Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2022 12 07 08:00
1
S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I) | punskas.pl nuotr.

Šiaurės rytų Lenkijoje yra daug lankytinų vietų, susijusių su baltų (aisčių) praeitimi.

Nemažai jų surasime lietuvių etninėse žemėse, ties Punsku, Seinais ir Suvalkais.

Vienos istorinės vertybės yra gerai žinomi ir gausiai lankomi, kiti nepelnytai pasilieka primiršti.

Prie pat Lietuvos ir Lenkijos sienos, ties Kalvarijos–Budzisko perėja, Eglinės kaime, tūno didingas jotvingių piliakalnis.

Ši jotvingių tvirtovė yra antra pagal svarbą – po Šiurpilio piliakalnio – tokios rūšies vertybė Suvalkijoje.

Eglinės piliakalnis buvęs labai reikšmingas visai jotvingių gynybos sistemai.

Tvirtovė buvusi galinga, sustiprinta pylimais ir rąstų tvoromis.

Jos papėdėje jotvingiai buvo įtaisę papilius, kurie turėjo suvėlinti užpuolikų atakas ir suteikti pilies įgulai daugiau laiko pasiruošti atremti puolimą, o gyventojams – pasislėpti saugiose ir neprieinamose vietose.

Pats pilies centras buvo įtvirtintas supiltais pylimais ir sargybos bokštais.

Gynybai jotvingiai čia puikiai išnaudodavo natūralius kraštovaizdžio bruožus – aplinkines pelkes ir vandens telkinius.

Be galo įdomi yra dviejų kūgių piliakalnio forma. Piliakalnio paviršius – maždaug 6 arai.

Jo aukštis – 8 m, pylimo skersmuo – 4 m. Tvirtovės viršūnėje įrengta nedidelė plokštuma, apjuosta žemės pylimu.

Iš rytų pusės tvirtovę supo raistai ir Vaipienės upė (šiuo metu jos nelikę nei pėdsakų).

Iš vakarų pilį saugojo ledyno išrausta vaga, kuri į šiaurę nuo piliakalnio jungėsi su Vaipiene Rekečio (dabar Salaperūgio) ežere.

Vakarinė piliakalnio papėdės dalis buvo pagilinta, o iškastas smėlis ir žvyras panaudotas piliakalnio pylimams.

Piliakalnio pietuose ir šiaurėje buvo du dideli vandens telkiniai, sudarantys natūralų gynybinį barjerą.

Trečias vandens telkinys (iš rytų pusės) išliko, bet šiandieną jis daug mažesnis nei prieš amžius.

Į piliakalnį iš šiaurinės pusės veda pailgas pylimas – tai kruopščiai suplanuotų ir jotvingių atliktų architektoninių darbų rezultatas.

Rytinėje Eglinės tvirtovės dalyje buvo pelkės, per jas buvo nutiesti mediniai tiltai.

Lemiamą reikšmę Eglinės piliakalnio pažinimui turėjo kasinėjimai, atlikti Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus Baltų archeologijos skyriaus darbuotojų 1984–1991 metais.

Suradęs nuožulnesnę vietą gali bandyti kopti į piliakalnį | punskas.pl nuotr.
Suradęs nuožulnesnę vietą gali bandyti kopti į piliakalnį | punskas.pl nuotr.

Mokslininkai surado čia per 800 įvairių eksponatų:

žalvario dirbinių – papuošalų, ietigalių, keramikos, dirbinių iš kaulo ir ragų, žemės apdirbimo įrankių, geležies ir plieno ginklų, turtingą papuošalų rinkinį.

Tvirtovės papėdėje rasta taip pat žmonių ir gyvulių kaulų, molinių indų. Nustatyta, kad dauguma radinių yra iš XI–XII a.

1784 m. Punsko parapijos klebonas Antanas Laurinavičius, minėdamas šį piliakalnį, užrašė, kad ūkininkai, dirbdami ar kasinėdami piliakalnio aplinkoje žemę, rado įvairios paskirties apyvokos daiktų ir senovinių ginklų.

Ūkininkai rastus metalinius daiktus perdirbdavo į pasagas ir kitus jiems reikalingus įnagius.

***

Saulė, pakibusi virš horizonto, gelsvai oranžiniais spinduliais apšviečia į nakties tamsą grimztantį piliakalnį.

Vakariniame jo šlaite tarsi miegantys jotvingių kariai tūno sugulę pušų šešėliai.

Šiandien čia nebėra jotvingių, nebėra jų gyvenviečių, pilkapių, pilių, nebėra nieko, kas vaitotų jų širdyje.

Suradęs nuožulnesnę vietą gali bandyti kopti į piliakalnį. Užlipus ant kalnelio prieš tave iškils labai status pylimas – paskutinis jotvingių gynybos bruožas.

Jis šiandien apaugęs medžių alėja, atrodo – lyg takas į pilį.

Norom nenorom bandai užsiropšti į piliakalnio viršūnę, nors lipti nelabai patogu – visur statūs šlaitai.

Pagaliau tau pavyksta pakilti į piliakalnio viršūnę.

Esi šiaurinėje pilies aikštės dalyje. Vakarinė jos dalis baigiasi ovalia kalvele, ant kurios kitados stovėjo gynybinis bokštas.

Tai aukščiausia piliakalnio vieta. Šiaurinėje aikštelės dalyje stovėjusi paslaptinga konstrukcija, suręsta iš didžiulių akmenų. Čia turbūt buvo įrengtas antras gynybinis bokštas.

Šioje tvirtovės dalyje lenkų archeologai aptiko gynybinio pylimo liekanų – keliolikos sluoksnių skeltų lentų likučių.

To pylimo pagrindas buvęs maždaug 4 metrų gylyje po mūsų laikų grunto lygiu.

Manoma, kad pylimas supiltas pirmuoju kalvos apgyvendinimo laikotarpiu, kuris datuojamas IV–V a. Vėlesniais amžiais vyko kiti darbai, jų tikslas buvo padidinti aikštelės paviršių.

Apie tai liudija tyrinėjimų metu atkasti smėlio ir molio sluoksniai. Senienų stoka toje vietoje neleido mokslininkams apibrėžti šių pokyčių laikotarpio.

Priimta prielaida, kad tai vyko tarp X ir XII a. Kaip rodo radiniai – metaliniai daiktai, XIII a. ši pilis tapo galinga tvirtove.

Apie tai liudija iki šiandien puikiai išsilaikę didžiuliai akmenimis sustiprinti pylimai.

Prie Eglinės tvirtovės buvusios kelios gyvenvietės. Artimiausia – piliakalnio šiaurės rytinėje pusėje.

Čia rasta keramikos fragmentų, kuriuos galima priskirti ankstyvesniems nei ankstyvųjų viduramžių laikotarpiams.

Eglinės piliakalnio papėdėje, šiaurės vakarinėje dalyje, buvo rasti vienoje vietoje sukaupti molinių indų fragmentai, datuojami IV–V a.

Tolėliau nuo piliakalnio (1–2 km atstumu) aptikta kitų ankstyvųjų viduramžių laikotarpio keramikos radinių.

Kasinėjimų metu čia buvo rastas apie 1000 bronzinių papuošalų rinkinys. Ant dalies dirbinių esama tikslingo jų naikinimo žymių. Nežinoma šio lobio paskirtis.

Manoma, kad jo savininkas galėjęs būti vietinis jotvingių vadas. Tarp radinių būta ir bronzinių pakabučių – būdingiausių XII–XIII a. jotvingių papuošalų.

Jotvingiai savo drabužius susegdavo puošniais segučiais. Pasiturinčios jotvingių moterys dėvėjo ištaigingus rūbus, papuoštus bronziniais (retai sidabriniais) juvelyriniais dirbiniais.

Tik neaišku, koks buvo jų statusas militarizuotoje jotvingių bendruomenėje. Galima daryti prielaidą, jog tuomet, kai vyrai vykdavo į karo žygius, joms tekdavo tvarkyti namų ūkius ir vadovauti tarnams.

