Žuvinto ežere, kaip nei viename kitame, matyti užsitęsusios sausringų metų pasekmės. Seklus, vos 0,6 m vidutinio gylio ežeras šįmet neteko didžiulės dalies vandens.
„Seklios, paukščių mėgtos Žuvinto pietinės dalies pakrantės virto dumblo tyre, nepraplaukiama valtimi, o ten kur vandens gylis daugiau nei pora sprindžių – išplukusi dumblių pluta. Žuvies ar kitokio gyvio tose vietose nepamatysi, netgi sparnuočių čia gerokai mažiau nei ankstesniais metais.
Jau baigiantis vasarai tapo įprasta, jog plaukiant valties irklai nori nenori siekia dugną didesnėje ežero dalyje – tada iš jo sukyla gausybė metano dujų burbulų. Žaliadumbliais apaugusios plunksnalapės, nertys plūduriuoja vandens paviršiuje, o ir gilesnėse vietose augalų kaip niekada daug.
Nusekusio ežero vandens temperatūra baigiantis rugpjūčiui vidurdienį siekė net 30 laipsnių, žemiausia paros temperatūra nenukisdavo iki 25 laipsnių. Tokiomis sąlygomis vandenyje gali išgyventi tik deguonies stygiui atspariausios žuvys.
Žuvintas dabar nepaprastai nusekęs, net vandens lygio matuoklė atsidūrė sausumoje. Per pastaruosius penkiasdešimt metų toks vandens lygis matuotas vos 8 kartus, paskutinį kartą – 1992 m. Tačiau situacija, kuri buvo prieš kelis dešimtmečius nelygintina su dabartine – ežeras dumblėja, jo dugnas nepaliaujamai kyla aukštyn. Dabar nežinodamas, kur įteka didžiausias intakas – Bambena, jos ir nerasi, nes visa upelio delta užnešta dumblo nuosėdomis.
Šįmet nebuvo pavasarinio potvynio, nuo pavasario gausiau nelijo, vandens trūksta visam Žuvintą maitinančiam vandens baseinui kartu su Dusios, Simno ežerais. Tad perspektyva, jog ežero gyventojams žiema bus palanki, kaip niekada menka.
Paprastai bėdos po vieną nevaikšto. Tokią vasarą kaip ši į Žuvintą srūva biogenais persotintas vanduo iš aukščiau tyvuliuojančio Simno ežero. Net ir dabar, atlėgus karščiams visas tasai kasmet žydintis ežeras atrodo žalias lyg pieva. Simno ežero vandens skaidrumas siekia vos 30 cm, o pakrantėse plūduriuoja dėl deguonies trūkumo išdususios žuvys. Toks vanduo Bambenos upeliu lyg žalias kisielius teka Žuvinto link. Pamažu dumbliai sunyksta, tačiau niekam nereikalingi biogenai nesustabdomai srūva į Žuvintą. Trūksta švaraus vandens.
Daugelio Žuvinto ežero vandens taršos, augalijos reguliavimo problemų, kaip niekad aktualių šiais metais, ateityje galbūt pavyks išvengti įgyvendinant prieš porą metų parengtą, bet dar nepatvirtintą gamtotvarkos planą.
Ežero sparnuočiams, regis, žemas vandens lygis didesnių sunkumų nesukelia. Negalėdamos plaukioti po dumblynu virtusius ežero plotus, antys, pilkosios žąsys būriuojasi likusiose ežero atvirumuose taip pat gausiai, kaip ir ankstesniais metais. Pilkųjų žąsų ežere netgi daugiau, nei bet kada iki šiol – virš 1700 šių paukščių suskaičiuota prieš porą savaičių nakvojant ežere. Be jų, šiuo metu nakvoti ežero saloje renkasi kelių šimtų gervių pulkas. Jei neišvaiko nuolat siaučiantys jūriniai ereliai, ežere pamatysi šimtinius ančių pulkus, baltuosius garnius, kormoranus ir daugybę kitų paukščių. Teikia vilčių tik tai, kad vandens paukščiai pokyčių nesibaido“ – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Palyk, lietuti, palyk.
