Pilkosioms žąsims dabar pagausėjo rūpesčių. Per vasariškai šiltas Velykas jos į pievas išsivedė šiais metais, naujai išsiritusius pilkai gelsvus žąsiukus. Šios žąsys yra bene ankstyviausiai perintys mūsų paukščiai.
Tiesa, kranklių šeimynos pagausėjo dar anksčiau, bet varnams juk nereikia laukti, kol perėjimo vietose ištirps ledai.
Žuvinte pilkosios žąsys pradėjo perėti kaip susitarę –biosferos rezervato direkcijos specialistai porų su mažyčiais jaunikliais aptiko bent keliose vietose.
„Nesistengiame jų labai ieškoti, dabar žąsims svarbiausia yra saugumas ir ramybė. Žuvinto ežere jo nepakanka, nes įsikūrę jūriniai ereliai gainioja ne tik pilkąsias, bet ir baltakaktes, želmenines žąsis. Dabar jau keliskart sumažėjęs šių šiaurinių migrančių pulkas. Kovo mėnesį jų skaičius siekė beveik devynis tūkstančius. Tai labai daug kontinentinei šalies daliai“ – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius, ornitologas Arūnas Pranaitis.
Neįprastai šilti orai skubina augalų vegetaciją – šviežia žaluma pasidengė pievos, pamiškės. Geltonuoja žydintys karklai, klevai, aiškius kontūrus įgavo beržų ir liepų lajos.
„Parskrendančių paukščių gyvenimo ritmo atkeliavę šilti orai beveik nepaveikė. Per Velykas užkukavo gegutė. Lakštingalos balso dar negirdėti. Labai mažai parskridusių ežerinių nendrinukių, devynbalsių ir kitų smulkių žvirblinių giesmininkų. Šie metai išsiskiria labai menku strazdų skaičiumi. Miške išgirsi tik vieną kitą kikilį, o kur tie strazdai giesmininkai, juodieji strazdai? Jų būrių nebuvo per migraciją, tad ir miškai tylūs kaip niekados,“ – sako ornitologas.
Žuvinto paežerės viksvynuose gausiau nei įprasta baikščių oželių nykštukų, šiomis naktimis gausiai švilpauja švygždos. Pastebėtos sugrįžę geltongalvės kielės. Šiltomis balandžio – gegužės naktimis išsiruoškime į gamtą klausytis melodingų paukščių chorų koncertų.
