Antradienis, 6 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Meldinių nendrinukių populiacija Žuvinte – didžiausia kada nors nustatyta

www.alkas.lt
2020-06-12 11:25:52
1
Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė

Meldinė nendrinukė | Ž. Morkvėno nuotr.

Meldinė nendrinukė | Ž. Morkvėno nuotr.
Meldinė nendrinukė | Ž. Morkvėno nuotr.

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai netveria džiaugsmu – rasti 27 giedantys patinai ir tai yra didžiausia kada nors nustatyta šių giesmininkų populiacija šioje teritorijoje. Lyginant su praėjusiais metais populiacija išaugo beveik dvigubai. Gamtininkų teigimu, toks staigus paukščių pagausėjimas gali būti siejamas su sėkmingai atliktu meldinių nendrinukių perkėlimu (translokacija) iš Baltarusijos į Lietuvą bei gerėjančia buveinių būkle Žuvinte.

„Apskaitų metu braidant po Žuvinto pelkes ir klausant meldinių nendrinukių neapleido geras jausmas ir tvirtas suvokimas, jog esame teisingame kelyje saugodami šį paukštį. Taip pat kilo ir jaudulys, panašus į tą, kuris užplūsta prieš pat mėgstamiausios muzikos grupės koncertą, kurio laukei daugelį metų ir galiausiai stovi priešais sceną tikėdamasis pirmų mėgstamiausio „gabalo” akordų. Gamtosauginiu požiūriu, rezultatas stipriai viršija pradinius lūkesčius. Jis neabejotinai susijęs su ilgamečiu ir nuosekliu darbu atkuriant buveines bei pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdyta šių tolimųjų migrantų perkėlimo programa. Planuodami perkėlimo eksperimentą kėlėme sau tikslą sėkmingai išauginti jauniklius ir tikėjomės bent vieno jų sugrįžimo po žiemos migracijos. Dabar džiaugiamės matydami gyvybingos populiacijos atsikūrimo požymius ir tai suteikia vilties, jog pavyks išsaugoti šį, ant išnykimo ribos balansuojantį rečiausią Europos giesmininką.” – rezultatais džiaugiasi meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis papildo kolegą: „Mane labai nudžiugino toks rūšies atsigavimas. Tai yra rezultatas, vainikuojantis daugelio metų pastangas atgaivinti bene didžiausią Lietuvoje išlikusį žemapelkių masyvą ir čia gyvenančią globaliai nykstančią rūšį. Kai daugeliui gyventojų sunkiai atmenamais laikais, po ilgos nežinios 1986 metais radome meldinę nendrinukę Žuvinto viksvynuose, giedančių patinų galėjo būti iki 30. Paskui kasmet viskas ėjo vis blogyn: pelkė nyko, apaugo karklais, juodalksniais ir nendrynais, kol meldinėms nendrinukėms beveik nebeliko, kur gyventi. Gamtotvarkos darbų pradžioje nuo 2007 m, jų giedojo vos 1–3 paukščiai. Dabartinis skaičius išties džiugina, bet gal net nėra riba, nes šalia šių paukščių užimtų 160 ha ploto viksvynų plyti dar nemažai kaskart vis geresnės būklės atkuriamų pelkių”.

Meldinių nendrinukių populiacijos kaita Žuvinto biosferos rezervate. Nuoseklūs meldinių nendrinukių tyrimai Žuvinto biosferos rezervate atliekami nuo 1991 m. Iki šiol didžiausias giedančių patinų skaičius (15) buvo nustatytas 2000 m. ir 2019 m. 2020 m. duomenys bus tikslinami atlikus antrą apskaitą liepos mėn.
Meldinių nendrinukių populiacijos kaita Žuvinto biosferos rezervate. Nuoseklūs meldinių nendrinukių tyrimai Žuvinto biosferos rezervate atliekami nuo 1991 m. Iki šiol didžiausias giedančių patinų skaičius (15) buvo nustatytas 2000 m. ir 2019 m. 2020 m. duomenys bus tikslinami atlikus antrą apskaitą liepos mėn.

