī pasludināja Latvijas neatkarību.

Skiriama Latvijos Tautinei Tarybai 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbusiai Latvijos nepriklausomybę.

***

Kas var dziesmas izdziedāt, Skaityti toliau

Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes (1)

Konfer. Senosios kursiu sventvietes-vstt.lt

Lapkričio 12 d. nuo 11 val. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į nuotolinę konferenciją „Senosios kuršių šventvietės“. Lektoriai (prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, Salantų regioninio parko direkcijos istorikas Julius Kanarskas, prof. dr. Rimantas Balsys, kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka ir kiti) pasakos apie išlikusį senąjį kuršių žemių paveldą, šventvietes, jų istoriją, kalbos reliktus.

Salantų regioniniame parke gausu piliakalnių, senovės gyvenviečių, ikikrikščioniškų šventviečių, kapinynų, apeiginių akmenų, liudijančių vakarų baltų tautos – kuršių – Skaityti toliau

L. Stoliarovienė: Išskirtinis Vėlinių statusas (1)

Loreta Staliarovienė | etno.lt nuotr.

Respublika.lt rubrikoje „Nuomonės apie TV” kalbinama Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė Loreta Stoliarovienė.

– Šiemet pirmą kartą Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena yra paskelbta nedarbo diena. Iš anksčiau šventinę nedarbo dieną turime ir Visų šventųjų dieną. Kai kas sako, jog šventinių dienų Lietuva turi per daug ir šias dvi dienas reikėtų sujungti į vieną. Ką jūs manote?

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie namą ant vėlių tako (0)

Bernardinų kapinės | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Ragainėje, kaip ir kituos Lietuvos miestuose, yr lietuviškos bei vokiškos kapinės: vokiškosios guli pietų vakarun link nuo miesto, lietuviškosios – rytun link.

Tačau numirusiejie abejų kapinų, tie, kurie gyvi būdami gerai pasipažino, tankiai susirenka naktij drauge, ypačiai jei didi yr vėtra. Tokioj naktij matyt juos šimtais bei tūkstančiais nuo vienų ant kitų, nuo lietuviškųjų ant vokiškųjų, lekiant. Kožnas juos matyt negal, bet tik toki, kurie yra subatos vidurnaktij prieš nedėlę gimę. Numirusiejie lekia tiesiog pažeme oru nuo vienų kapinų ant kitų, todėl terp tų Skaityti toliau

Aplinkos apsaugos specialistė: Mirusio pagerbimui užtenka ir vienos žvakės (3)

Žvakės | morguefile.com. nuotr.

Artėjant Vėlinėms žmonės stengiasi aplankyti kapus ir pamerkti gėlių ar uždegti žvakelę. Taip išreiškiama pagarba tiems, kurių nebėra gyvųjų tarpe. Tačiau jau kelerius metus netyla kalbos, kad per Vėlines išauga išmetamų atliekų kiekis. Žmonės raginami susimąstyti ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Kaip tai padaryti, ką rinktis geriausia, pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Aušra Zigmontienė.

Atliekas surenkančių komunalinių įmonių darbuotojai pastebi, kad keletą kartų per metus, prieš Motinos dieną ir Vėlinių metu, kapinėse esančiuose konteineriuose padaugėja atliekų.

Skaityti toliau

V. Macienė, J. Naktinis. Baltų pėdsakai Kroatijoje? (video) (139)

Kroatės tautiniais rūbais | wikipedia.org nuotr.

Pasirodo, yra tų pėdsakų, tik reikia netingėti apsidairyti. Prasidėjo viskas nuo to, kad  krito į klausą didelis dainų Kroatijoje  panašumas į Lietuvoje dainuojamas. Kolektyvinės, liūdnokos, neįprasti pietų slavams žodžiai. Pvz., daina „Oj oraje oraje“ (visas čia siūlomas dainas galite išsikviesti per You tube, parašę dainos pavadinimą). Nujaučiant, kad čia baltų įtaka, verčiame  „Oi, ariau ariau“. Kroatai neturi žodžio arti. Artimiausias jiems yra oranje – žemės dirbimas. Skaityti toliau

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (III) (15)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Mūsų gimtoji kalba ir kitų tautų kalbų kilmės supratimas, slavai ir baltai – bendrystė ir iššūkiai…

Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui toliau pasakoja visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lietuvių kalbos puoselėtojas Gintaras Songaila. Paskutinė pokalbio dalis. Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (I) (178)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis tikėjimas, prie kurio laikas grįžti

Mindaugas Karalius:

– Kodėl ir baltai, ir atskirai lietuviai, pradžioje nenusileidę slavams nei gausumu, nei teritorijomis, ilgainiui šitaip nuo jų atsiliko ir išvis atsidūrė ant išnykimo ribos? Ar mes dar galėtume tapti tokie tvirti ir savimi tikri, tarkim, kaip danai savo karalystėje?

Dainius Razauskas: Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

Įstabūs Lietuvos archeologiniai radiniai keliasi į pajūrį: grįžta ten, kur ir buvo rasti (0)

Apeiginė lazda su briedės galva - originalas | LNM nuotr.

Liepos 10 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“, kuri suteiks lankytojams unikalią galimybę susipažinti su tūkstantmečius menančiu pajūryje gyvenusių medžiotojų ir žvejų palikimu. Į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių. Tarp jų – ir 5 tūkstančius metų skaičiuojanti apeiginė lazda su briedės galva.

Pusės centimetro eksponatai

Kuršių nerijos istorijos muziejuje įsikūrusioje kilnojamojoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje lankytojams pristatoma žemės sluoksniuose išsaugota pajūrio akmens amžiaus gyventojų kasdienybė: ūkinės veiklos įrankiai, Skaityti toliau

Išleistas ketvirtas Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ numeris (7)

išleistas ketvirtasis Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ numeris | rengėjų nuotr.

Kupolinių proga išleistas ketvirtasis Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ numeris. Lietuviškai parašytoje žurnalo santraukoje rašoma:

„Iš šio, jau ketvirtojo, Svaikstos metraščio medžiagos lietuvių skaitytojus bene labiausiai sudomins straipsnis, kuriame gvildenamos Lietuvoje ir Gudijoje užrašytos sakmės apie Geležinį vilką. Vieną iš jų apytikriai žinom visi: Gediminui susapnavus tą mįslingą padarą ir sapną savitai išaiškinus žyniui Lizdeikai, esą pradėtas statyti Vilnius, vėliau tapęs Lietuvos sostine, iš kurios buvo valdomos didžiulės žemės Skaityti toliau

N. Jačėnienė: Šviesa į Lietuvą nuo seniausių laikų ateina iš Mažosios Lietuvos (11)

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Televizijos režisierė Nijolė Jačėnienė šiuo metu kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

„Mes turime tiek daug, esame tokie turtingi, tačiau dažnai ieškome turtų kažkur toli, nematome esančių šalia“, – sako radijo ir televizijos laidų režisierė, teatrologė Nijolė Jačėnienė, kuri jau daugiau kaip penkerius metus gilinasi į senosios baltų kultūros palikimą. Skaityti toliau

Atgijusi Šilainės šventvietė (nuotraukos) (6)

Petras Lukoševičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkinių (Šilainės) kaime netoli Punsko (Lenkija) atkūrėju Petru Lukošiavičiumi kalbasi Juozas Šorys.

– Kada, kuo remiantis Jums kilo sumanymas atkurti, kaip pats įvardijate, jotvingių ir prūsų gyvenvietę?

– Ir Prūsijoje, ir mūsų Sūduvos krašte – istorinėse aisčių žemėse – tikroji šeima Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės? (video) (0)

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės | youtube.com nuotr.

Gruodžio 10 d. Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko pokalbis apie religijos laisvę ir religijų lygybę Lietuvoje ir už jos ribų. Pokalbio dalyvius: Donatą Glodenį (Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą), Masimo Introvinjo (Massimo Introvigne) (italų filosofą, religijos sociologą), Miglę Valaitienę (Romuvos vaidilę), Mildą Ališauskienę (VDU PMDF Politologijos katedros profesorę ir VDU SMF Sociologijos katedros vedėją) kalbino žurnalistė Rasa Tapinienė.

Lietuvos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina kiekvieno asmens individualią bei kolektyvinę teisę į religijos ir tikėjimo laisvę, užtikrina asmenų lygybę nepaisant religijos, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

Romuvos atstovai vieši Indijoje (IV) (1)

P1688065-2400-2

2020 m. sausio 4 d. 12 val. Etnografinėje sodyboje Kulionyse (Gilužio g. 1a, Molėtų r.) vyks susitikimas su keliautojais, kelionės po Šiaurės rytų Indiją pristatymas „Indijos takais“. Dalyvaus: Virginijus Kašinskas, Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Gintaras Songaila. Filmuotos medžiagos ir nuotraukų peržiūra.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankėsi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. „Buvęs pastatytas Perkūnas dievaitis su dviem padėjėjais“ (1)

Dukurnonių piliakalnis (Prienų r.), žvelgiant iš už Surmiaus ežero. Prano Kulikausko nuotr., 1953 m. (Lietuvos istorijos instituto bibliotekos Rankraštyno fototeka, Ng. 2327)

Dukurnonių piliakalnio nuotraukos ilgai buvo ryškiausias visų Lietuvos piliakalnių vaizdavimo ir įsivaizdavimo pavyzdys. Šis išraiškingas, apylinkėje vyraujantis Prienų krašto piliakalnis puošė mokslo veikalus, enciklopedijas, metodines priemones ir, atrodo, net degtukų dėžučių etiketes.

