Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

„Auksiniam scenos kryžiui“ atrinktas Herkus Mantas – išbandymas Mindaugui Rojui

2019-03-25 19:00:48
0
„Auksiniam scenos kryžiui“ atrinktas Herkus Mantas – išbandymas Mindaugui Rojui

Mindaugas Rojus | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Mindaugas Rojus | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.
Mindaugas Rojus | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus, kurio balsas lyginamas su garsiojo Placido Domingo balsu, jau laukia „Auksinių scenos kryžių“ iškilmių. Šiemet jis atrinktas apdovanojimui už Herkaus Manto vaidmenį Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“.

Tai ne pirmoji klaipėdiečio solisto pelnyta „Auksinių scenos kryžių“ nominacija: lygiai prieš 10 metų tokiam pačiam apdovanojimui Mindaugas Rojus buvo atrinktas už kunigaikščio Ibsheimo Gindelbacho vaidmenį Johano Štrauso operetėje „Vienos kraujas“. Tuomet „Auksinio scenos kryžiaus“ jam laimėti nepavyko. Ar pasiseks šįmet – sužinosime vėlyvą kovo 29-osios vakarą…

– Ar jau gyvenate apdovanojimų laukimo nuotaikomis?

– Pradėsiu nuo stichinių nelaimių: nors gyvename penktame aukšte, o virš mūsų jau tik dangus, neseniai sulaukėme potvynio. Laukini nesklandumai, dėl kurių dabar tenka gyventi pas uošvius, kol butas pradžius… Gyvenime taip būna: nuosmukiai, pakilimai.

Man net nešovė į galvą, kad mane šįmet siūlys tokiam garbingam apdovanojimui. Keistas jausmas. Jau turiu pakvietimą atvykti į ceremoniją Šiauliuose, kur paaiškės nugalėtojas. Džiaugiuosi, kad mane pastebėjo. Garsus šalies dirigentas Stasys Domarkas įsitikinęs, kad šiemet nominacijų kategorijoje „opera/operetė“ turi laimėti nacionalinis kūrinys – „Prūsai“. Aš maestro aiškinu, kad nominantų yra ir daugiau, taigi dar nežinia…

– Kuo ypatinga Herkaus Manto partija?

– Herkaus Manto vaidmenį abu su kolega Steponu Zoniu priėmėme su ypatinga atsakomybe: domėjomės istorine medžiaga, peržiūrėjome garsųjį Marijono Giedrio filmą. Šią partiją sudėtinga atlikti jau vien dėl to, kad pirmasis ją puikiai atliko šalies operos legenda – Virgilijus Noreika. Aišku, mums, jauniems, nesinori būti lyginamiems su legendomis – norisi tapti išskirtiniais. Džiaugiamės, kad mums pavyko. Ribinės baritoninės natos man pasidavė tik po ilgų repeticijų. Juk Herkaus Manto partiją kompozitorius rašė specialiai V. Noreikai, o pernai kuriant naują „Prūsų“ pastatymą ji tebuvo švelniai pakoreguota.

Herkui Mantui teko priimti visai tautai svarbius sprendimus ir vardan jų paaukoti meilę. Todėl tai vienas iš tragiškiausių mano įkūnytų personažų. Nemėgstu „perspausti“ – scenoje stengiuosi būti kuo natūralesnis, kuo giliau priimti ir išgyventi Herkui Mantui tenkančią širdgėlą.

– Ar jaučiate, kad vertėjo jus pastebėti būtent už šį vaidmenį?

– Negi vertins už vaikiškus spektaklius… Juk apdovanoja už reikšmingus vaidmenis, koks ir yra Herkus Mantas iš operos „Prūsai“. Šią partiją galėčiau pažymėti ženklu „buvo ką veikti“. Ir iki šiol stengiuosi ją tobulinti: kiekvienąkart scenoje jaučiuosi tarsi egzamine.

