Žymos archyvas: Arūnas Pranaitis

Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja (0)

Meldinė nendrinukė | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Birželio 13 d. apibendrinti pirmosios meldinių nendrinukių apskaitos rezultatai rodo, kad šių retų paukščių populiacija Lietuvoje didėja. Pirmosios apskaitos metu suskaičiuoti 157 giedantys meldinių nendrinukių patinėliai.

Vienas iš meldinių nendrinukių apskaitos vykdytojų, ornitologas dr. Žydrūnas Preikša džiaugiasi retųjų paukščių gausumu šiemet: „Praėjusiais metais pirmosios apskaitos metu buvome suskaičiavę 119 giedančių patinų, o šiemet jų – žymiai daugiau. Labai tikimės, kad antrosios apskaitos Skaityti toliau

Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas! (0)

Specialiu plastikiniu žaliu žiedu pažymėta grįžusi perkelta meldinė nendrinukė | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Šios savaitės vakarais Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai aptiko čia grįžusias praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą perkeltas meldines nendrinukes. Stebėti keli sugrįžę paukščiai, tarp jų – bent trys specialiais žaliais plastikiniais žiedais pažymėti retieji giesmininkai. Tai reiškia, kad pirmą kartą pasaulyje su šiais tolimaisiais migrantais atliktas perkėlimas – sėkmingas, o viltis atkurti Žuvinto populiaciją pamažu tampa realybe.

„Pirmasis pavakario braidymas po Skaityti toliau

Gamtininkai džiaugiasi šaltu oru (0)

Žymantas Morkvėnas teritorijoje, greta Alksno ežero, Ignalinos raj. | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Kai daugelis mūsų niurzga dėl kaustančio šalčio ir visomis išgalėmis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti šiltose patalpose gurkšnojant garuojančią arbatą, gamtininkai neturi tam laiko – šalčio banga sudarė palankias sąlygas tęsti buveinių atkūrimo darbus paukščiams svarbiose teritorijose, Klaipėdos, Ignalinos ir Alytaus rajonuose.

Spaudžiant ne menkam šaltukui, pasitelkę plačiaratę techniką gamtininkai šalina menkaverčius krūmynus bei nendres. Šie darbai vykdomi siekiant atkurti šlapynes, kuriose ateityje galėtų įsikurti vienas rečiausių Europos giesmininkų – meldinė nendrinukė –  bei kiti šio paukščio kaimynai. Skaityti toliau

Migruojančios žąsys neskuba palikti Žuvinto (0)

Žuvinto BRD archyvo nuotr.

Žuvinto apylinkėse jau yra sniego, o ežero pakrantėse balas užtraukė ledukas. Lietingas ir šiltas ruduo pamažu užleidžia vietą žiemai. Tačiau paukščiai elgiasi taip, lyg būtų visai nepavaldūs gamtos pokyčiams.

Netikėtai daug sparnuočių susitelkė Žuvinte. Ypatingai daug žąsų. Daugiau, nei vienuolika tūkstančių praskrendančių želmeninių, baltakakčių ir pilkųjų žąsų būrys, vos tik prašvitus, išplasnoja į aplinkinius laukus. Skaityti toliau

Viktoro Bergo premija įteikta Arūnui Pranaičiui (0)

Arūnas Pranaitis | S. Paltanavičiaus nuotr.

Birželio 5 d. prestižinė Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija įteikta Arūnui Pranaičiui – ilgamečiam Žuvinto biosferos rezervato vadovui, pelniusiam gamtininkų bendruomenės pagarbą ir pripažinimą.

Šia premija įvertintas jo atsidavimas gyvajai gamtai, tapusiai gyvenimo pašaukimu. Dirbti Žuvinto valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje Arūnas Pranaitis pradėjo po biologijos studijų Vilniaus universitete, nors dažnai čionai užsukdavo ir studijuodamas. Skaityti toliau

VDU Kauno botanikos sode bus minima 40-ties paukščių diena (0)

birds.com

Kovo 10-tąją, ketvirtadienį, VDU Kauno botanikos sodas (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) kviečia pakelti galvas į dangų ir dairytis sugrįžtančių paukščių: juk tądien švenčiama viena gražiausių pavasario švenčių – 40-ties paukščių diena.

Sugrįžtančius paukščiai bus sveikinami parodomis, pasakojimais, dainomis ir pramogomis: į proginę paukščių ekspoziciją DU Kauno botanikos sodo salos namelyje pakvies Lietuvos zoologijos sodas, apie paukščius pasakos Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis, Skaityti toliau

Raudonkojai sakalai į Žuvintą užsuko būriais (0)

Raudonkojis sakalas | vstt.lt nuotr.