Keliautojas nudžiugs – po pusės amžiaus kraštovaizdis čia tebėra mažai pasikeitęs, o valstybės saugomo piliakalnio nuo keliautojų akių nepaslėpė medžiai ir krūmai. Kita vertus, Dukurnonių piliakalnis iki šiol nėra tyrinėtas, ariamoje papėdės gyvenvietėje kitados atsitiktinai rasta tik lipdytos ir žiestos keramikos šukių.

Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Romuvos atstovai vieši Indijoje (II) (video, nuotraukos) (0)

Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankosi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – tai didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.

Romuvos delegaciją (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive (6)

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę. Skaityti toliau

Romuvos atstovai vieši Indijoje (I) (video, nuotraukos) (4)

„Romuvos“ atstovai vieši Indijoje | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankosi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – tai didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.

Romuvos delegacijai (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Songaila, Ignas Šatkauskas) numatyta plati susitikimų programa ir pažintinė kelionė. Svečius iš Lietuvos pasitiko ir Skaityti toliau

Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas (5)

URM nuotr.

Spalio 31 dieną, 14 val., Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) (J. Tumo-Vaižganto g. 2) vyks Baltų apdovanojimo teikimo iškilmės. Apdovanojimą įteiks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo

Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

Trečią kartą išleista G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“ (1)

G.Beresnevicius_lietuviu_religija ir mitologija

Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė  Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie  Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. 

Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,

Skaityti toliau

Šiauliečiai kartu su latviais atšventė rudens lygiadienį (2)

Šiauliuose rudens lygiadienio šventė | V. Sungailės nuotr.

Rugsėjo 21 d. Talkšos ežero pakrantėje vyko Šiaulių kultūros centro surengta rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Šventė subūrė šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią ir Baltų vienybės dieną atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas bei apeigas.

Renginys prasidėjo su baltiškais šokiais ir muzika, mat čia vyko Lietuvoje jau penktą kartą organizuota akcija „Visa Lietuva šoka“. Skambant Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) muzikai šokio entuziastai ne tik patys įsitraukė į smagų folklorinių šokių sūkurį, bet ir įtraukė stoviniuojančius žiūrovus. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video) (0)

Rudens lygiadienio dieną Neries krantai sušvinta baltų vienybės ženklais | L. Petkevičiūtės nuotr.

Visos baltų kalendorinės šventės, laiko skaičiavimo sistemos vienaip ar kitaip susietos su šviesulių padėtimi dangaus skliaute įvairiais metų ar paros laikais. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške.  Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos  virsmo metas.

Pasak etnologės Eglės Valentės, „Etninė kultūra priklauso visiems – tiek kaime, tiek mieste gyvenantiems žmonėms. Gamta mieste taip pat yra gamta. Ošia Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai Biržuose kartu paminėjo Baltų vienybės dieną (0)

Lietuvos Respublikos Seimo nuotraukoje kultūros ministras M. Kvietkauskas, Latvijos kultūros ministras N. Puntulis ir Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniece | lrkm.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, šeštadienį Biržuose dalyvaudamas Baltų vienybės dienos minėjime, pasveikino šventės dalyvius ir pasidžiaugė, kad ši diena suartina lietuvių ir latvių tautas, stiprina solidarumą, skatina bendradarbiavimą.

Pasak ministro, Lietuva ir Latvija turi vis daugiau bendrų tarptautinių kultūrinių pergalių. „Mūsų bendras filmas „Laiko tiltai“, sukurtas lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristines Briedes, gauna pačius aukščiausius tarptautinius apdovanojimus. Taigi, kultūrinis audinys jungiantis Lietuvą ir Latviją yra be galo stiprus. Kurkime ir stiprinkime jo gijas“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos) (1)

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 14-15 dienomis Punske  įvyko Baltų krivulė. Krivulėje dalyvavo trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų prigimtinių tikėjimų bendrijų atstovai.  Šių metų krivulė vyko Prūsų jotvingių gyvenvietėje, kurią įkūrė ir prižiūri prūsas Petras Lukoševičius.

Krivulė  prasidėjo bendra baltų tautų apeiga, kuriai vadovavo Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė: buvo atliekamos dievų ir deivių pagerbimo apeigos, trimis kalbomis kreiptasi į dievus, giedotos šventos giesmės. Skaityti toliau

Blankstanti Saulė bus palydėta į tamsos ir rimties laiką (2)

rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d. 20 val. vyks vaizdingas vienos valandos renginys Vilniaus centre prie Neries upės. Tai ugnies ir laiko pasikalbėjimas, įprasminantis blankstančios Saulės palydas į tamsos ir rimties laikotarpį.

„Simbolinėmis degančiomis Saulės skulptūromis dėkosime Saulei už jos suteiktas šviesos, šilumos ir derliaus dovanas“, – rašoma rengėjų sukurtame feisbuko įvykyje.

Renginio idėja atskleidžiama trimis veiksmais keliamatėje Neries upės erdvėje.

Krantinėje degs iš žvakių sudėti baltų mitologiniai ženklai, Skaityti toliau