Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Gyvosios lietuvių kalbos giminystė su praamžiu sanskritu ir neišnaudotos šios giminystės galimybės…
Ar mūsų kalba gali ateiti į pagalbą informacinių technologijų vystymui?
Apie visą tai ir ne tik Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui pasakoja visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lietuvių kalbos puoselėtojas Gintaras Songaila.
Reklama
Susiję straipsniai:
- G. Storpirštis: Gimtieji žodžiai eina per širdį (video)
- A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
- Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
- Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video)
- D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video)
- D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (II) (video)
- A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video)
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- G.Songaila. Kaip galima išgydyti „kaimo Jurgius“ nuo susinaikinimo aistros? (audio)
- Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
- Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
- G. Songaila apie Lietuvos – Lenkijos santykius: Metas būti savimi (audio)
- Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
- G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
- Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
- Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video)
- K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
- Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
- D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
- G. Songaila. Valstybinė kalba: Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori
- Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
- „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
- Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
- G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
- A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
- Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis
- Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
Puiku, kad yra žmonių, suvokiančių, kaip svarbu išsaugoti gimtąją kalbą. Be jos šaknų sugriūtų mūsų pasaulėjauta, pasijustume bestovį kaip pamėklės vidury pustomų laukų vėjų pavietrėje… Kažin, kiek atsilaikytume?
Gerai šneka, ir apskritai kalbinės ar tautinės sklaidos mūsų gyvenime gerokai per mažai. Žodžiu, apskritai, sveikintina laida. Bet va, bjaurus paradoksas kaip yla iš maišo lenda: kaip žmogus tautinis – taip iš karto niekus šnekantis, menkai žinantis, nusišnekantis; kaip tik gerai išmanantis kalbamą dalyką – taip iš karto bedvasis, be meilės savo tautai. Kaip manote, kodėl taip yra? Ir kiek neišmanymas kompromituoja kalbamus dalykus?
Pavardes.
Atsakymui beveik tinkanti antraštė;
Skirmantas Malinauskas įvertino Seimo rinkimus: žmonės labai atsargiai reaguoja į tuos, kurie yra protingesni už juos
– delfi.lt/news/daily/lithuania/skirmantas-malinauskas-ivertino-seimo-rinkimus-zmones-labai-atsargiai-reaguoja-i-tuos-kurie-yra-protingesni-uz-juos.d?id=85319337
susiję su ŽR ,,Atviru pokalbiu”
– ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/ko-taip-zmones-verziasi-i-seima?video=1
Skirta ŠIAIP: pasakius A, reikėtų ištarti ir B.
Kandidatės į Seimą laiškas rinkėjams pribloškė: tekste paliko 13 gramatinių klaidų
– delfi.lt/news/daily/lithuania/kandidates-i-seima-laiskas-rinkejams-pribloske-tekste-paliko-13-gramatiniu-klaidu.d?id=85304081
Ar kalbos klaidos neatskleidžia pretendentės pažiūrų?
Ar jūsų nepribloškė Šimonytės, kandidatės į Prezidentus, kalbos pilnos anglų kalbos žodžių, pvz. nuolatinis “validuoti” ir pan. O prie šitos kandidatės prisikabinote? Tai jau politika. Kai vienų klaidas pastebi, o kitų ne. Beje, su didžiausia pagarba Alkui reikia pastebėti, kad paskutiniu metu ten irgi praslysta viena kita klaidelė: kableliai, praleistos raidės ir pan. Bet mes juos mylime ir tik linkime geros kloties. Ir nerašinėjam kvailų straipsnelių. Kiek visur klaidų…., bet užkliuvo TIK viena kandidatė į Seimo narius. Akivaizdu, straipsnis užsakytas, kad žlugdyti, matyt stipri kandidatė ir kažkam gali kliūva…IR VISAS JŪSŲ RŪPESTIS LIETUVIŲ KALBA.
,,Prisikabino” prie šios kandidatės kažkas iš tų, į katrų dėžutes buvo mėtomos skrajutės. Kandidatų tekstai gali liudyti, kurio iš jų visas išsilavinimas nebent iš ,,Delfio” (o jo tekstai nuo Monikos laikų demonstruoja, jog įmonės savininkams nerūpi geras įmonės vardas, užtarnaujamas gera produkcijos kokybe) bei jo skaitytojų komentarų. Kad prieš kandidatuodamas išstudijuotum ir giliai perprastum sudėtingus dalykinius tekstus, susijusius su valstybės valdymu, kad įgustum ta kryptimi mąstyti, bendrauti, rašyti, visų pirma turi puikiai mokėti kalbą.
Taip, tamsta teisi – žavioji Šimonytė ir beveik visa ta Seimo kompanija kalba puskalbe, tiesą sakant, JOKIA kalba. Kažkas panašaus, kaip būna grėbliu grėbstant – ką dantys užkabino, tą žodžio gabalą ir nugriebė. Prie jo prikabino iš kitos kalbos nugriebto žodžio gabalą (Lygiai taip pat, kaip ,,Delfis” ir LRT).
Nepriklausomybės pradžioje lituanistai dar bandė padėti politikų kalbai nešikrypti iš kelio dėl takelio, bet juos greitai ,,patvarkė”, pastatė ,,į vietą”. LRT irgi pastatė – kad taisyklinga senųjų diktorių kalba politikams gėdos nedarytų? :)…
Dėl ,,Alko” tekstų – kaip rašoma pirmajame jo puslapyje, ,,Alkas” – SAVANORIŲ ,,gaminamas”. Todėl ir Tamsta galite ateiti į talką – nusikopijuoti tekstą, ištaisyti jame pastebėtas klaidas (raudona spalva, kad negaišdami laiko pastebėtų ištaisytas vietas), ir išsiųsti jiems info@alkas.lt. Iš to bus daugiau naudos, negu čia ,,špilkuojant”. Taip prisidėsite, kad Alko kalba spindėtų. Būtų labai draugiška ir gražu. 🙂 Romuviai gal dar ir vaidilute paskelbs. 🙂 Keletas čia plušančių entuziastų turi begalę organizacinių, techninių darbų, jiems nelieka laiko nei jėgų viską aprėpti. Tekstų autoriai irgi ne dyki vaikšto, jiems irgi reikia kito žmogaus akies jų tekstams į pagalbą.
Kelionė laiku į kalbų pramotę
– mokslolietuva.lt/2016/08/kelione-laiku-i-kalbu-pramote/
Mokslininkai atkūrė visų Europos kalbų motiną – nustebsite, kaip lietuviškai ji skamba
– technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/S-56056/straipsnis/Mokslininkai-atkure-visu-Europos-kalbu-motina–nustebsite-kaip-lietuviskai-ji-skamba-Video
su kalbų medžiu
Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius
– mokslolietuva.lt/2016/11/britu-mokslininkai-pabande-atkurti-europos-kalbu-pramote-ir-isgirdo-lietuviskus-zodzius/
Britų mokslininkai vis ką nors nustato, bet dar ne taip kvailai, kaip čia pas mus platinama: “We’ve explicitly focused on reproducing sound changes and etymologies that the established analyses already suggest, rather than seeking to overturn them,” says Coleman, whose research was funded by the Arts and Humanities Research Council.
cam.ac.uk/research/features/time-travelling-to-the-mother-tongue
Jie ne atkuria, bet remiasi jau daugmaž priimtomis rekonstrukcijomis ir sukuria tokį neva tolydaus garsinio kitimo žaidimą. Tačiau net ir tai nelabai rimta, juk ne viskas tolydžiai keičiasi. Pamėginkite pereiti nuo „keturiasdešimt“ iki „kem“.
Mūsų kalba žavisi kitataučiai, o , kai kurie vietiniai – ne. Kas jie ir kiek tokių.?
Citata: “Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal galimybė dabartiniame laikmetyje? Gyvosios lietuvių kalbos giminystė su praamžiu sanskritu ir neišnaudotos šios giminystės galimybės…”
Išskirtinis senumas ar senoviškumas? Tai skirtingi dalykai. Kalbininkai sako, kad lietuvių kalba tiesiog konservatyvi, mažiausiai pakitusi (bet pakitusi!) ir nuo baltų, ir nuo ankstesnės indoeuropiečių (ide.) prokalbės. Tačiau senoviškiausia ji tarp dabartinių GYVŲJŲ ide. kalbų. Kai kurios mirusios kalbos, pavyzdžiui, prūsų, senoji graikų, buvo dar senoviškesnės.
Lyginti su sanskritu galima irgi senoviškumo požiūriu. O kad abi jos – ir lietuvių kalba, ir sanskritas – yra senoviškos, neturėtų stebinti, nes tai ide. arealo pakraštinės kalbos. Bet kurie pakrakščiai kinta lėčiau nei tai, kas yra viduryje.
Lietuvių kalbos, ypač jos pietinių tarmių senoviškumas yra didžiulė vertybė. Bet nepainiokim to su senumu – nuo baltų prokalbės lietuvių kalba atsiskyrė apytikriai pirmaisiais mūsų eros amžiais. Ir būtų geriau, jei tokius dalykus aiškintų kalbininkai. Su visa pagarba G. Songailai ir kitiems, bet kai kurie teiginiai, įskaitant ir cituotąjį, yra mėgėjiški. Žinoma, dar ne tokie lėkšti, kaip dalies nuolatinių “Alko” komentatorių.
Taip, žodžiais ,,sena”, ,,pasenusi”, ,,seniena” manipuliuojama, siekiant įvaryti nevisavertiškumo jausmą, palaužti, gėdytis patiems savęs. Propagandos kašpirovskiai pasikliauna ir dalies visuomenės paviršutiniškumu, nepakankamu išprusimu, ir tuštybe, tariamu ,pažangumu.
Jei dar vienas kitas ,,pažangeiva” supranta, kodėl tokia seniena, kaip Egipto piramidės, nesugriaunama, kodėl jų vietoje nepastatomi ,,modernūs” stiklo dangoraižiai, kodėl taip brangiai kainuoja senoviniai meno kūriniai, net ir virtuvės rykai, tai suprasti nepačiupinėjamų dalykų vertę (pvz. tokių, kaip senovinės kalbos) – lengvatikiams jau per aukštas pilotažas. Be to, labai vilioja toks lengvas būdas tapti ,,vakarietišku” – kartok kaip papūga manipuliatorių skleidžiamas tave ir tavo tautą menkinančias ,,tiesas”, ir tu jau sklandai aukščiau jos, aukščiau tų ,,senienų” – tėvų ir protėvių kalbos, papročių, pažiūrų.
Aš esu vienas iš “nuolatinių “Alko” komentatorių”. Mano teiginiai ne tik mėgėjiški , lėkšti ir nemokšiški. Mano teiginiai – jausminiai. Man skauda. Aš įvarytas į kampą rėkiu, staugiu , kandu, kai “lingvistė” aiškina; nieko blogo jei kalboje atsiras daugiau svetimybių.
Gali būti , kad man patars nueiti pas gydytoją. Buvau , vairuotojo teises turiu.
“Aš esu vienas iš “nuolatinių “Alko” komentatorių”. ”
Bet nebūtinai iš tų, kurie seka pasakas apie lietuvių kalbos kilmę nuo Adomo ir Ievos arba iš neandertaliečių šūksnių 🙂 O dėl tos “lingvistės” jūs teisus – jaučiu, kad ji yra į lituanistiką nuslinkusi anglistė. Tokių yra ne viena ir ne vienas. Apmaudu, kad suliberalėjęs (tiksliau – suliurbėjęs) Lietuvos radijas ir televizija vien tik jai ir skiria dėmesį. Be L. Vaicekauskienės ir tokio pat liberalo A. Smetonos, kitų Lietuvos kalbininkų nesu nei matęs, nei girdėjęs nuo pat 1990 m. Deja. 🙁
deja taip, ir net “įrašyti komentarą” čia yra Požymis
(dar po 1990-03-11 vis tasia)
Deja (ar gal AČIŪ) kad liberbanas dar neuždraudė kalbos pamokėlių per A2. Netyčia užklupau, kai nuo LRT Radijo slinkau link ŽR. Ir negalėjau patikėti savo ausimis: dievaž, kalbos patarimai!