„Daugelis žmonių gal net nesusimąsto, kad raudonkojų sakalų esama Lietuvoje. Šių paukščių įprotis laikytis būreliais labai dažnai stebina. Vienas mažiausių mūsų sakalėlių šalyje aptiktas prieš keturiasdešimt metų, o pirmąkart Žuvinte stebėjome nuo 1986 metų. Nuo to laiko pasitaikydavo metų, kai užskrendančius raudonkojus sakalus matydavome net du tris kartus metuose. Dažniau gegužę. Kartais jie net neužklysdavo ir kelis metus iš eilės.

Šįmet bene kasdien tris – keturis sakaliukus nuo rugsėjo pirmų dienų matome įvairiose vietose – ties Verebiejų, Žuvintų, Aleknonių kaimais, šalia rezervato direkcijos. Skaityti toliau

Nusekęs Žuvintas laukia lietaus (0)

vstt.lt nuotr.

Žuvinto ežere, kaip nei viename kitame, matyti užsitęsusios sausringų metų pasekmės. Seklus, vos 0,6 m vidutinio gylio ežeras šįmet neteko didžiulės dalies vandens.

„Seklios, paukščių mėgtos Žuvinto pietinės dalies pakrantės virto dumblo tyre, nepraplaukiama valtimi, o ten kur vandens gylis daugiau nei pora sprindžių – išplukusi dumblių pluta. Žuvies ar kitokio gyvio tose vietose nepamatysi, netgi sparnuočių čia gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Skaityti toliau

Žuvinto biosferos rezervate mažėja gandrų šeimynos (0)

vstt.lt nuotr.

Šįmet Žuvinto biosferos rezervate perėjo mažiau gandrų porų nei pernai. Sėkmingai užaugo mažiau nei pusė pernykščio jauniklių kiekio. Gandras  – mūsų nacionalinis paukštis. Mes neįsivaizduojame savo sodybų ir kraštovaizdžio be gandralizdžių. Tikėkimės, kad kitais metais gandriukų sulauksime daugiau.

Gandro lizdas greta Žuvinto biosferos rezervato direkcijos dažniausiai būna tuščias. Antra savaitė, kai jaunikliai visam laikui paliko gimtąjį lizdą, Skaityti toliau

Žuvinte padaugėjo meldinių nendrinukių (0)

Meldinė nendrinukė  | VSTT archyvo nuotr.

Globaliai nykstančios paukščių rūšies – meldinės nendrinukės skaičius šįmet Žuvinte padidėjo. Ant išnykimo ribos balansavusi maža populiacija nuo pernykščių keturių giedančių patinų šįmet ūgtelėjo iki septynių.

„Gegužės paskutiniąją savaitę atlikus pirmąją meldinių nendrinukių apskaitą, buvome labai maloniai nustebinti. Kai kitose šalyse mokslininkai su nerimu stebi meldinių nendrinukių nykimą, Skaityti toliau

Žuvinte daugėja didžiųjų baublių (0)

Baublys | vstt.lt nuotr.

Kas vakarą, jei tik virš Žuvinto neūžauja vėjai, nendrynuose girdisi „hu-pumb, hu-pumb“ – didžiojo baublio balsas. Žemas, bet labai toli sklindantis dūsavimas šį pavasarį girdisi dažniau, nei ankstesniais metais.

„Ši Raudonosios knygos sąrašo rūšis unikali ne tik savo balsu, bet ir slaptu gyvenimo būdu. Pamatyti baublį pasitaiko labai retai, nebent tik jei kaimyniniai baubliai susiginčys dėl teritorijos ir ims vienas kitą vaikyti. Kartais naktimis gali išgirsti skrendančio baublio garsų kvaksėjimą. Dieną baublį pamatysi nebent jauniklių auginimo laikotarpiu, Skaityti toliau

Kodėl nebesigirdi griciukų balsų Žuvinto apylinkėse? (0)

Griciukas | vstt.lt nuotr.

Žuvinto biosferos rezervate šiais metais nustojo perėti paprastieji griciukai. Šio reto paukščio, įtraukto į pasaulyje potencialiai globaliai nykstančių rūšių sąrašą, likimą greičiausiai nulėmė pasikeitusios ūkininkavimo sąlygos perėjimo buveinėse. Kas išgelbės nykstančią rūšį?