Dabar ruošiu pagrindinę partiją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statomoje Volfgango A. Mocarto operoje „Don Žuanas“. Džiaugiuosi šiuo iššūkiu: medžiagos daug, dirbu ir daug tikiuosi. Kartu su koncertmeisteriu italu Milo Longo „zubrinu“ partiją italų kalba. Reikia mane, lietuvį-žemaitį, paversti tikru italu, dainuojančiu be akcento. Laužausi…

– Bet tai juk ne pirma partija, kurią dainuosite itališkai?

– Tikrai ne pirma. Itališkai jau dainavau operose „Traviata“ ir „Sevilijos kirpėjas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

– O žemaičių kalba dainuoti teko?

– Buvusio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio dėka teko dainuoti ir žemaitiškai. Kartą jis man sako: padarom netikėtą projektą – arijas su nukirstomis galūnėmis. Gal prireiks koncertuoti Skuode – pravers. Ir tikrai, teko dainuoti Skuode: ten atlikau Ūdrio partiją iš Vytauto Klovos „Pilėnų“ žemaičių kalba. Gerai skambėjo.

– Žemaičiai rimti ir santūrūs. Kaip jūs pasirinkote solisto profesiją? Ar neplanavote tapti teisininku?

– Su mano atestato pažymiais nebūčiau tapęs teisininku… Dvyliktoje klasėje dar nežinojau, ką rinktis, kuo būti. Mokytoja patarė, kad man, kaip dainuojančiam, reikia keliauti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Taip ir padariau: pasirinkau chorvedybos studijas.

Atsimenu dienas, kai mokiausi groti pianinu: nebuvau lankęs muzikos mokyklos, o staiga turėjau pradėti groti kaip kiti, to mokęsi ne vienerius metus. Kūriniai nesunkūs, o aš prakaituodavau, kol su dviem pirštais atrasdavau reikiamus klavišus… Esu dėkingas savo mokytojams už kantrybę ir palaikymą. Galiausiai supratau, kad chorvedyba – ne man bei perėjau pas dėstytoją Valeriją Balsytę mokytis vokalo. Ir matote, kur atsiradau.

– Lietuvoje jus išgarsino TV projektai. Ar vis dar sulaukiate pasiūlymų juose dalyvauti?

– Dalyvauti TV projekte „Triumfo arka“ man pasiūlė dėstytojas, profesorius Eduardas Kaniava. Laimė, turėjau santaupų, nes kelionės į sostinę nevairuojančiam daug kainavo. Sunkus buvo laikas, bet galiausiai viskas atsipirko užsakomaisiais koncertais. Pasirodai „dėžutėje“, ir visiems tampi įdomus… Užsakovai jau siūlo man dalyvauti naujuose projektuose, nes senieji užsimiršta.

– Kodėl nevairuojate?

– Nežinau. Žmona vairuoja, veža į koncertus. Labai jai dėkingas. Kai man kažkas siūlo išmokti vairuoti automobilį, atsakau, kad greičiau bus, jeigu jis mane paveš.

– Apie asmeninį gyvenimą pasakojate?

– Džiaugiuosi turėdamas žmoną Kamilę ir dukrą Lėją. Tiek visai pakanka.

– Dar „Triumfo arkoje“ būta daug diskusijų dėl jūsų balso. Taigi dabar jūs – tenoras ar baritonas?

– Į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos parengiamąsias studijas buvau priimtas ir vienerius metus profesoriaus Vladimiro Prudnikovo mokintas kaip tenoras, vėliau profesoriaus Eduardo Kaniavos buvau mokomas kaip baritonas. Tada koncertuose ėmiau atlikti tenoro partijas ir balso tembru bei karjeros posūkiu netgi buvau lyginamas su Placido Domingo, kuris taip pat karjeros pradžioje išgarsėjo kaip baritonas, o vėliau patapo tenoru.

Dabar dainuoju kaip aukštas natas galintis atlikti baritonas (juokiasi). Kodėl man kažkas galėtų neleisti dainuoti Barinkajaus kupletų, kodėl tik tenorai turi juos dainuoti? Arba kodėl „O Sole Mio“ turi būtinai dainuoti tenorai, o ne baritonai?.. Stengiuosi būti universaliu: pabandai, išeina – puiku, neišeina – palieki tą kūrinį.