 Populiacijos didėjimą sieja su perkėlimo iš Baltarusijos sėkme

 Beveik dešimtmetį Žuvinto populiacija balansavo ant išnykimo ribos – buvo skaičiuojami 1–8 giedantys patinai. Pastangos saugoti meldines nendrinukes atkuriant buveines ryškaus poveikio Žuvinto populiacijai neturėjo – ji buvo tiek sunykusi, kad natūraliai nesugebėjo staigiai atsikurti. Buvo iškilusi grėsmė, kad ištikus didesnei sausrai ar kitai nelaimei, ši populiacija gali visiškai išnykti, kaip tai nutiko panašioms populiacijoms Vengrijoje ir Vokietijoje. Po ilgų diskusijų su mokslininkais, detalaus planavimo 2018-2019 m. gamtininkai atliko meldinių nendrinukių perkėlimą (translokaciją). Į nykstančią Žuvinto populiaciją iš didžiausios pasaulyje šių paukščių buveinės Baltarusijoje per du metus atvežė 100 šių paukščių jauniklių. Net 99 iš jų gamtininkams pavyko sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę. Jau po pirmųjų perkėlimo metų gamtininkai džiaugėsi šio metodo sėkme. 2019 m. pavasarį stebėti 11 po žiemojimo Afrikoje į Žuvintą grįžę perkelti paukščiai (22 %). Šis rodiklis viršijo net natūralų pirmamečių jauniklių grįžtamumą (20 %). Šiemet jau rasti 5 pernai į Žuvintą perkelti ir po žiemojimo čia grįžę paukščiai – 2 patelės ir 3 patinėliai. Taip pat – 3 paukščiai atvežti čia prieš du metus.

„Prieš du metus mes ryžomės pirmieji pasaulyje su šia rūšimi išmėginti dar netaikytą gamtosaugos priemonę – perkėlimą (translokaciją). Dabar jau akivaizdžiai matome šio metodo sėkmę ir puikius rezultatus. Nors galutinis šiemet grįžusių perkeltų skaičius bus nustatytas tik vasaros pabaigoje, šiemet jau stebėjome į Žuvintą grįžusius abiejų perkėlimo metų paukščius. Tai, kad 2018 m. perkelti paukščiai (net trys) čia sugrįžta jau antrus metus rodo, kad esminis perkėlimo momentas – naujų namų įsiminimas ir prisirišimas prie šios teritorijos puikiai pavyko. Meldinių nendrinukių ryšys su Žuvinto pelkėmis labai stiprus. Kadangi meldinės nendrinukės paprastai gyvena 3-4 metus, sulaukti trečius metus einančių giesmininkų taip pat reiškia, kad jie užaugo stiprūs, sveiki ir sąlygos čia geros.“– sakė Ž. Morkvėnas.

Gamtininkų teigimu, daugiausiai šiemet rastų paukščių nebuvo žieduoti. Greičiausiai, tai – pernai iš Baltarusijos atvežtų paukščių jaunikliai. Taip pat yra tikimybė, kad paukščiai galėjo atskristi iš kaimyninių šalių.

„Europos žemyne situacija su meldinėmis nendrinukėmis, deja, nėra tokia džiuginanti kaip mūsų patirtis Žuvinte. Šiemet buvo ypatingai sausas pavasaris ir sparnuočių buveines naikino gaisrai. Ugnis pasiglemžė apie 6000 ha Bebros (Biebžos) pelkėjės – svarbiausios meldinės nendrinukės perimvietės Lenkijoje. Baltarusijoje gaisrai suniokojo apie 3000 ha sparnuočio buveinių. Ukrainoje tikslus gaisro suniokotas plotas nežinomas, bet ornitologai praneša apie masinius gaisrus. Gali būti, jog dalis meldinių nendrinukių atskiro į Žuvintą apleidę gaisrų suniokotas buveines. Tai paaiškės vykdant ilgesnius tyrimus, stebint rūšies skaitlingumą ateinančiais metais. Jei tyrimai patvirints, jog iš tiesų paukščiai atskrido iš kaimyninių šalių, tai irgi bus labai gera ir vilties suteikianti žinia – vadinasi paukščiai gali perskristi gana tolimus atstumus ieškodami sau tinkamų buveinių.“ – sakė Ž. Morkvėnas.

Paukščius atskirti padeda specialūs žiedai

Kone kas antrą dieną dabar į Žuvinto pelkės viksvynus registruoti ir stebėti vis naujų giedančių meldinių nendrinukių vykstantis A. Pranaitis paaiškina, kaip atskiria pastebėtus paukščius: „Dauguma meldinių nendrinukių žieduotos, – žaliais žiedais su skaitmenimis ir raidėmis pažymėtos tos, kurios įvežtos iš Baltarusijos ir sėkmingai paleistos šioje pelkėje; kitos, laisvėje užaugusios nendrinukės, sužymėtos unikaliomis mažyčių spalvotų žiedų kombinacijomis, leidžiančiomis per teleskopą identifikuoti kiekvieną paukštį. Na, o nežieduoti paukščiai – praėjusių metų jaunikliai, arba iš kitų teritorijų atklydę paukščiai. Nuolat stebėdami šiuos sparnuočius matome, kaip meldinių nendrinukių šią vasarą gausėja, nors vasaros pradžia nebuvo nei maloni, nei daug gero šiems paukščiams žadanti.“

Populiacijos dydis dar gali didėti

Birželio mėnesį nustatytas meldinių nendrinukių populiacijos dydis Žuvinto biosferos rezervate dar nėra galutinis. Jis gali didėti atlikus antrąjį apskaitos etapą liepos pradžioje. Metodologiškai meldinių nendrinukių populiacijos dydis nustatomas pagal giedančius patinus, ją vykdant 2 kartus – birželio pradžioje ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos tikslinami apskaitų rezultatai ir populiacijos dydis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių.

Šiuo metu taip pat baigiami apibendrinti pirmų apskaitų duomenys iš kitų meldinių nendrinukių buveinių Nemuno deltoje ir pamaryje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žuvinte padaugėjo meldinių nendrinukių
  2. Meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje išaugo beveik 30 proc.
  3. Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas!
  4. Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja
  5. Į laisvę sėkmingai paleista 50 meldinių nendrinukių mažylių
  6. Meldinių nendrinukių perkėlimas gali būti sėkmingesnis, nei manyta (video)
  7. Pirmą kartą pasaulyje atliktas meldinių nendrinukių perkėlimas pasitvirtino kaip veiksmingas
  8. Nemuno deltoje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvių šventė
  9. Šeštadienį Nemuno deltoje vyks tradicinės meldinių nendrinukių sutiktuvės
  10. Žuvinte rekordinis gandrų gausumas
  11. Žuvinte triukšminga ir judru
  12. Kas kėsinasi į gervių ramybę Žuvinte?
  13. Žuvinte daugėja didžiųjų baublių
  14. Žuvinte gausu suskridusių žąsų
  15. Žuvinte – neįprasti žąsų ir gervių susitelkimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Negi tikrai says:
    3 metai ago

    švedai tiki, jog jie geriau už lietuvius ungurius pažįsta? –
    „Knyga apie ungurius kelia bangas: kodėl pasaulis susidomėjo mįslingiausia žuvimi?” (Apie Patriko Svensono „Apie ungurius ir žmones”)
    – 15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knyga-apie-ungurius-kelia-bangas-kodel-pasaulis-susidomejo-mislingiausia-zuvimi-286-1332212?copied

    Kokie tie švedai naivūs… Visas senelio paupys buvo jų kūnelių išvagotas, stebėdavau, kaip jie ten savo gyvenimo reikalus tvarkė…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo iškilmės | vdu.lt nuotr.

Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija

2023 06 05
Uralinė pelėda | K. Kajėno nuotr.

Pelėdos – jautrūs aplinkos pokyčiams paukščiai

2023 05 23
Neatsakingai skinamas meškinis česnakas | am.lrv.lt nuotr.

Neatsakingai skinamas meškinis česnakas!

2023 05 07
Akimirka iš kameros montavimo darbų | Ornitostogos nuotr.

Kaip atrodo erelių žuvininkų gyvenimas?

2023 04 27
Kviečia siūlyti patikimą ūkį „Gero ūkininko” čempionatui 2023 | naturalit.lt nuotr.

Kviečia siūlyti patikimą ūkį „Gero ūkininko” čempionatui 2023

2023 04 26
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
Arkliai | zum.lrv.lt nuotr.

Didės išmokos už senųjų veislių išsaugojimą

2023 03 22
Žuvintą užliejo pavasarinė keliaujančių žąsų banga | vstt.lrv.lt nuotr.

Žuvintą užliejo keliaujančių žąsų banga

2023 03 18
Pakrantė, vanduo | am.lrv.lt nuotr.

Pakrančių tvarkymo darbus teks atidėti

2023 03 16
Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti? | am.lrv.lt nuotr.

Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti?

2023 02 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa

2023 06 06
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

Seimas pritarė kailių fermų draudimui

2023 06 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Seimas linkęs pritarti išmokų didinimui

2023 06 06
Zaporižės AE | Energoatom nuotr.
Lietuvoje

Dėl padėties Ukrainoje radiacinio pavojaus nėra

2023 06 06
Miško gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ugniagesiai: miškuose didėja gaisrų pavojus

2023 06 06
Svorio metimas, dieta | pixabay.com, mojzagrebinfo nuotr.
Gamta ir žmogus

Nutukimas tampa vis opesne sveikatos bėda

2023 06 06
Triukšmas | pixabay.com, Ezequiel Octaviano nuotr.
Lietuvoje

Svarstoma didinti baudas už triukšmą

2023 06 06
„Oro navigacija“ | „Oro navigacijos“ nuotr.
Lietuvoje

Investicijos supaprastins bepiločių naudojimą

2023 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žeberklas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Juozas apie Įregistruota piliečių referendumo iniciatyvinė grupė dėl referendumo kartelės mažinimo nuo 300 iki 50 tūkstančių
  • Raimundas Eimontas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Mickūnas. Puslaidininkių fizikos instituto ir LMA prezidiumo bendravimas dėl persitvarkymo Lietuvoje
  • Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa
  • Seimas pritarė kailių fermų draudimui
  • Seimas linkęs pritarti išmokų didinimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija

by Ditė Česėkaitė
2023 06 05
0
Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo iškilmės | vdu.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, dalyvavo trečius metus iš eilės Prezidentūroje vykusiame Žaliųjų idėjų festivalyje ir jį...

Skaityti toliau

Pelėdos – jautrūs aplinkos pokyčiams paukščiai

by Kristina Aleknaitė
2023 05 23
0
Uralinė pelėda | K. Kajėno nuotr.

Biologinės įvairovės dieną Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro žinovė ornitologė dr. Gintarė Grašytė supažindina su pelėdų padėtimi Lietuvoje. Pelėdų...

Skaityti toliau

Neatsakingai skinamas meškinis česnakas!

by Kristina Aleknaitė
2023 05 07
0
Neatsakingai skinamas meškinis česnakas | am.lrv.lt nuotr.

Atėjus pavasariui žmonės vėl be saiko skina gamtoje natūraliai augančius meškinių česnakų lapus, dėl to kyla grėsmė jų būklei. Šis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žeberklas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Juozas apie Įregistruota piliečių referendumo iniciatyvinė grupė dėl referendumo kartelės mažinimo nuo 300 iki 50 tūkstančių
  • Raimundas Eimontas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
Kitas straipsnis
architektugildija.lt nuotr.

Karkasiniai namai – mėgstamiausias lietuvių pasirinkimas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai