Gervės perėjimui renkasi Žuvinto ežerą

Daugiau nei aštuntadalis visų Žuvinto rezervato gervių pasirinko netradicines perėjimui vietas.

Žuvinto rezervate, kuris glaudžia didžiausią Lietuvoje perinčių gervių populiaciją, nebestebina ežero viduryje perinčios gervės. Šį pavasarį rasta net dešimt tokių lizdų. Žinome, kad gervės peri šlapiuose miškuose, pelkynuose. Bet kodėl ežere?

„Prieš porą metų rastą pirmą gervės lizdą plūduriuojančiame ežero augalijos sąžalyne laikėme kone sensacija. Šįmet iš ežero kinies kylanti gervė jau nestebina, nors tai visiškai neįprasta gervių buveinė. Nieko keisto tokiose vietose aptikti gulbės, žąsies, nendrinės lingės lizdą. Dabar randame ir gervių. Viena gervių pora susisuko lizdą ežero saloje, ją galėjome pro teleskopą stebėti iš direkcijos pastato bokšto.

Nuosekliausiai šios paukščius stebintis rezervato vyriausias specialistas Gintaras Baublys teigia, kad dabar ankstyviesiems ežero gerviukams bus gerokai daugiau, nei savaitė, nors kituose lizduose rasta ir po vieną kiaušinį. Netikrinant jo užperėjimo stadijos sunku pasakyti, ar tai šviežiai padėtas, o gal tai pakartotina dėtis, arba pora visai jauna. Paprastai gervės deda po du kiaušinius.

Gervės peri pasikeisdamos. Kol vienas tėvų peri, kitas skrenda maitintis į aplinkinius laukus. Jeigu nesimaitina, tai braidžioja po gretimas kinis ir saugo vienas kitą arba suka ratu dairydamos aplink. Kai jaunikliai išskilę, tai kinyse, kuriose gervės gyvena, atsiranda praminti gervių takai. Tėvai vedžioja gerviuką, moko rasti maisto, nes pūkuotas mažylis keletą dienų sunkiai susivokia naujai atsivėrusiame pasaulyje. Smulkaus maisto daugėja – išsiritę skėtės, švendrais ropoja apsiuvos, yra kitokių bestuburių.

Kiek gerviukų užaugs tokiose neįprastose vietose sunku atsakyti. Juk gervės ne tik braido po pelkes, bet ir gerai plaukioja. Ko gero, pritrūkus maisto dalis gervių persikels į ežero pakrantes“ –  pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Šis neįprastas grakštuolių gervių pasirinkimas, matyt, rodo, kad gervių populiacijai trūksta ploto įprastose perimvietėse. Gal kinimis nusėtas Žuvinto ežero paviršius šiems balsingiems paukščiams jau primena nebe ežerą, o liūną? Kiek išsiperės ir užaugs ežere išperėtų gerviukų? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus sužinosime vėliau, tik turėkime kantrybės.

Keliaukime po Lietuvos saugomas teritorijas ir mokykimės skaityti gamtos knygą.