Kauno rajono muziejus praneša, kad baigėsi 2024 m. pradėti A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejų pastato tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai, finansuoti Kauno rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento lėšomis.

Po ilgesnės pertraukos užsukę į Kauno rajono muziejaus padalinį Vilkijoje lankytojai bus nustebinti. Jie išvys raudonai rudos spalvos pastatą, pasidabinusį naujų skiedrų stogu, spindinčiais baltais langų rėmais, plačiais lauko riedulių laiptais ir baltomis, užeiti kviečiančiomis plačiai atvertomis durimis.

Pastatas laukė tvarkybos darbų

Iki 2024 m. rudens A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus pastatas lankytojus pasitikdavo nupilkėjusiomis sienomis ir apsamanojusiu skiedrų stogu.

Tarp medžių paskendęs pastatas atspindėjo dar sovietmečiu vyravusią kolchozinę madą – medinių pastatų sienas, langų rėmus, langines ir duris nutepti aksoliu ar pokastu ir toliau leisti jiems senti be papildomos priežiūros.

Daugelio akys Vilkijoje jau buvo pripratę prie tokio kasdienio vaizdo ir net nepagalvodavo, jog rūpestingi ir pasiturintys šeimininkai XIX ir XX a. pr. kaimuose ir miestuose namų pastus dažė raudonai rudos spalvos dažais (sūriku), o langų rėmus ir duris – baltai.

Išskirtinis statinys Vilkijoje

Ir J. Juškų muziejaus pastatas yra išskirtinis statinys Vilkijoje – manoma, kad senoji klebonija (išskirtinis kodas Kultūros vertybių registre 10917) yra vienas seniausių pastatų Vilkijos senamiesčio komplekse.

Vilkija vietinės reikšmės urbanistikos paminklu buvo pripažinta 1969 m. Tai vienas vertingiausių urbanistikos paveldo vertybių, kurio išskirtiniam pavidalui per šimtmečius įtakos turėjo vietovės reljefas ir Nemuno upės vanduo. Tačiau upė ne tik griovė, bet ir maitino. Vienas pagrindinių vietos gyventojų verslų nuo seno buvo žvejyba.

Pirmoji, medinė šv. Jurgio bažnyčia Vilkijoje pastatyta 1525 m., žemiau dabartinio A. ir J. Juškų muziejaus. Įsiplieskus gaisrui centrinėje miestelio dalyje, 1892 m. medinė bažnyčia sudegė.

„Vilkijos miesto senajam centrui persikėlus į kalno pusę, Kauno mažoji g. Nr. 2 pažymėtoje vietoje, XVIII a. pr. įsikūrė Vilkijos antrosios bažnyčios klebonija.

Klebonijos žinioje posesija išbuvo iki XIX a. pab. ir tik po 1892 m. gaisro, ryšium su naujosios bažnyčios statyba naujoje vietoje, vėl atiteko miestiečiams Pranskevičiams, iš kurių 1925 m. sklypą ir namą nupirko Mongirdai – valdininkų ir gydytojų šeima.“[1]

Muziejaus įkūrimo istorija

Remiantis Kauno apskrities archyve saugomais dokumentais, skleidžiasi A. ir J. Juškų muziejaus atsiradimo Kauno rajone istorija – 1978 m. birželio 24 d. šio namo savininkė Olga Mongirdienė-Fiodorovienė, Mikolojaus, gyvenanti Vilkijos m., Kauno mažoji g. Nr. 2, raštišku pareiškimu kreipiasi į Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą.

„Šiuo metu, pablogėjus sveikatai, (esu 90 metų amžiaus) ir pritrūkus lėšų pragyvenimui bei namo išlaikymui nusprendžiau aukščiau minėtą namą Vilkijos m. Mažoji 2 parduoti už 15.000 / penkiolikos tūkstančių / rb. sumą.

Kadangi pastatas yra istorijos paminklas ir pagal istorijos ir kultūros paminklų apsaugos įstatymą paminkliniams pastatams įsigyti pirmumo teisę turi valstybė, todėl prašau nukreipti organizaciją arba žinybą, kuri pageidautų nupirkti šį pastatą.“

Tuomet Kauno rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Mikelionis 1978-12-06 raštu Nr. 792 kreipiasi į Lietuvos TSR Ministrų tarybą ir Lietuvos TSR Kultūros ministeriją teikdamas, „Kad Kauno rajono LDT vykdomasis komitetas prašo leidimo nupirkti minimą namų valdą.“

1979-04-12 Kauno rajono liaudies deputatų taryba, kuriai pirmininkavo P. Mikelionis, sprendimu Nr. 150 „Nuspręndžia:

1. Nupirkti iš Mongirdienės-Fiodorovienės Olgos Nikolajaus namų valdą, esančią Vilkijoje, Kauno mažoji g. Nr. 2, susidedančią iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir sodo su želdiniais 0,45 ha, sumokant penkiolika tūkstančių rublių iš vietinio biudžeto;

2. Pavesti Liaudies švietimo skyriui užsakyti Lietuvos TSR Paminklų konservavimo institute projektinę dokumentaciją dėl perkamo gyvenamojo namo remonto ir jo pritaikymo kraštotyros muziejui.“

Dar 1979 m. Lietuvos TSR Paminklų konservavimo institutas atlieka priešprojektinius darbus – eilę tyrimų. Tai istorinius, archeologinius, cheminius,medienos konservavimo, fotofiksaciją, architektūrinius apmatavimus, konstruktyvinius ir geodezinius. Projektavimo darbai buvo baigti 1984 m. Vėlesniais metais iki 1990 m. buvo vykdomi statybos ir remonto darbai.

1991 m. spalio 17 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 277 valdytojas V. Eimontas nustato: „1. Vilkijos mieste atidaryti A. Juškos memorialinį muziejų; 2. Muziejuje patvirtinti du etatus: vieną – direktoriaus pareigybėms, antrą – darbininkui; 3. Atlyginimus perskaičiuoti pagal ministerijos sudarytą lentelę, nuo 1991 m. spalio 1 d. direktoriui – 980 rb., darbininkui – 460 rb.“ Dokumentą pasirašė valdytojas V. Eimontas.

Pirmasis muziejaus Direktorius – Arūnas Sniečkus

Muziejus buvusioje Vilkijos parapijos klebonijoje visuomenininkų iniciatyva pradėtas kurti dar sovietmečiu.

Siekiant išsaugoti Vilkijoje beveik 300 metų senumo pastatą, kuriame ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas kunigas Antanas Juška, visuomenės iniciatyva Kauno rajono vadovybė 1990 m. nutarė šiame name įkurti Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų.

Tuomet imta ieškoti žmogaus, kuris galėtų gyventi atkuriamoje muziejaus sodyboje ir taip padaryti ją gyvą. Tuo žmogum tapo Arūnas Sniečkus, kuris buvo priimtas į muziejaus direktoriaus pareigas, sudarant jam sąlygas apsigyventi muziejui priklausančiose patalpose.

Nuo to laiko A. Sniečkus kartu su savo žmona Vida Sniečkuviene, gyvendami muziejaus sodyboje, kūrė muziejų su didžiuliu pasišventimu: išpuošė jį savo rankomis padarytais drožiniais ir šiaudiniais sodais, ieškojo muziejinių eksponatų, iš savo lėšų juos pirko ir suvežė (savivaldybės lėšomis įsigyta tik 16 eksponatų). Vieni vertingiausių – A. Juškos rankraščiai, šio tautosakininko ir etnografo užrašytos liaudies dainos, padavimai.

Daugelis apsilankiusiųjų Juškų muziejuje būna sužavėti jo itin jaukia tarsi namų aplinka, kurioje ypatingai subtiliai kuriama etninės kultūros dvasia, patraukliai perteikiama etnokultūrinė žinija. Šis muziejus yra išskirtinė vieta Lietuvos etnokultūrininkų bendruomenei. Jame nuolat vyksta A. ir J. Juškų surinktų dainų šventiniai koncertai, rengiami sutartinių vakarai, dūdmaišininkų šventės ir t.t.

Tvarkybos darbai

2010 m. Kauno rajono savivaldybės taryba skyrė lėšų pakeisti A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus stogo dangą. Po to buvo atlikta ir daugiau einamųjų paprastojo remonto darbų.

2021m. kovo 23 d. gyvenamosios paskirties žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į visuomeninės paskirties teritoriją.

2021 m. buvo parengtas A. ir Juškų etninės kultūros muziejaus (buvusios klebonijos) pastato tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų  techninis projektas (architektas Aurimas Vengris), suderintas ir patvirtintas Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos.

2024 m. rugsėjo mėnesį, gavus Kauno rajono savivaldybės finansavimą ir dalinį Kultūros paveldo departamento finansavimą tvarkybos darbams, pradėti tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai.

Bendra tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų vertė – 307 409,48 eurų, iš jų Kauno rajono savivaldybė projekto įgyvendinimui skyrė – 231 327,475 eurus, o Kultūros paveldo departamentas tvarkybos darbams – 76 082,005 eurų.

2025 m. rugpjūčio 20 d. Kultūros paveldo sudaryta Darbų priėmimo komisija įvertino Kauno rajono muziejaus A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus (buvusios klebonijos) pastato tvarkybos ir tvarkomųjų statybos atliktus darbus ir konstatavo jų pabaigą.

Muziejus laukia lankytojų

Dabar Kauno rajono muziejaus padalinys Vilkijoje – A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus, laukia lankytojų nauju skiedromis dengtu stogu, plačiais lauko riedulių laiptais, tarp kurių panaudoti ir žemėje atrasti autentiški.

Taip pat nauja raudonai ruda spalva dažyta sienų danga, pagal senas nuotraukas atkurtomis paradinėmis dvivėrėmis durimis, baltais mediniais langų rėmais, priestato pusrūsyje lankytojams įrengtu sanitariniu mazgu ir nauja šildymo katilų sistema.

Nors A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus apsirėdė nauju rūbu, jis savo tapatybės nepakeitė – saugo visas vertybes, kurios buvo iki tol.

[1] A. Juškos memorialinė sodyba, Kauno r. Vilkija, Kauno mažoji gt. Nr. 2. Istoriniai tyrinėjimai. VAA. F1019. Ap 11. B 4350

Restauruojamas Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje kelia aistras