Įprastose perėjimo vietose griciukų nebeliko

„Pirmosiomis vasaros dienomis Žuvintas dar pilnas paukščių giesmių. Nesvarbu, kad lizdus paliko pirma smulkių pievų sparnuočių karta, o ir visi vėlyvesni jau rūpinasi ne perėjimu, tik jauniklių auginimu. Krūmynuose tebesuokia lakštingalos, šlapiose pievose vakare švilpia švygždos, giežia griežlės, o nendrinukėms, žiogeliams, devynbalsėms, startoms ir daugybei kitų – dar pats giedojimo įkarštis. Skaityti toliau

Gervės perėjimui renkasi Žuvinto ežerą (0)

Nestebina ežero viduryje perinčios gervės | vstt.lt nuotr.

Daugiau nei aštuntadalis visų Žuvinto rezervato gervių pasirinko netradicines perėjimui vietas.

Žuvinto rezervate, kuris glaudžia didžiausią Lietuvoje perinčių gervių populiaciją, nebestebina ežero viduryje perinčios gervės. Šį pavasarį rasta net dešimt tokių lizdų. Žinome, kad gervės peri šlapiuose miškuose, pelkynuose. Bet kodėl ežere?

„Prieš porą metų rastą pirmą gervės lizdą plūduriuojančiame ežero augalijos sąžalyne laikėme kone sensacija. Šįmet iš ežero kinies kylanti gervė jau nestebina, nors tai visiškai neįprasta gervių buveinė. Nieko keisto tokiose vietose aptikti gulbės, žąsies, nendrinės lingės lizdą. Skaityti toliau

Žąsų šeimynos jau augina naują kartą (0)

A. Pranaičio nuotr.

Pilkosioms žąsims dabar pagausėjo rūpesčių. Per vasariškai šiltas Velykas jos į pievas išsivedė šiais metais, naujai išsiritusius pilkai gelsvus žąsiukus. Šios žąsys yra bene ankstyviausiai perintys mūsų paukščiai.

Tiesa, kranklių šeimynos pagausėjo dar anksčiau, bet varnams juk nereikia laukti, kol perėjimo vietose ištirps ledai.

Žuvinte pilkosios žąsys pradėjo perėti kaip susitarę –biosferos rezervato direkcijos specialistai porų su mažyčiais jaunikliais aptiko bent keliose vietose. Skaityti toliau

Šiandien minima paukščių sugrįžimo šventė (0)

Pempė | Žuvinto BRD nuotr.

Nuo seno kovo 10 dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. Keturiasdešimties paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį paukščiai grįžta į gimtinę.

Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti keturiasdešimt bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, buvo manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., savo namuose su šeima. Tikėta, kad šią dieną išvykus toliau iš namų, užsitrauksi nesutarimus su saviškiais ir net su kaimynais. Skaityti toliau

Kas kėsinasi į gervių ramybę Žuvinte? (0)

Oro balionas virš Žuvinto ežero rugsėjo 5 d. | Žuvinto biosferos RD nuot.

Lankytojai, vakarop nutarę pasigrožėti nepakartojamais gervių šokiais Žuvinto ežero saloje, gali išvysti tik virš vandens nuobodžiai kabantį tik oro balioną, bet nei vienos gervės. Prieš akimirką jų buvo keli šimtai, o vos priskrendant balionui garsiai klykdami pulkai išnyko už horizonto. Ir ne tik šiai nakčiai, matyt, visam migracijos sezonui. Oreiviams, žinoma, gražu iš viršaus stebėti besiblaškančius tūkstantinius ančių, pilkųjų žąsų pulkus, bet kodėl negalvojama apie tokio skraidymo pasekmes?

„Ko gero, nėra įtaresnio paukščio už gervę, kai ji renkasi nakvynės vietą. Ne veltui gervės apsistoja pačiuose atokiausiuose pelkynuose, atviruose durpynuose ar seklių ežerų Skaityti toliau

Žuvinte rekordinis gandrų gausumas (0)

S.Paltanavičiaus nuotr.

Kiekvienais metais vis daugiau baltųjų gandrų porų peri Žuvinto rezervate. Nepaisant žiemiškos pavasario pradžios, visas veisimosi laikotarpis buvo labai palankus nacionaliniam paukščiui. Užaugintų jauniklių skaičius vėl rekordinis. Rezervate 29 lizdus sėkmingai paliko 86 gandriukai.

„Dabar, kaip ir ankstyvą pavasarį, savame lizde ties Žuvinto rezervato direkcija stypinėja tik vienas gandras, regis patinas. Patelė retkarčiais parskrenda iš gretimos pievos, tada nuleidę sparnus ir užvertę galvas abu džiaugsmingai sveikina vienas kita garsiu kalenimu. Skaityti toliau

Žuvinte triukšminga ir judru (1)

efoto.lt, R.Povilaičio nuotr.

Žuvinte triukšminga ir judru beveik visą parą. Kiek pritilo strazdai giesmininkai, užtai lakštingalos, devynbalsės, musinukės ar pečialindos dabar girdėti visose Žuvinto pakrantėse.  Iš ežero atsklinda rudagalvių kirų alasas, migruojančių žąsų gagenimas o vakare dar prisideda tilvikų balsai. Žuvinte nedidukės balų varlės – raudonpilvės kūmutės dabar puikiai paįvairina pavasario balsus. Ramų vakarą jų pavasarinis „kum kum“, susiliejęs į ištisą chorą sklindanti iš daugybės seklių balų. Varliagyvių skleidžiami garsai girdisi net iš už gero puskilometrio.  Skaityti toliau

Valstybiniuose rezervatuose jau bunda gamta (0)

Alkas.lt nuotr.

Ilgėjančios, šiltėjančios dienos skelbia pavasario pradžią. Saulė vis aukščiau pakildama po lopinėlį išlaisvina sukaustytą žemę nuo sniego ir ledo gniaužtų. Gamta po truputį bunda po ilgo žiemos miego. Tiesa, miškuose mums suprantamo pavasario su žibuoklių kilimu dar teks lukterėti. Paieškokime pavasario ženklų Lietuvos gamtiniuose rezervatuose.

Pasak Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausios ekologės Aušros Urbonienės, „jau užfiksuoti grįžę vieversiai, garniai, žąsys, pempės… Tetervinai pasidabinę vestuvių apdaru – iškeltu baltu pauodegiu bei raudonais „antakiais“. O kokios romantiškos Skaityti toliau

Kovas – grįžtančių paukščių mėnuo (0)

Kovo 19-oji – Pempės (knyvės) diena | Nemuno delto archyvo nuotr.

Kovo mėnesį tradiciniame kalendoriuje gausu dienų, skirtų paukščių sutiktuvėms. Žuvinto specialistai priskaičiuoja keliolika jau parskridusių rūšių: tai  varnėnai, pilkieji garniai, laukiai, didieji baubliai, gervės, pilkosios žąsys ir gulbės. Bet kitų dar teks lukterėti. Virš Žuvinto bene kasdien ratus suka pulkeliai gulbių. Balti paukščiai nekantrauja grįžti į vėlyvą rudenį paliktas perėjimo teritorijas ir pasinaudoja kiekviena didesne vandens properša, kad tik pasiliktų pamėgtame ežere. Vos tik laukuose nutirpo arimų lopai, iš po sniego išlindo žolynų kupstai ežero pakrantėje pasirodė pilkųjų žąsų poros. Palių pakraščiuose jau pasigirdo gervių trimitai. Skaityti toliau

Dzūkijos nacionaliniame parke apsilankė netikėtas svečias (0)

Didysis baltasis garnys | efoto, Remigijaus nuotr.

Šaltą sausio 23 dieną Dzūkijos nacionaliniame parke, Povilnio rezervate, prie Povilnio upelio pastebėtas didysis baltasis garnys. Direkcijos specialistai dr. Mindaugas Lapelė, Evaldas Klimavičius ir Gintas Kibirkštis sakė, kad žiemos metu pamatyti šį paukštį buvo labai neįprasta.

Dzūkijos nacionaliniame parke jis sutinkamas tik migracijos metu prie Nemuno.Šis paukštis šiltuoju metu stebimas prie įvairių žuvingų telkinių. Dažniau žuvininkystės tvenkiniuose. Ką jis veikė šioje vietoje pasakyti sunku.  Gal tiesiog nusprendė pailsėti? Skaityti toliau

Gandriukai palieka gimtus lizdus (1)

eFoto.lt | T.Naujokaičio nuotr.

Žuvinto biosferos rezervate, atlikus baltųjų gandrų apskaitą paaiškėjo, jog lizdus palieka didžiausias per visą rezervato gandrų lizdų stebėjimo istoriją gandriukų skaičius.

Ar gandrams ši vasara buvo palanki? Nuo šienapjūtės pradžios daugelyje vietų laukuose buvo stebėti neperinčių 20–50 šių paukščių būriai. Imta spėlioti, kad tai nesėkmingo perėjimo, gandrų pertekliaus, blogų orų pasekmė. Skaityti toliau

Paukščių šurmulys vasariškame Žuvinte (0)

Žuvintas | efoto.lt, A.Žaromskio nuotr.

