Žuvinte rekordinis gandrų gausumas

Kiekvienais metais vis daugiau baltųjų gandrų porų peri Žuvinto rezervate. Nepaisant žiemiškos pavasario pradžios, visas veisimosi laikotarpis buvo labai palankus nacionaliniam paukščiui. Užaugintų jauniklių skaičius vėl rekordinis. Rezervate 29 lizdus sėkmingai paliko 86 gandriukai.

„Dabar, kaip ir ankstyvą pavasarį, savame lizde ties Žuvinto rezervato direkcija stypinėja tik vienas gandras, regis patinas. Patelė retkarčiais parskrenda iš gretimos pievos, tada nuleidę sparnus ir užvertę galvas abu džiaugsmingai sveikina vienas kita garsiu kalenimu. Nakvoti lizde pasilieka tik vienas paukštis. Galbūt, gandrams tai paskutinės dienos prieš paliekant lizdą iki kito pavasario. Čia jie praleido daugiau, nei keturis gražiausius metų mėnesius.

Iki pat Žolinių lizde buvo ankšta – sėkmingai užaugintiems keturiems jaunikliams lizde vos užteko vietos. Pradėję skraidyti dar liepos paskutinę savaitę, jie visa šeimyna keliolika dienų gūžinėjo po paežerę, pievas ir ražienas, į lizdą grįždavo tik nakvoti. Galiausiai įgiję raudoną snapo ir kojų spalvą, jaunikliai susimetė į būrį su gretimų vadų gandriukais, tapo savarankiški. Dabar jie galutinai paliko savo tėvus ir gimtąjį lizdą.

Šiai gandrų porai praėjęs pavasaris ir besibaigianti vasara buvo sėkmingi: jie parskrido labai vėlai, tik praėjus dviem savaitėm nuo pirmų gandrų registravimo. Tad porai neteko kęsti žiemiškus šalčius paskutinėmis kovo dienomis ir balandžio pirmoje pusėje.

Anksti prasidėjusi vasara nešykštėjo šiltų orų, pakankamai drėgmės, gausių varliagyvių ir vabzdžių pievose. Ši pora neteko tik penktojo jauniklio. Keturis pora užaugino sėkmingai. Tokių porų rezervate buvo vos keturios. Nei viename gandrų lizde nepavyko užauginti penkių gandriukų. Tik dvi poros perėjo nesėkmingai.

Vidutinė gandrų vada Žuvinto rezervate šįmet – trys jaunikliai. Tai vos mažesnis vidurkis, nei rekordiniais 2011 metais, bet tada užimtų lizdų buvo kiek mažiau. Žuvinto pelkės pakraščiuose gandrų kasmet daugėja. ypač ryški gausėjimo tendencija matyti per pastaruosius šešerius metus“ – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Žuvinto rezervatas yra bene vienintelė vieta šalyje, kur kasmetės gandrų apskaitos vykdomos jau daugiau, nei trisdešimt metų. Per tą laiką visoje Lietuvoje gandrų porų beveik padvigubėjo. Nuo beveik 10 tūkstančių porų iki daugiau, nei 19 tūkstančių porų 2009–2010 metais. Tiek jų suskaičiavo Lietuvos ornitologų draugijos nariai.

„Galima būtų manyti, kad šįmet mūsų šalyje lizdus paliko apytiksliai 55 tūkstančiai jauniklių. Matant tokius pokyčius, atrodytų, jog Lietuvoje, kur baltųjų gandrų populiacija pati tankiausia Europoje ir gandrai neabejotinai įtakoja kitų atviro kraštovaizdžio gyvūnų gausumą, išskirtinių apsaugos priemonių tai rūšiai jau taikyti nebūtina“ – sakė Arūnas Pranaitis.

Paskutinę rugsėjo dekadą atrodo, bus dienų palankių migruojantiems gandrams. Saulėti ir šilti orai tada tinkamiausi sklandytojui baltajam gandrui. Mūsų nacionalinis paukštis per dieną sugeba nuskristi iki kelių šimtų kilometrų. Pasigavę kylančio oro sroves, gandrai nesunkiai pakyla į daugiau, nei kilometro aukštį. Tada vienu metu galima suskaičiuoti net kelis šimtus ratus sukančių skrajūnų. Tad tikrai verta pasidairyti į rudenėjantį dangų ir pavyks pasigrožėti neįprastu reginiu.

Gandrų kalendorius labai glaustas: iki rugpjūčio pabaigos dauguma gandrų apleis perimvietes ir mūsų kraštą. Ne veltui rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus diena, yra siejama su gandrų palydomis.

Palinkėkime gandrams laimingo skrydžio. Iki laimingo susitikimo pavasarį.