Bet jeigu baritonas padainuotų „Nessun dorma“, tenorai nesuprastų, ko jis čia lenda… Tai ten ir nelendu. Dainuoju partijas, kurios man „įkandamos“. Bandžiau ir „Nessun dorma“: nepavyko, tai daugiau ir nesiimu.

– Ar daug lėmė dėstytojai jūsų karjeroje?

– V. Balsytė mane supažindino su taisyklingu kvėpavimu. V. Prudnikovas išmokė laisvumo: sakydavo – „nebūk susikaustęs“, net besimokant dainuoti liepdavo vaikščioti po kabinetą. Esu dėkingas ir E. Kaniavai, Povilui Gyliui. Visi dėstytojai man ypatingi. Geras dėstytojas yra tas, kuris nesugadina…

– Būna ir taip?

– Būna, kad gauni pastabų. Bandai jas suvirškinti. Kažką pakeisti teigiama linkme. Bet greitai tai nepavyksta. Net jei turi Dievo dovaną, balso galimybių plėtimui reikia darbo ir laiko.

– Ar tenka papildomai dirbti namuose, norint kažko pasiekti?

– Aišku, dirbti reikia daug. Dabar dirbu su Don Žuanu, bet to reikalauja kiekviena nauja partija. Tenka ir paskaityti, ir paklausyti kitų solistų įrašų. Bet vien klausydamas neišmoksi: reikia bandyti atlikti pačiam.

– Ar sunku įsiminti partijų tekstus?

– Sėdi ir mokaisi: puslapis po puslapio. Kartoji, kartoji, supyksti, save nuramini ir pradedi iš naujo. Nuolatinis kartojimas. Niekur nuo to nesidėsi. Kolegos juk išmoksta – negali atsilikti, nes sugadintum bendras repeticijas. Tiesa, kartais padeda sufleriai, kurie išvydę bėgiojantį solisto žvilgsnį puola padėti.

– Mėgstamiausia partija?

– Tikiuosi, ja taps Herkus Mantas. Arba lauksiu kitų…

– Nebijote, kad dėl daugybės darbų gali pervargti balsas?

– Jei taip nutiktų, imčiausi kitos veiklos. Nors jei reiktų tvarkyti santechniką, turbūt iš nevilties dainuočiau „Ką daryt…“ Bet nebijau fizinių darbų. Visko išmokstama. Kažką tikrai rasčiau.

– Dažniausiai jūsų personažai scenoje būna įsimylėję: Markizas iš Paulo Abrahamo operetės „Balius Savojoje“, Juozelis iš Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo „Veronika“, Herkus Mantas, o dabar – Don Žuanas… Ar žmona nepavyduliauja?

– Mano žmona – smuikininkė, protinga ir labai graži. Viską moka, o kaip skaniai valgyti gamina. Pats sau pavydžiu. Niekam nepasakokite – dar pavilios.

Gyvenime nesu Don Žuanas: esu pastovus. Netgi nėra pagundų: koncertuose sėdi vien vyresnės damos. Taip raminu žmoną… Tačiau scenoje atlieku daug meilės duetų. Dabar dažnai koncertuojame su Rita Petrauskaite, anksčiau teko su Dalia Kužmarskyte, Loreta Rameliene.

Labai menkų pavydo scenų būna. Pavyzdžiui, operetėje „Balius Savojoje“ tekdavo scenos partnerę bučiuoti, nurenginėti, o abiejų antros pusės tuo metu grodavo orkestre. Buvo nejauku. Grįžus namo žmona pasakydavo įvairių užuominų…

– Ar turite svajonę?

– Turiu. Viena jau išsipildė: kažkada svajojau dainuoti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Dabar svajonės siekia toliau. Bet neišduosiu, nes neišsipildys.

Kalbino Žaneta Skersytė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paskelbti kūrėjai verti 2012-ųjų metų „Auksinio scenos kryžiaus“
  2. Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros
  3. Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“
  4. V. Kochanskytė: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „laivas“ sėkmingai vedamas vadovo J. Sakalausko
  5. Susitikimas su G.Kuprevičiumi. „Menininko pilietinė laikysena ir kūrybos laisvė: simbiozė ar konfliktas?“
  6. Vilniaus mažajame teatre vyks aktoriaus R. Adomaičio sukaktuvėms skirtas vakaras (video)
  7. A. Krasauskaitė: Gyvenimas vienas, kodėl jo nepraleidus šokant baletą?
  8. Klaipėda J. Sakalauskui kaip pirma meilė: degino ir svaigino
  9. Grimo dailininkė A. Braždienė – apie meno kūrinius gyvuojančius tik keletą valandų…
  10. R. Danisevičius: Fotografas, kaip baleto šokėjas, turi mankštintis kiekvieną dieną
  11. Viktoras Paukštelis – tapytojas, grojantis garsiausiose pasaulio salėse
  12. A. Mickevičiaus „Vėlinės“ nuskambės Bernardinų bažnyčioje
  13. Gyčio Padegimo premjera „Vėjas gluosniuose“: be nežemiškų būtybių būtų nuobodu (video)
  14. Artėja Plungės kultūros centro 80 metų sukaktuvės
  15. Operą „Prūsai“ įvertino ne tik klaipėdiečiai, bet ir pats G. Kuprevičius (nuotraukos)
  16. Giedrius Kuprevičius: Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija
  17. V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas
  18. Paminėtas Viliaus Orvido gimimo 60-metis ir mirties 20-metis
  19. Menų spaustuvėje – dvi pasakos už vienos kainą
  20. Baltų ir buriatų pasauliai susijungs išskirtiniame pasirodyme (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Koncertas | S. Žiūros nuotr.

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
Bendros Italijos ir Baltijos šalių kino gamybos skatinimo prizas atiteko Italijos, Lietuvos ir Latvijos projektams | Cineurope nuotr.

Įteiktas Baltijos šalių ir Italijos bendrai vystomų kino projektų apdovanojimas

2023 01 25
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

2023 01 24
„Lino lėlių“ spektaklis „Šišion“ | D. Bielkausko nuotr.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

2023 01 18
Šokėja tamsoje | Rengėjų nuotr.

Lietuvoje bus parodyti visi L. von Triero filmai

2023 01 16
Kairėje Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė). Arūno Baltėno nuotrauka. Dešinėje Marija Teresė Rožanskaitė | MTR meno fondo nuotr.

Venecijos meno bienalėje – lietuvių kūrėjų duetas

2023 01 11
Erdvinių objektų instaliacijos „Susidūrimas“ | A. Mažūno ir N. Didenko nuotr.

Klaipėdos laive-muziejuje apsigyveno meniški vaiduokliai

2023 01 04
Ukrainos menininkai kviečia į spektaklį „Perkeltas gyvenimas“ | Rengėjų nuotr.

Ukrainos menininkai kviečia į spektaklį

2023 01 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Miadrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Suedrymn apie „Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?
  • Kažin apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • RobertZoomb apie L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
  • Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • 2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

by Kristina Aleknaitė
2023 02 04
1
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Šiemet Knygos meno varžytuvėse varžosi 113 leidinių, išleistų 2022 metais, juos pateikė šešiasdešimt leidėjų (neskaitant partnerių). Lyginant su pernai, šiemet...

Skaityti toliau

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

by Ditė Česėkaitė
2023 02 03
0
Koncertas | S. Žiūros nuotr.

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų jubiliejiniais sostinės metais ir pakvies...

Skaityti toliau

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
0
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Sausio 20–28 dienomis Biarice, Prancūzijoje vykstančioje tarptautinėje dokumentinio kino šventėje „FipaDoc“ šiemet – ypatingas dėmesys Baltijos šalims bei Suomijai. Vakar...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Miadrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Suedrymn apie „Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?
  • Kažin apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • RobertZoomb apie L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I)
  • Miadrymn apie „Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?
Kitas straipsnis
Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai