Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Režisierius Gytis Padegimas: prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai

www.alkas.lt
2020-07-19 12:03:46
0
Režisierius Gytis Padegimas: prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai

Režisierius Gytis Padegimas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Režisierius Gytis Padegimas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Režisierius Gytis Padegimas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Rugpjūčio 21 d., Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje įvyks spektaklio „Pirmeiviai“, skirto Lietuvos teatro šimtmečiui, pristatymas. „Nežinau, ką atiduočiau, kad galėčiau pereiti per 1920 metų Laisvės alėją, per Miesto sodą. Čia virė labai įdomus gyvenimas, ir čia gimė profesionalus teatras, – sako spektaklį „Pirmeiviai“ kuriantis režisierius Gytis Padegimas.

Nors tokios galimybės nėra, tarpukario Kaunas ir jo asmenybės, vaizdiniai sugulė į režisieriaus parašytos pjesės „Pirmeiviai“ puslapius. Joje aprašoma, kaip režisierius Juozas Vaičkus ir jo mokiniai aktoriai repetavo H. Sudermano (Sudermann) pjesę „Joninės“, kurios pristatymas įvyko 1920 metų gruodžio 19 d. „Lietuvos profesionalaus teatro pamatai buvo padėti sunkiai, tad tuos žmones turėtume prisiminti su pagarba, nes be jų nebūtų šiandienos teatro aukštumų“, – įsitikinęs žinomas teatro režisierius ir mokytojas G. Padegimas.

– Režisieriau, priminkite, kokioje socialinėje ir kultūrinėje terpėje brendo valstybinio teatro gimimo idėja.

– Idėja įkurti profesionalų teatrą kilo 1909 m., švenčiant vaidinimo „Amerika pirtyje“ Palangoje dešimtmetį, bet sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Na, o 1918 m., įkūrus Lietuvos Respubliką, iniciatyvos ėmėsi Lietuvos meno kūrėjų draugija (LMKD), susikūrusi Kaune 1920 m. sausio mėnesį. Nemanykime, kad Lietuvoje teatro laukas buvo tuščias: veikė režisieriaus Antano Sutkaus vadovaujamas „Tautos teatras“, Juozo Vaičkaus „Skrajojanti trupė“. Šis su trupe 1919 m. grįžo į Lietuvą iš Sankt Peterburgo traukiniu, ir mėnesį trukusios kelionės metu repetavo. Grįžo turėdami repertuarą, vaidino Vilniuje, paskui, šį okupavus, persikėlė į Kauną.

Aistė Zabotkaitė ir Ona Kurmytė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Ona Kurmytė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Be minėtų Vaičkaus ir Sutkaus buvo ir Konstantinas Glinskis, Andrius Oleka-Žilinskas, Antanas Vitkauskas. Šie penki vyrai pretendavo tapti teatro vadovais, bet nerado sutarimo, kaip dirbti kartu. Lietuvos teatras gimė sudėtingomis aplinkybėmis, – sprendimą paremti LMKD Vaidyklos atidarymą Lietuvos Vyriausybė pasirašė Širvintų-Giedraičių kautynių išvakarėse, skirdama 30 tūkst. auksinų. Tik pamanykit, nežinant, ar valstybė išliks! Lietuva išliko, o užduotis sukurti pristatymą teatro atidarymui teko Juozui Vaičkui. Jis repetavo jam paskirtame 5 kambarių bute Kęstučio gatvėje (šio namo neišliko) kartu su jame prisiglaudusiais savo aktoriais, bendraminčiais: Petru Vaičiūnu, Teofilija Dragūnaite, vėliau Vaičiūniene, Morta Grikšaitė-Vaičkiene, Ona Kurmyte, Pole Tendžiulyte ir kitais. Sutarčių nebuvo, tad visi kūrėjai uždarbiavo: Vaičkus advokatavo, Petras Vaičiūnas dirbo tardytoju Panevėžyje, aktorės buvo įsidarbinusios sekretorėmis arba darbavosi kitose įstaigose. Po darbo dienos konke ir mediniais miesto šaligatviais jie skubėdavo į repeticijas.

1920 metų Joninių plakatas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
1920 metų Joninių plakatas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

– Aktoriai ir režisierius degė noru vaidinti, o ko tikėjosi žiūrovai? Juk Kaune tuomet buvo labai populiarus satyrinius vaidinimus rodęs „Vilkolakio teatras“. Jūsų spektaklyje yra pasakymas: „Jei spektaklis be šokių, nelauk publikos.“

– Šį posakį pasakė Juozas Vaičkus, ji neišgalvota. „Vilkolakio“ teatras buvo labai lankomas, mat pateikdavo satyrines naujienas, palyginimui su mūsų dienomis, sakyčiau, „Dviračio žinių“ atitikmuo. Teatras, kuris yra gyvenimo atspindys, žmogotyra ir reikalauja mąstymo pastangų, buvo ir yra sudėtingas. Tam, kad sudominti žiūrovus prireikė nemažai metų, teatrinė kultūra tik vystėsi. Lietuvos teatro daigeliams buvo sunku prasimušti. Spektaklių reikėjo daug, dažnai, žiūrovai reikalavo šviežienos. Juozas Vaičkus buvo pabaigęs Imperatoriškąją meno mokyklą, mėgo skandinavų dramaturgiją, H. Ibseną kitus autorius, bet žiūrovai nebuvo iki to priaugusi. Jis teatro pradžiamokslio mokė šimtus aktorių. Daug būtų galima kalbėti apie šią nepelnytai mažai įvertintą teatro asmenybę, bet vienareikšmiai jis yra pirmeivis, mažai suprastas naujovių kūrėjas. Beje, jis po trečios repeticijos uždraudė suflerį.

Gytis Padegimas. Repeticija Juškonyse | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Gytis Padegimas. Repeticija Juškonyse | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

– Pristatymas „Joninės“ jį kūrusiems apkarto – spektaklis nebuvo palankiai sutiktas. Kritikai pažėrė neigiamų atgarsių dėl vaidybos, Vydūnas savo atsiliepime pastebėjo, jog spektaklyje buvo neteisingai pateikiami lietuviai. Pati pjesė kalbėjo apie tuomet svarbų reiškinį, – kas nutinka, jeigu išsižadi savo šaknų.

– Taip, meninė spektaklio pristatymo vertė kuklutė, bet šis spektaklis yra profesionalaus teatro pirmagimis. Jau minėjau, kad aktoriai spektaklį kūrė laisvalaikiu, jiems trūko palaikymo. Spektaklyje žiūrovai išgirs ir apie spektaklio kūrimo ypatumus. Ne paslaptis, kad pristatymo išvakarėse Tilmansų salėje Konstantinas Glinskis pastatė savo „Joninių“ versiją, o apie Vaičkaus pristatymą net parašė neigiamą recenziją. Ačiū Dievui, kad jam pakako nuovokos jos nespausdinti.

Pjesės „Pirmeiviai“ analizė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Pjesės „Pirmeiviai“ analizė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

– Medžiagą pjesei „Pirmeiviai“ rinkote ilgai, o parašėte labai greitai – per pirmą karantino mėnesį.

– Vaikystėje vasarodamas pas senelius Dzūkijos kaime perskaičiau močiutės brolio karininko, žuvusio SSRS urano kasyklose, sukauptą spaudą ir literatūrą. Jau daug vėliau rengiau televizijos laidų ciklą „Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas“ su tą laikmetį menančiais žmonėmis. Informaciją kaupiau kaupiau, ir atrodė, kad tai neįveikiamas kalnas, bet pirmąją karantino dieną mane lyg kas pašaukė, ir sėdau prie kompiuterio. Man regis, veikėjai patys man sakė, ką rašyti. Naudojau daug medžiagos, memuarų. Daug detalių radau Kauno viešosios bibliotekos retų leidinių skyriuje saugomuose 1920 m. laikraščiuose „Lietuva“ ir „Laisvė“. Pjesę skiriu visiems teatro broliams ir sesėms, visiems, kas per 100 metų puoselėjo teatrą. Panaudojau kolegų posakius, pavyzdžiui, kai kalbėdavome, kad yra kažkokių trūkumų ir panašiai, išsireikšdavome: „Ai, tai žmogiška“. Algimantas Masiulis sakydavo: „Žmogiška tai žmogiška, bet ar žmoniška?“. Ji nuskamba Petro Stanulio lūpomis. Nevengiau ir teatrinių anekdotų, teatro prietarų. Rašydamas dialogus, naudojau savo močiutės leksiką, dzūkišką ir žemaitišką tarmes, nes tuometė kalba dar nebuvo sunorminta.

Greta Šepliakovaitė ir Morta Grikšaitė Vaičkienė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Morta Grikšaitė Vaičkienė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Žanrine prasme pjesė yra komiška drama. Stengiausi, kad būtų ir Vaičkaus laikų teatre vyravusios situacijų komedijos, melodramos, bet viską gaubtų nostalgija persunktas čechoviškas rūkelis. „Pirmeiviai“ užbaigia 10 metų kurtą mano pjesių trilogiją, kurią dar sudaro „J.A.H“, skirta rašytojui, visuomenės ir literatūros veikėjui J. A. Herbačiauskui atminti ir „Alksniškės“, primenanti prezidentą Kazį Grinių.

„Pirmeiviai“ skaitymai | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
„Pirmeiviai“ skaitymai | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

– Tačiau ši pjesė nėra tik teatro gimimo retrospektyva. Pristatydamas spektaklio projektą ir scenografiją, kalbėjote, kad jums svarbus ir šimto metų sluoksnis, – dabartis ir praėjęs laikas, teatro ženklai.

– Man visada labai svarbi spektaklio tema. Šioji – apie žmogų ir laiką. Prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai. Nesvarbu, kokios profesijos atstovai būtų. Tik įsivaizduokime, tie žmonės kūrė Lietuvą, o dabar mūsų pasaulis pakito, susidarė vartotojiška visuomenė, kuri palieka savo šalį, vaikus, tėvus. Tai nuostabu būti pirmeiviais, savo šalies, savo teatro. Manau, kad labai svarbu apie tai kalbėti. Tada jie steigė mokyklas, ligonines, kurios šiandien uždaromos. Pradedant prezidentu ir baigiant moksleiviu, masiškai sodino medžius, kuriuos šiandien beatodairiškai kertame. Sklinda kalbos, kad vietoj to, jog būtų paskelbtas gamtos ir istorijos paminklu, kauniečiams toks brangus Miesto sodas jau laukia kirvio ašmenų… Sovietinė valdžia represavo Miesto sodą, sunaikindama puikų fontaną ir pakeisdama jį kiču po R. Kalantos susideginimo, o dabartinė valdžia, atrodo, vardan sumeluoto naujoviškumo, pasiryžusi čia ištrinti bet kokius istorinės atminties pėdsakus.

J.Vaičkus 1925 Čikaga | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
J.Vaičkus 1925 Čikaga | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

– Pjesės veikėjai – veržlūs tarpukario menininkai, kuriuos įkūnija jaunoji Nacionalinio Kauno dramos teatro karta, pradedanti savo kūrybinį kelią. Šis pasirinkimas nebuvo atsitiktinis?

– Vaidinti pakviečiau kone visą buvusį kursą, paruoštą gerai pažįstamų režisierių – Algirdo Latėno ir Vido Bareikio. Su Algirdu mes dirbome dar studijų laikais, o Vidas vaidino mano spektaklyje „Ugnies medžioklė su varovais“ dar būdamas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviu. Jaunimas gražiai dirba, domisi savo veikėjų gyvenimu ir panašiai. Buvome susirinkę mano sodyboje Juškonyse, kur kelias dienas skaitėme pjesę, o aš jiems pristačiau Michailo Čechovo būdą. Prasidėjus procesui, pastebėjau, kad vaidmenis paskirsčiau vedamas aukštesnių jėgų, – Deividas Breivė labai panašus į Juozą Vaičkų, Aistė Zabotkaitė turi daug bendro su Ona Kurmyte, o Motiejus Ivanauskas – kaip iš akies trauktas Petras Kubertavičius. Kai dailininkė Birutė Ukrinaitė surinko veikėjų portretus, pastebėjome, kad tų sielos ir kūno dvynių yra dar ne vienas.

„Pirmeiviai“ | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
„Pirmeiviai“ | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

– Atkūrėte daug tarpukario teatro veikėjų. Kurį iš jų norėtumėte pasikviesti gyvo pokalbio?

– Man, kaip režisieriui, būtų labai įdomu susitikti su Juozu Vaičkumi. Yra tekę bendrauti su jo mokiniais Petru Stanuliu, Kaziu Tumkevičiumi, juos filmuoti. Vaičkus mirė nepalikęs memuarų, yra likę tik atsiliepimai apie jį. Daug neaiškumų, kodėl sukūręs teatro branduolį, jis turėjo jį palikti. Kodėl kūręs Lietuvoje kino meną, buvo nustumtas, o jo nuopelnai menkinami. Būtų įdomu išgirsti iš jo paties lūpų, kodėl jis paliko teatrą be kovos.

Vaičkus ir Breivė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Vaičkus ir Breivė | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Dar įdomūs personažai, kurie mano pjesėje yra pramanyti, pavyzdžiui, Brolytis. Jis – tame Vaičkaus bute gyvenusio pradedančio poeto pirmavaizdis. Žiūrovams turėtų būti įdomu spėlioti, kas tikra, o kas pramanyta. Praėjus 100 metų, nieko gyvų neliko, o man dar teko su kai kuriais iš jų susitikti. Džiaugiuosi, kad dar spėjau į tą atminties traukinį. Jaučiu pareigą perduoti ateities kartoms, padėti įsisąmoninti, kas buvo iki šiol. Tikiuosi, kad ir šis spektaklis turės mokomąją prasmę, parodys, kaip šie žmonės turėdami tik idėją, kūrė teatrą, buvo pirmeiviai.

Scenografijos ir drabužių dailininkė Birutė Ukrinaitė; kompozitorius Raimundas Martinkėnas; vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežius.

Motiejus Ivanauskas ir Petras Kubertavičius | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Motiejus Ivanauskas ir Petras Kubertavičius | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Vaidina: Deividas Breivė, Greta Šepliakovaitė, Povilas Jatkevičius, Jurgita Maskoliūnaitė, Saulė Sakalauskaitė, Roberta Sirgedaitė, Aistė Zabotkaitė, Kamilė Lebedytė, Marius Karolis Gotbergas, Edgaras Žemaitis, Mantas Bendžius, Pijus Narijauskas, Motiejus Ivanauskas, Andrius Alešiūnas, Dovydas Pabarčius, Artūras Sužiedėlis.

Pristatymas – rugpjūčio 21, rugsėjo 24 ir spalio 30 d. Didžiojoje scenoje. Bilietais prekiauja Teatro kasa ir Tiketos kasos, taip pat www.tiketa.lt.

Povilas Jatkevičius ir Petras Vaičiūnas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Petras Vaičiūnas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Parengė Jolanta Garnytė-Jadkauskienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Režisierius G. Padegimas naujausia premjera stiprins lietuviškos sąmonės atsparumą
  2. Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Klaros santykiuose“ režisierius R. Atkočiūnas mėgina perprasti moterišką logiką (nuotraukos)
  3. Klaipėdos dramos teatras kviečia kartu prisiminti aktorę Mariją Dičpetrytę
  4. Gyčio Padegimo premjera „Vėjas gluosniuose“: be nežemiškų būtybių būtų nuobodu (video)
  5. Režisieriui G. Aleksai – Alytaus teatrų festivalio laurai
  6. Italija su Eimuntu Nekrošiumi atsisveikino lietuviškai
  7. E. Stancikas: Vis dar nesuprantame tikrosios teatro reikšmės valstybės susidarymo raidoje
  8. Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros
  9. Justino Marcinkevičiaus apvienyti
  10. J. Marcinkevičiaus „Katedra“ prabils šiuolaikine intonacija
  11. Minint Vilniaus geto likimą opera „Žydė“ įgauna ypatingą reikšmę
  12. Ramusis užsispyrėlis Ramūnas Cicėnas
  13. Nacionalinėje premjeroje pagrindinį vaidmenį kurs operos solistas Liudas Mikalauskas
  14. P. Makauskas apie premjerą „Trojietės“: Pagrindinė mūsų spektaklio tema – karo auka
  15. „Auksiniam scenos kryžiui“ atrinktas Herkus Mantas – išbandymas Mindaugui Rojui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Pinigai
Lietuvoje

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Keliausma !!! apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose
  • Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius
  • Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas
  • E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

Kiti Straipsniai

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
„Veikti tai, kas teikia džiaugsmą“: A. Elskaus vaikai pasakoja apie vitražo legendą | A. Elskaus šeimos archyvo nuotr

„Veikti tai, kas teikia džiaugsmą“: A. Elskaus vaikai pasakoja apie vitražo legendą

2025 05 15
Aistė Petrauskienė. Partizanų bunkerio Daugėliškių miške (Raseinių r.) tyrimų akimirka, 2010 m. | G. Petrausko nuotr.

Istorikė A. Petrauskienė – apie gyvą partizanų istoriją, sovietinės propagandos įtaką ir radinius bunkeriuose

2025 05 12
Vikingai kontroliavo tūkstančius kilometrų besitęsusius prekybos kelius | S. Samsonas. LNM nuotr.

R. Kačkutė apie istoriją ir „Netflix“: „Geriau vikingai su ragais, kurių neturėjo, nei nieko apie juos“

2025 03 27
D. Kamarauskienė: tai, kad pasaulis švenčia Čiurlionį, yra nepaprasta | voruta.lt nuotr.

D. Kamarauskienė: tai, kad pasaulis švenčia Čiurlionį, yra nepaprasta

2025 03 20
Rotušės aikštės kiemas. Kaunas, XX a. 3 deš. | LNM nuotr.

Nepagražinta tarpukario kasdienybė ir bohema: išleistas A. Ingelevičiaus fotografijų archyvas

2025 02 17
Kazimieras Jakutis su akustine grupe | D. Baltakio nuotr.

Bardas K. Jakutis: saugumiečiai mane vaišino kramtomąja guma ir siūlė šnipinėti savo dėdę kunigą

2025 01 29

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • Keliausma !!! apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose

Minant dviračius su vaikais, svarbu nepamiršti jų saugumo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai