Šįmet Žuvinto biosferos rezervate perėjo mažiau gandrų porų nei pernai. Sėkmingai užaugo mažiau nei pusė pernykščio jauniklių kiekio. Gandras – mūsų nacionalinis paukštis. Mes neįsivaizduojame savo sodybų ir kraštovaizdžio be gandralizdžių. Tikėkimės, kad kitais metais gandriukų sulauksime daugiau.
Gandro lizdas greta Žuvinto biosferos rezervato direkcijos dažniausiai būna tuščias. Antra savaitė, kai jaunikliai visam laikui paliko gimtąjį lizdą, o suaugę paukščiai į gūžtą, kuria rūpinosi visus keturis mėnesius, grįžta tik nakvoti. Prietemoje gali išgirsti jausmingą jų snapų kalenimą, bet dabar tai greičiausiai artėjančio atsisveikinimo ženklas. Nežinia kada – po dienos ar kelių pirma lizdą paliks patelė, o netrukus po jos neliks ir patino. Lizde užaugo du jaunikliai.
„Šiais metais statistika visiškai priešinga pernykštei. Šešerius metus kryptingai didėjęs baltojo gandro porų skaičius Žuvinto rezervate šiais metais gerokai mažesnis. Pernai perėjo 35 gandrų poros, šįmet – vos 24, mažiausiai šį dešimtmetį. Lyginant su pernykščiais metais, jauniklių užaugo perpus mažiau – 55. Pernai iš gimtųjų lizdų išplasnojo 112 jaunų gandriukų. Toks mažas vidutinis vados dydis, 2,3 jauniklio, rezervato gandrų lizduose per pastaruosius 20 metų buvo tik kartą – 2007 metais. Tik viena gandrų pora sugebėjo išauginti keturis jauniklius.
Tenka tik spėlioti apie tokių pokyčių priežastis. Gandrų skaičiaus sumažėjimą suversti tik vėsesniam ir sausesniam pavasariui ir vasarai vargu ar išmintinga. Tačiau gandrų kovų dėl lizdo būta daugiau. Žuvinto apylinkėse stebėti nebeperinčių gandrų pulkai buvo kaip niekada skaitlingi. Šeštadalis visų anksčiau naudotų lizdų šįmet liko apleisti, o naujus lizdus apskaitas atlikę rezervato specialistai atrado netoli Žuvinto pelkės ar paežerėje, kur natūralių pievų plotai nemažėja.
Sumažėjęs gandrų porų skaičius gali rodyti ir pokyčius kultūriniame kraštovaizdyje. Bent jau Dzūkijoje ir Suvalkijoje pievas vis dažniau keičia arimai, o jie, deja biologinės įvairovės požiūriu yra tikra dykra, lyginant su nykstančiomis natūraliomis pievomis. Ypač tokį pavasarį, kaip šis.
Todėl nesistebėkime, jei rugpjūčio viduryje nematysime didelių gandrų sambūrių. O pamatę – palinkėkime jiems sėkmingai nukakti į žiemavietes“ – sakė Žuvinto biosferos gamtinio rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Mums mieli paukščiai, sodybos įnamiai, skirtingose tarmėse vadinami – starkumi, gužu, gužučiu, busilu, bacionu… Gyvena gandrai net iki 20 metų; savo porai yra labai ištikimi. Žiemoja neįtikėtinai toli už 8–10 tūkstančių kilometrų.
Gandrui senovėje teiktos mitologinės reikšmės. Žmonės tikėjo, kad sodyboje perintis gandras – sėkmės ir apsaugos nuo gaisrų ženklas. Dar tikėta, kad gandras galį žmonių ligas ar bėdas pradanginti. Iš gandrų šeimos elgsenos spėdavo metų sėkmę.
