Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

Rugsėjo 4 d.eidama 94-us metus mirė Venesuelos lietuvė, žurnalistė, istorikė, baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė Jūratė Statkutė de Rosales (1929-2023).

Pasaulyje plačiai žinomos lietuvės darbai parašyti panaudojus daug šaltinių (kai kurie jų tyrinėtojų nepanaudoti): Baltų kalbų pėdsakai Iberų pusiasalyje (1985), Gudai – pamesta Europos istorijos pakopa (Los Godos – Un eslabón perdido de la historia europea 1998 ²1999), Gudai (Los godos, 2004 du leidimai), Gotai ir baltai (Goths and Balts 2004), Didžiosios apgavystės (2007 Vilnius), Senasis aisčių giminės metraštis (2009 Kaunas), Europos šaknys ir mes, lietuviai (2011; iš esmės papildytas leidimas Europos šaknys Vilnius 2015).

J. Statkutė Rosales gimė Kaune 1929 m. rugsėjo 9 d. Jos tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.

Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 m., karo metu – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.

1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Gyvendama tolimame užjūryje išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikomasi ir lietuviškų papročių.

Nuo 1983 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“.

Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi godos (lietuviškai gudai, vokiškai gotai, lotyniškai getai), gyvenę nuo Vyslos iki Uralo ir rengę sėkmingus karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai. Kritikai šią teoriją vertina skeptiškai.

Prieš keletą matų „Versmės“ leidykla išleido mokslininkės trilogijos „Europos šaknys“ pirmąją knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. Gaila, kad garsioji J. Statkutės de Rosales knygos „Gudų kelias“ (El camino de los godos)  2022 m. išleistos ispanų kalba, lietuviškas vertimas užsiliko neišleistas „Versmės“ leidykloje.

Žymios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesuelos lietuvės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys“ – tai drąsus, nusistovėjusias istorijos „tiesas“ atidžiai peržiūrėti kviečiantis, daugelį metų autorės ir kitų tyrinėtojų kruopščiai rinktos medžiagos apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros ištakas apibendrinimas apie dabar baltais vadinamų, o ankščiau gudais (godais) save vadinusių tautų proistore ir net paraistorija vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą.

Jūratės Statkutės de Rosales knygos:

• „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“ — Devenių kultūros fondas Čikagoje 1985 m.
• „Los Godos“ (2 laidos) — Ediciones de la Revista Zeta, Caracas, Venezuela, 1998, 1999.
• „Los Godos“ (2 laidos) — Ed. Ariel, Barcelona, España, 2004.
• „Goths and Balts“ — Vydūno jaunimo fondas Čikagoje 2004 m.
• „Didžiosios apgavystės“ — „Baltijos kopija“ Vilniuje 2007 m.
• „Senasis aisčių giminės metraštis“ — Č. Gedgaudo labdaros fondas Kaune 2009 m.
• „Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino“ — „Sava Lietuva“ 2012 m.
• „Europos šaknys“ — „Sava Lietuva“ (internete tik pirmoji trilogijos dalis).
• „Gudų kelias“ (El camino de los godos) — 2022 m. knyga išleista ispanų kalba, lietuviškas vertimas likęs neišleistas „Versmės“ leidykloje.

J. Statkutė de Rosalės apdovanota aukščiausiais Venesuelos bei Karakaso miesto ordinis ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996).   2011 m. birželio 15 d. Lietuvos edukologijos universitetas suteikė Jūratei Statkutei de Rosales garbės daktaro vardą („Honoris causa“).

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl žurnalistės ir istorikės Jūratės Statkutės de Rosales mirties