C14 būdu atliktos analizės parodė, kad visi objektai rasti kasinėjimų metu, t. y. rąstų konstrukcijos gyvenamųjų statinių su akmeniniu pagrindu liekanos, ūkinės duobės, laužavietės, buvo sukurti X–XI a.

Šiuo metu istorijos rekonstrukcijai nebūtina ilgalaikių kasinėjimo darbų, nes labai daug žinių galima gauti geofizinių tyrinėjimų metu.

Kaip minėjau, rytinėje tvirtovės pusėje yra išlikęs stovinčio vandens telkinys, kur yra puikios sąlygos paimti palinologinį mėginį.

Piliakalnio papėdėje | punskas.pl nuotr.
Piliakalnio papėdėje | punskas.pl nuotr.

O geofiziniais tyrimais galima neinvaziniu būdu surasti, kur žemėje išsidėsčiusios landos, išlikusios rąstų duobės, pylimų konstrukcija ir vieta.

Piliakalnio ir apylinkių nuotraukos, padarytos iš paukščio skrydžio, parodo papildomus įtvirtinimus, pylimus, kauburius. Tokio tipo tyrimai buvo atlikti Eglinės piliakalnyje 2010 m. pavasarį.

Jų rezultatai labai įdomūs. Užregistruota 150 naujų radinių.

Tarp įvairių daiktų fragmentų išskirti bronziniai skrituliukai, pavieniai pakabukai ir žiedai. Beje, daugiausiai rasta strėlių antgalių ir jų fragmentų.

Anksčiau aikštelės ir pylimų kasinėjimų metu aptikta keliolika strėlių antgalių, o pastaruoju metu – net 99 vienetai.

Strėlių antgaliai, rasti Eglinės piliakalnio aikštelėje ir pylimuose, rodo, kad tvirtovė buvo puolama.

Rusios rašytiniuose šaltiniuose yra užfiksuotas kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo puolimas 1038 m. (Jaroslav’ idzie na jatwiagy…:

Povest’ vremennych let).

Naugardo-Sofijos metraštyje rašoma:

„veliki kniaz’ Jarosław […] na zimu chodzi na jatviagy, i ne możachu ich vziati; Povest’ vremennych let.“

Archeologiniai radiniai rodo, kad Jaroslavo pajėgos priėjo ir bandė užimti Eglinę – dėl to šios tvirtovės pylimuose rasta daug Rusioje naudotų strėlių antgalių.

(Bus daugiau)

„Dzūkų žinios“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Kur gyveno jotvingiai?
  2. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (III)
  3. S. Birgelis. Jotvingiai
  4. S. Birgelis. Mykolas Romeris Punske (IV)
  5. S. Birgelis. Jie meldėsi, kad galėtų melstis (I)
  6. S. Birgelis. Lenkų komitetas Punske 1944 m.
  7. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (I)
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas
  10. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  11. S. Birgelis. Suvalkų kraštovaizdžio parkas
  12. S. Birgelis. Prof. Mykolas Romeris Suvalkuose (II)
  13. S. Birgelis. Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą (IV)
  14. S. Birgelis.1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Kalvarijos kalėjime (IV)
  15. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (V) Permaininga kova
  16. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Suvalkų trikampis (VI)
  17. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys
  18. K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (I)
  19. K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)
  20. K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (IV)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    Suduva pamineta,kaip zeme kuri iejo i Atilos inperija,Cia ejo siaurine sios inperijos riba,Atyla vokieciu senovinis didvyris,ten yra islike giesmiu slovinanciu Atyla.Tarp kitko Atilos moteris vadinosi ‘merga’.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

5 patarimai renkantis įkrovimo stotelę

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Teisės ir medicinos ekspertai ragina valdžią gerbti žmogaus teises ir atsisakyti žmonių supriešinimo politikos

Rengiamas forumas „Religijos laisvė karo akivaizdoje“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai