D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (II) (video)

Jei tik tamsta turite teisiškai galiojančius dokumentus (ne antkapius, atsiprašau labai*), galinčius patvirtinti, jog tamstos giminės nelietuviška pavardė NE OKUPACIJŲ laikais** buvo taip, o ne kitaip rašoma, taip ir bus parašyta. Jaudinatės be reikalo.
Jei esame iš tiesų išsilavinę, ne tik diplomu dekoruoti, žinome, jog VISOS tautos, kol suformuodavo savo kalbai pritaikytas nacionalines abėcėles, naudojosi svetimomis – okupanto, lotyniška, mišria, papildydavo svetur nusižiūrėtomis raidėmis.*** Nes norėjo savo mintis, savo mokslo darbus gimtąja, ne svetima kalba užrašyti, todėl ,,za neimenijem gerbovych” rašė ,,na prostych”.**** Tokiomis raidėmis teko bet kokios paskirties tekstus ant bet ko rašyti. Todėl raidė W (ar kita) sename, pusiau lietuviškais rašmenimis tekste – anoks atradimas. Ir tai, kad svetimvardžiai tarpukariu oficialiuose tekstuose originaliai rašyti – irgi ne stebuklas, o taisyklė. Ir dabar taip rašoma, jei tam yra galiojantis teisinis pagrindas.
Tačiau ką gali paaiškinti tiems, kas nesuvokia, jog pasas ar kt. asmens dokumentas ne ,,čia ir dabar”, ne jam vienam asmeniškai tarnauja, o visoms tarnyboms. Bent kiek realistiškiau mąstančiam paso turėtojui reiktų bent tiek suprasti, jog jo paties naudai, kad įrašai jo asm. dok-se būtų tiksliai tokie, kokie jo gimties liudijime, tėvų pasuose.
Pasas ir atsakingai surašyti duomenys jame tik tol atrodo žaisliukas, turintis tenkinti savimeilę, kol vieną dieną ,,ištinka gyvenimas” ir prireikia, kad įrašai tamstos pase (jei jis liko sveikas) raidė į raidę sutaptų su įrašais visuose valstybės archyvuose (gimdymo namuose, CBAĮB, švietimo įstaigose, darbovietėse, brandos atestate, diplome, vairuotojo ir visuose kt. liudijimuose, draudimo bendrovėse ir t.t. ), bei su įrašais visų giminių dokumentuose… Jei taip yra – tamsta būsi laimės paukštis. Jei ne, jei kur nors kitokia raidelė pasipainios, ruošk, tamsta, piniginę ir imk metus atostogų, nes gali užtrukti įrodyti, kad tamsta esi tas, o ne kitas… O ir tamstos vaikams labai nenaudinga būtų, jei tamstos dokumentuose pavardė net vos viena raide skirtųsi.
Gal ateis laikas, ir tapatybė bus ne pasais nustatoma, o kad ir DNR, genų žymeniu. Tada bus galima kasdien kitaip vadintis – Juk tai garsas, o DNR tyliai visas šaknis knisa 🙂 ?
Na, o šiandien, patikėkite, ne tamsta vienas turite prosenelį su W raide. O kiek mūsų žmonių giminės pavardės visokių, ne vienos raidės pokyčių patyrė! Ir pavardės, ir statusai. Tik nesame tiek subudulėję, kad dėl to valstybę terorizuotume? Ir kuo ji apskritai dėta, kai dabar mums degte dega mūsų jaunimo neišprusimas, tautinio stuburo ,,lankstumas”?
—————-
* Apsilankykite kad ir pravoslavų kapinėse – pažiūrėkite, kiek ten lietuviškų pavardžių – ,,pataisytų” ir ne, užrašytų JŲ raidėmis. Ar ir jie turėtų šiandien sau į pasus nuo tų antkapių pavardes tomis raidėmis rašyti? Nes… ten taip buvo 🙂 Pvz., pase įrašai ΠΑБΕΡЖ – juk romantiška, ar ne? Ir kaip paslaptinga!
** Tai ne ultra radikalių patriotų litofcų išmįslas, tai Tarpt. Teisės reikalavimas!
*** Na, o katalikų bažnyčiose krikštyti lietuviai (ir tamstos prosenelis?) registruoti taip, ,,kad Dievas perskaityt galėtų”, mat Jis, pagal ksiondzus, tik tą vieną lenkų kalbą tesuprato… Taigi, be W raidės neapsiėjo. Tačiau tose parapijose, kaip suprantate, okupanto primestas raštas naudotas… Beje, tamstos proseneliai gyveno tais laikais, kai jų niekas neklausė, kokias raides jų asmenvardžiuose įrašyti,o noras galėjo blogai baigtis net ir visai šeimai.
**** O jei dar giliau nertume, jei pažiūrėtume, kaip baltų vardai kituose žemynuose buvo akmenyse iškalami? Būtų visai COOL, ar ne?

Vienintelis lietuviškas veiksmažodis čia tinkantis galėtų būti “velyti”.
Jis turi daug prasmių: geisti, norėti, leisti, įsakyti…
Kadangi daug prasmių ir skamba slaviškai – tai greičiausiai skolinys iš rusėnų ar baltgudų…