Pagaliau ir Žuvinto ežere įsivyravo sodrios, džiuginančios akį vasaros spalvos. Nuo kalvų ir kalvelių, iš pietų pusės supančių paukščių ežerą, akivaizdžiai matyti kaip šiųmečių nendrių, švendrų ir meldų lapija baigia prisivyti pernykščius pilkšvai gelsvus nendrių stiebus. Iki dvidešimties laipsnių įšilęs vanduo skubina augalų vegetaciją, tad su kiekviena diena vis mažiau to senojo jau nublukusio geltonumo. Ištisus ežero vandens plotus nuklojo lūgnių ir vandens lelijų lapų skraistė. Geltonų lūgnių ir baltų lelijų žiedų gausu ir seklaus ežero užutėkiuose, Skaityti toliau

Gandrinės arba gandrai visada grįžta namo (1)

Gandras | efoto.lt, L.Liaukonio nuotr.

Lietuvoje kovo 25 dieną minimos Gandrinės. Manoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai. Šiais metais, besižvalgantys į dangų, gandrus pastebėjo grįžusius jau prieš pora savaičių (apie kovo 12 d.). Specialistų tai nestebina. Jie sako, kad tik per Gandrines juos jau mato visi.

Pavieniai patinėliai sugrįžta anksčiau tam, kad pasirūpintų namais – lizdais, juos suremontuotų, kol sugrįš jo gandrė. Gandrų poros žiemoja atskirai. Drauge jie tik augina mažylius. Gandrų poros ilgaamžės – jei abu paukščiai išgyventų, jos nenutrūktų 10–12 metų. Skaityti toliau

Pempė – bandančios gamtos pranašas (0)

Pempė | efoto.lt, D.Račkauskaitės nuotr.

Pempę nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Apie pempes sukurta nemažai liaudies dainų ir posakių. Kai sakoma pempėtas – visiems turėtų būti aišku, kad esi strazdanotas. Sakoma, kad parlėkusi pempė sveikinasi: „gy-vi-gy-vi“.

Jos visuomet iš žiemojimo vietų grįžta labai anksti, kartais jau beperinčias jas užklumpa besitraukiančios žiemos sniegas. Pempės patraukia savo labai įdomiu skrydžiu, lyg plevenančio drugelio ir labai netradiciniu balsu. Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus – „kivi kit, kivit kivit“. Skaityti toliau

Pavasario pranašai jau sugrįžo (17)

vstt.lt, A.Pranaičio nuotr.

Kovo 10 diena pagal mūsų tradicinį kalendorių buvo 40-ties paukščių diena. Ar jų tiek jau sugrįžo? Grįžo žąsys, pempės, varnėnai, vieversiai. „Į Žuvintą parlėkė pirmosios pilkosios gervės. Po savaitės kitos – perėti čia susirinks virš penkiasdešimt porų šių sparnuočių. Žuvinto ežero pakraščio liūnai, šlapias gretimas Buktos miškas ir juodalksniais nukaišiotos žemapelkės yra bene didžiausia mūsų krašto gervių perykla“ – patikino Arūnas Pranaitis.

„Braidyti po balas pirmoms sugrįžusioms gervėms šįmet netenka. Įsismarkavusio polaidžio vandenis jau kelintą dieną sustingdė ledas, o pelkės pakraščio viksvynai, kur retkarčiais glaudžiasi gūžinėjančios gervės, – sausi, besniegiai, traška ir braška po kojomis.  Skaityti toliau

Ar bus atkurtas Biržulio ežeras? (1)

Biržulio ežero nendrynai

Kadaise buvęs vienu iš didžiausių Žemaitijos ežerų Biržulis tapo sovietmečiu vykdytos melioracijos auka. Šiandien liko vos šeštadalis buvusio Biržulio ežero. Seklesnė ežero dalis tapo neįžengiamais krūmų ir nendrių sąžalynais. Varnių regioninio parko direkcijoje vyko seminaras „Biržulio ežero atkūrimo tikslingumas“, kuriame diskutavo ekologai, mokslininkai, gamtosaugininkai.

Varnių regioninio parko Planavimo schemoje apie Biržulio ežerą rašoma: „Pagrindine problemine degeneracine teritorija yra Biržulio ežerinis pelkinis kompleksas, tapęs tiesiog klasikiniu neracionalios ūkinės veiklos ir drastiškos invazijos į gamtą pavyzdžiu. Skaityti toliau