Kas vakarą, jei tik virš Žuvinto neūžauja vėjai, nendrynuose girdisi „hu-pumb, hu-pumb“ – didžiojo baublio balsas. Žemas, bet labai toli sklindantis dūsavimas šį pavasarį girdisi dažniau, nei ankstesniais metais.
„Ši Raudonosios knygos sąrašo rūšis unikali ne tik savo balsu, bet ir slaptu gyvenimo būdu. Pamatyti baublį pasitaiko labai retai, nebent tik jei kaimyniniai baubliai susiginčys dėl teritorijos ir ims vienas kitą vaikyti. Kartais naktimis gali išgirsti skrendančio baublio garsų kvaksėjimą. Dieną baublį pamatysi nebent jauniklių auginimo laikotarpiu, kai patelės skubinasi nešti maistą į lizdą. Užtai tyliai, ypač pavakare, per nendryną einant Žuvinto gamtos taku neretai gali išgirsti kažką traškinant senas nendres. Tai baublys vaikštinėja savo valdose. Šalia gamtos tako didžiuosius baublius girdime kasmet. Pamėgtos didžiųjų baublių būbavimo vietos Žuvinte yra labai pastovios. Kai kurios nesikeičia dešimtmečiais.
Žuvinto ežere baubiančių baublių skaičius įprastai svyruodavo tarp 10–15, tačiau per pastaruosius keletą metų nuosekliai didėja ir dabar siekia 19 paukščių, o priskaičiavus visus Žuvinto rezervate baubiančius baublius – Žaltyčio, Amalvo ežeruose, Kiaulyčios pelkėje ir mažesnėse pelkutėse – susidarys trys dešimtys besigarsinančių paukščių. Lietuvoje nėra kitos saugomos teritorijos tinkamesnės didžiajam baubliui.
Šie slapūs sparnuočiai beveik tolygiai apgyvendinę Žuvinto ežerą, nors tankiausiai – vidurinėje ežero dalyje. Čia nendrynai dar nevirtę į liūnais, o tarp jų – daugybė smulkių protakų ir įlankėlių. Baubliui tokie negiliai vandens užlieti augalijos sąžalynai yra patys tinkamiausi.
Didžiųjų baublių skaičius (skaičiuojami baubiantys patinai, kurių teritorijoje susukti lizdą gali ir daugiau, nei viena patelė) nustatomas kas treji metai. Įdomu, kad apskaitų duomenys rodo neabejotiną baublių gausėjimą tik Žuvinto ežere – ir Žaltytyje. Amalve jų skaičius beveik nekinta.
Greičiausiai, tokie pokyčiai Žuvinto ežere susiję su čia sėkmingai vykdoma plėšrūnų kontrole. Rezervate pagal specialią programą per keletą metų sugauta gerokai per šimtą kanadinių audinių – invazinės rūšies, siaubiančios vandens paukščių lizdus. Rezultatai jau matomi – kasmet gausėja ančių: didžiųjų, rudagalvių, pilkųjų; po beveik dvidešimties metų pertraukos ežere perėti apsistojo kuoduotosios antys, o ties kirų kolonijomis ir ausuotieji kragai. Ne išimtis, matyt ir didieji baubliai, kurių ties vandens paviršiumi susukti lizdai yra nesunkiai audinių pasiekiami“ – sakė Žuvinto valstybinio biosferos gamtinio rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Įvairiose Lietuvos regionuose baublys vadinamas: rėkliu, kaukučiu, ūpu, bubliu, dūku, buliuku. Panašų į baublio garsą galima išgauti pučiant orą pro tuščio butelio kaklelį.
Kenkia baubliams ir nendrynų deginimas bei šienavimas.
