Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Mes baltai

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

Antanas Staponkus
2022-12-13 09:57:45
12
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

lrs.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. 13–16 val., Vilniuje, Lietuvos  mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyks konferencija „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“. Joje bus aptarta kaip baltų tautoms būti vieningoms ir bendromis pastangomis turtinti savo šalių kultūrą ir saugoti savastį.

Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos ryšiai yra susilpnėję. Bendradarbiavimas vyksta tarp atskirų rašytojų, dailininkų, muziejininkų, literatūrinės baltistikos mokslininkų ir kitų kultūros kūrėjų ir skleidėjų, todėl visuomenei yra mažai matomas ir žinomas.

Kasmet rugsėjo 22 d. Baltų vienybės dienos renginiai rengiami pramečiui kuriame nors Lietuvos ir Latvijos pasienio rajone. Pernai Baltų kultūros dienos minėjimas vyko Kuldigoje, šiais metais minėjimą rengė joniškiečiai.

Be to, šią dieną kelių rajonų kultūros centruose, mokyklose aktyvesni kultūros darbuotojai, mokytojai surengia lietuvių ir latvių muzikos koncertų, pašoka tautinių šokių. Išradingiau baltų vienybės dieną pamini Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojai.

Antanas Staponkus | Alkas.lt ekrano nuotr.
Antanas Staponkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

Vis dėlto šie renginiai skiriami siauram vietos miestelio ar rajono centro gyventojų ratui, nesulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio ir platesnės visuomenės susidomėjimo.

Nustojo veikti Joniškio latvių draugija „Avots“ („Šaltinis“), Akmenės rajono latvių draugija „Sakta“ ir Panevėžio latvių bendrija.

Pesimistinėmis nuotaikomis gyvena dar veikianti Vilniaus latvių draugija, Klaipėdos apskrities latvių asociacija „Atpūta“ ir šio krašto Latvių tautinė bendrija.

2005 m. pradėjo ir ilgokai tęsė veiklą Lietuvos ir Latvijos forumas.

Forumas siekė plėtoti kultūrinę, informacinę veiklą gerinant baltų kultūros paveldo pažinimo ir šiandieninės Lietuvos ir Latvijos kultūros sklaidos darbą, kūrė lietuvių ir latvių jaunimo stovyklas, surengė seminarų lietuvių ir latvių istorikams ir mokytojams, norintiems fakultatyviai mokyti lietuvių ir latvių kalbų, paskatino Švietimo ir mokslo ministeriją baltų kalbas įrašyti į mokyklose mokomų užsienio kalbų sąrašą.

Pradėta kasmet švęsti Baltų vienybės dieną rugsėjo 22 d. Abiejų šalių vyriausybių užsienio reikalų ministerijos parengė Pranešimą „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos“.

Vis dėlto kai ko forumui nepavyko padaryti. Nesukurta informacinė erdvė apie Latviją. LRT televizija ir radijas tik kai kada paskelbia vieną kitą žinutę apie Latviją ir jos kultūrinį gyvenimą.

Nevyksta televizijų programų ir filmų mainai, beveik nėra galimybių matyti Latvijos televiziją. Kabelinės televizijos atsisakinėja rodyti Latvijos TV programas, esą nebūsią žiūrovų.

Be to, neįveiktas LRT autorinių programų apsaugos barjeras. Kadangi Lietuvoje negirdime latvių kalbos, todėl prarandamas noras jos mokytis.

Nutrūko antrosios baltų kalbos mokymas Lietuvos ir Latvijos mokyklose. Abiejų šalių ambasadose nėra kultūros atašė.

Lietuva yra piliakalnių šalis. 2017 m. buvo paskelbti Piliakalnių metais. Etnologai aiškina, kad mūsų protėviai baltai ne tik statė ant jų pilis ir gynėsi nuo užpuolikų.

Piliakalniai buvo ir gyventojų susirinkimų bei dvasinės atgaivos vietos. Piliakalnių metais mokslininkai ragino pažvelgti į savo kraštą iš aukščiau ir suvokti, kad geografinė krašto padėtis ir gamtinė aplinka lemia tautos gyvenimo būdą ir charakterį.

Mūsų žemės kraštovaizdis – ne tik gamtos kūrinys, bet ir buvusių kartų gyvenimo, mūsų tėvų, senelių ir prosenelių darbų ir dvasios įrašų knyga. Iš jos galime pažinti baltų gyvenimo būdą, kultūrą, tradicijas.

Ar tie metai paskatino mus saugoti gamtinę aplinką, kraštovaizdį, upes, ežerus ir pajūrį, augaliją ir gyvūniją?

2021 metai buvo paskelbti archeologės Marijos Aušrinės Gimbutienės metais. Žymioji mokslininkė ragino ne į aukštumas kopti, bet vedė į tautos kultūros istorijos gelmę.

Jungusi archeologiją ir mitologiją, tautosaką ir istoriją, ji norėjo įminti ir išaiškinti vienos baltų tautos – lietuvių kilmės šaknis, o įminė visos Europos kilmės paslaptį. Lietuviškame žodyje, lietuviškoje raudoje ir ornamentikoje ji įžvelgė Europos provaizdį ir jį išaiškino visam pasauliui.

Kitų metų – 2023 m. sausio 25 d. minėsime Lietuvos sostinės įsikūrimo Vilniuje 700-ąsias metines. Lietuvos sostinės istorija neatskiriama nuo baltų ir LDK istorijos.

2021 metų spalio mėn. UNESCO įrašė Lietuvos sostinės įsikūrimo Vilniuje 700-ąsias metines į pasaulio šalyse minimų datų sąrašą.

Galime didžiuotis šiuo pripažinimu, tačiau turime suvokti pareigą ir atsakomybę skleisti žinias apie Vilniaus istoriją, jo kultūros paveldą, populiarinti dabartinės Lietuvos sostinės kultūrą.

LR Konstitucijos 17 straipsnis „Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė“ irgi įpareigoja pažinti ir rodyti Vilniaus istoriškumą.

Stiprinti baltų tautų vienybę, parodyti platesniam pasauliui baltų istoriją, jos savitą kultūrą tiesiog privalu šiuo metu – Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir demokratinę pasaulio tvarką sąlygomis.

Pasaulis mato ir žavisi ukrainiečių meile savo gimtajai žemei, tautos savimone ir vienybe ginant laisvę, kalbą, kultūrą, gyvensenos tradicijas. Ukrainiečių tautos savimonė formavosi ir dabartines Ukrainos žemes didelę dalį ne vieną šimtmetį valdant Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Šios įtakos reikšmę rodo iki mūsų dienų išlikę bendros lietuvių ir ukrainiečių istorijos ženklai. Imkime kad ir Ukrainos miesto Lucko istoriją. Miestą 1321 m. užėmė Gediminas ir prijungė prie Lietuvos. Miestas greitai augo, daugėjo gyventojų. XV a. mieste buvo 19 stačiatikių ir 2 katalikų bažnyčios. XIV a. pabaigoje ir XV a, pradžioje sutvirtinta Lucko pilis kurį laiką buvo Vytauto Didžiojo rezidencija.

Lucko pilyje jis turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi. Ukrainiečiai saugo tų laikų atminimą – prie pagrindinio pilies gynybinio bokšto yra įsikūręs restoranas „Vytauto karūna“.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lucko pilyje, 1429 m. įvyko Europos valdovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Vytautas Didysis.

Dalininko Jono Mackevičiaus nutapytas paveikslas „Suvažiavimas Lucke“ kabo Lietuvos Prezidentūros rūmų salėje prie Prezidento kabineto. Lietuvos valstybinio apdovanojimą Vytauto Didžiojo ordiną puošia heraldikos  ženklas – Lucko (Voluinės) kryžius.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios akto signatarė Birutė Valionytė apžiūrėjo ir nufotografavo ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje, Lenkijoje, Mažojoje Lietuvoje ir kitose buvusiose LDK žemėse pastatytas pilis, miestų rotušes, bažnyčias ir išleido kelias knygas.

Pagarbiai ir su meile lietuviams tų laikų istoriją prisimena šiose žemėse įsikūrusių dabartinių valstybių gyventojai.

Baltų istorija, kultūros paveldas per mažai pažįstamas baltų šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, juo labiau – kitose užsienio valstybėse.

Mūsų pareiga patiems geriau pažinti ir supažindinti Europos Sąjungos ir kitų  užsienio šalių gyventojus su baltų istorija ir kultūra, su LDK poveikiu formuojantis dabartinių kaimynių valstybių tautinei savimonei. 

Konferencijos „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“ darbotvarkė | rengėjų nuotr.
Konferencijos „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“ darbotvarkė | rengėjų nuotr.

Autorius yra Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ant Upytės piliakalnio bus pagerbti ir piliakalniai, ir baltų vienybė
  2. A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
  3. Baltų vienybė: reali ar mitinė?
  4. Baltų Krivulėje istorinį baltų arealą nuspręsta skelbti „Šventąja Žeme“
  5. Kaune surengta baltų kultūros šventė „Baltų raštai-2021“
  6. A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
  7. „Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video)
  8. Bus įteiktas antrasis Baltų apdovanojimas
  9. Švęsime Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną
  10. Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
  11. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  12. Baltų vienybės diena švęsta Kreivėnuose
  13. Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas
  14. „Baltų kelias“ – kultūros paveldui saugoti ir turizmui skatinti
  15. Romuviai ir dievturiai ragina istorinių baltų žemių tautas gerbti Šventąją baltų žemę
  16. Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
  17. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  18. Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“
  19. Su Lietuvos valstybės simbolika už vienybę
  20. Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. dar says:
    2 mėnesiai ago

    Jei neklystu, kabelinės televizijos rodo tv kanalą net korėjiečių kalba ( pav. berods Arirang tv ) Matome begalę Lenkijos tv kanalų ( berods retransliuojamų už Lietuvos biudžeto pinigus), bet nei vieno tv kanalo latvių kalba. Manau, LRT taryba turėtų įpareigoti kabelines televizijas retransliuoti tv kanalus ir latvių kalba.

    Atsakyti
  2. gerbiu says:
    2 mėnesiai ago

    latvius ir jų valdžią, kuri turi STUBURĄ. Šlykštu buvo skaityti doždj tv gynėjus, kurie iš Lietuvos. Daugybė net rusų pripažįsta, kad ta doždj tv yra labai įtartina.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 mėnesiai ago

      Apžvalgininkai giliau pasikapstę pripažino, kad ta tv “dožd” maskovijos “fsb” kūrinys.

      Atsakyti
      • net says:
        2 mėnesiai ago

        neabejoju, juk jų nepasodino, kaip kitus sodina, juos išleido į ES, kur doždj tv imperinis pasipūtimas išsisikleidė visu grožiu. Na, o tie, kurie juos gina, savo š elgesiu visiškai nestebina.

        Atsakyti
  3. Global-Kapitalistas says:
    2 mėnesiai ago

    Šaunu, Baltai pirmapradė Europos rasė. Pagaliau tai pripažino ir valdžia. Nuo šiol visose Baltijos valstybėse bus sergėjama Baltų daba ir papročiai. Krikščionybei ir global kapitalizmui brisiaus galas. Su švente, mielieji. Kas galėjo patikėti, jog tokia diena išauš ? Kartais nutinka dalykai ir be tikėjimo.

    Atsakyti
  4. Bartas says:
    2 mėnesiai ago

    Pastebėjimas, kad susilpnėję ryšiai su latviais, labai švelnus. Jie nutraukti “administracijos” lygiu. Visiškai.
    Dabar svarbiausia ,” svarbiausiems” atgaivinti “liublinijadą”.

    Atsakyti
    • Global-Kapitalistas says:
      2 mėnesiai ago

      Latvių prezidentas grynas Baltas. Pavardė nedus suabejoti. Valio Boltų vienybei.

      Atsakyti
  5. P.Skutas says:
    2 mėnesiai ago

    Ir vėl kalbos lyg neturėtome savo valstybės. Ne vienybę baltams reikalinga stprinti – ji pakankama, o kiekvienai tautai savo atsparumą – lietuvybę Lietuvoje, latvybę – Latvijoje.
    Kokia prasmė tas bėdavones organizuoti. Labiausiai stipresni taptume, jeigu susirinkę pareikštume, kad tam , jog lietuvybė Lietuvoje taptų laisva yra būtina nepratęsti naujam terminui bendrumo su Lenkija 1994 metų sutarties, kuria prisidengus braunasi Lenkijos raidės į lietuviškųjų vietas, lenkybė į lietuvybės valstybines valdas.

    Atsakyti
  6. Stiprėkime, baltai :( says:
    2 mėnesiai ago

    • Dominykas Vanhara. Kandidatu į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus teikiamas… Stasys Šedbaras
    − tiesos.lt/dominykas-vanhara-kandidatu-i-lietuvos-respublikos-konstitucinio-teismo-teisejus-teikiamas-stasys-sedbaras/
    (Kaip jis balsavo dėl visko, kas su valstybinės kalbos statusu susiję? O šeimų klausimų?)
    • Ramūnas Aušrotas. Lietuvoje einama kita kryptimi
    − tiesos.lt/ramunas-ausrotas-lietuvoje-einama-kita-kryptimiramunas-ausrotas/
    (Apie tai, kad šeimos nepakankamai remiamos)

    • Grzegorzas Adamczykas. Lenkijos kritikės E. Kaili sulaikymas korupcijos byloje atskleidžia ES veidmainystę
    − tiesos.lt/grzegorzas-adamczykas-lenkijos-kritikes-e-kaili-sulaikymas-korupcijos-byloje-atskleidzia-es-veidmainyste/
    (Įkliuvo VIENA. O kiek jų ten iš tiesų Kremliaus marionečių pluša, kiek yra ir buvo per visą laiką? Dabar visi ten ją keikia, kad per ją ir kiti įtariami bus?)

    Atsakyti
  7. Ar turime? says:
    2 mėnesiai ago

    Trys kompetencijos, sukuriančios vadovo pranašumą: ką turi mokėti kiekvienas lyderis?
    – w w w.vz.lt/verslo-valdymas/2022/12/12/trys-kompetencijos-sukuriancios-vadovo-pranasuma-ka-turi-moketi-kiekvienas-lyderis#ixzz7nOHlc7hj

    Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    2 mėnesiai ago

    Būtina stiprinti kultūrinius ryšius su baltais etniniais prūsais ir etniniais jotvingiais už Lietuvos sienų. Prie vyriausybės turėtų būti jų deleguoti atstovai.

    Atsakyti
  9. NUORODOS says:
    3 savaitės ago

    • Alvydas Butkus. Kodėl Lietuvos žiniasklaida atsiriboja nuo Latvijos realijų
    – delfi.lt/news/ringas/lit/alvydas-butkus-kodel-lietuvos-ziniasklaida-atsiriboja-nuo-latvijos-realiju.d?id=92262237#cxrecs_s
    „Kodėl susidaro įspūdis, jog Lietuvos santykiai su Latvija yra tokie, tarsi tarp abiejų šalių vyktų šaltasis karas?”
    • Baltų vienybė: reali ar mitinė?
    – alkas.lt/2019/09/22/baltu-vienybe-reali-ar-mitine/#comments

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
  • Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

by Kristina Aleknaitė
2023 02 06
0
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik...

Skaityti toliau

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

by Kristina Aleknaitė
2023 02 06
0
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.

Informatikos ir informatinio mąstymo varžytuvės „Bebras“ šiemet mini veiklos dvidešimtmetį – varžytuvės kasmet rengiamos nuo 2004-ųjų. Per šį laiką Lietuvoje...

Skaityti toliau

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

by Ditė Česėkaitė
2023 02 06
0
Internetas | Shutterstock nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad informacinėje interneto svetainėje www.kasmanpriklauso.lt šalies gyventojai gali rasti naujausius pranešimus apie valstybės teikiamą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką | Pexels nuotr.

Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai