Steigiamos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininku išrinktas V. Radžvilas (nuotraukos) (27)

Steigiamos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininku išrinktas V. Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Steigiamos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininku išrinktas V. Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Kovo 7 d., šeštadienį, Vilniaus „Karolinos“ viešbutyje įvyko partijos „Nacionalinis susivienijimas“ steigiamasis suvažiavimas. Suvažiavime, pasak rengėjų,dalyvavo  462 delegatai atstovaujantys 2312 steigėjų. Suvažiavimas patvirtino partijos bendrąją programą, įstatus. „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininku išrinktas pagrindinis šios partijos kūrimo iniciatorius prof. Vytautas Radžvilas.  Jo pavaduotojais išrinktų politologas Vytautas Sinica ir Kęstutis Dubnikas.

Partijos valdybos nariais išrinkti režisierius Gaudentas Aukštikalnis, diplomatas Algis Avižienis, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, chemikas prof. Vytautas Daujotis, Giedrius Gataveckas, gydytoja Daiva Jakubonienė, Dalius Pranas Juodeikis, chemikas Martynas Katelynas, politologas dokt. Marius Markuckas, edukologė dokt. Ingrida Mereckaitė, politologas Tomas Matulevičius, aplinkosaugininkas prof. Romas Pakalnis, inžinierius Mindaugas Patlaba, dizainerė Agnė Paulėkienė, istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, verslininkas ir publicistas Algimantas Rusteika, verslo konsultantas Almantas Stankūnas, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, politologas Valentinas Žemgulys.

Visi valdybos nariai kartu yra ir tarybos nariai. Be jų tarybos sudėtyje yra dar 40 tiesiogiai suvažiavimo išrinktų narių, tarp kurių rezistentas Petras Plumpa, signatarai Irena Andrukaitienė, Romas Gudaitis ir Algimantas Sėjūnas, istorikas prof. Jonas Vaičenonis, fizikas prof. Kęstutis Jarašiūnas, keliautojas ir rašytojas Šarūnas Jasiukevičius, kalbininkė prof. Jūratė Laučiūtė ir daugelis kitų, į Nacionalinio susivienijimo telkimąsi jau aktyviai įsitraukusių regionų atstovai.

Skelbiama, kad naujosios partijos strateginis tikslas yra „pakeisti tautos ir valstybės egzistencinę krizę sukėlusios ir Lietuvą išnykimo keliu link vedančios ligšiolinės raidos kryptį.“ Pasak V. Radžvilo, naujosios partijos programa buvo sąmoningai kurta kaip priešprieša globalios Lietuvos vaizdiniui: „Lietuva yra vienintelė Europos sąjungos šalis, kurioje oficialiu valstybiniu lygmeniu yra pripažįstama, kad galutinis mūsų tikslas – išnykti“, – sakė V. Radžvilas.

V.Radžvilas suvažiavime siūlė paraginti Lietuvos prezidentą, kad šis šalyje skelbtų pertvarką, nes priešingu atveju esą gali pasikartoti 1940 metų tragedija. Pasak V. Radžvilo „Brexit“ pavyzdys rodo, kad Europos sąjunga turėtų būti pertvarkyta. Pasak jo kertinės šalies išėjimas iš ES nėra tik paprastas atsitiktinumas. 

Suvažiavimas priėmė tris rezoliucijas. Pirmąja reikalaujama atšaukti globalios Lietuvos strategiją „Lietuva 2030“, kuri tik skatina emigraciją ir tautos išnykimą. Vietoje jos reikalaujama priimti naują strateginį dokumentą, kurio tikslas būtų lietuvių tautos išlikimas savo nepriklausomoje valstybėje. Kita rezoliucija buvo reikalaujama reformuoti Lietuvos radiją ir televiziją (LRT), įtvirtinti žodžio laisvės, nešališkumo ir objektyvumo principus, atsisakyti faktinės savicenzūros ir „teisingų“ pašnekovų atrankos LRT eteryje. Galiausiai trečioje rezoliucija kvietė „užtikrinti visos turimos patikimos informacijos apie prisipažinusius ir neprisipažinusius KGB bendradarbius paviešinimą“. Plačiau – prisegtame pranešime spaudai ir pačiose rezoliucijose.

Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 25 politinės partijos.

Primename, kad tokio pat pavadinimo politinis darinys „Nacionalinis susivienijimas“  tautininkų ir buvusių sąjūdininkų jau buvo įkurtas prieš 2012 m. Seimo rinkimus. Tuomet į koaliciją – Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“  buvo susivienijusios 4 politinės partijos – Tautininkų sąjunga, Centro partija, Socialdemokratų sąjunga, Tautos vienybės sąjunga bei visuomeninių organizacijų atstovai. Deja, „Nacionalinis susivienijimas“ rinkimuose į Seimą, kėlęs tikslą pratęsti Sąjūdžio uždavinių įgyvendinimą, tesurinko 0,94 nuošimčio rinkėjų balsų ir liko 13-toje vietoje tarp rinkimuose dalyvavusių 18 partijų. Tuomet kaip ir dabar norinčioms patekti į Seimą koalicijoms būtina buvo gauti 7 nuošimčius balsų.

„Nacionaliniu susivienijimu“ yra vadinamas ir dešiniųjų Latvijos partijų-susivienijimas įkurtas 2010 m. susijungus „Tėvynės ir Laisvės/LNNK “ partijai su partija „Viską Latvijai!“. 2013 m. šis partijų susivienijimas pertvarkytas į vieningą partiją, kuri 2014 m. rinkimuose į Latvijos Saemą gavo 17 narių, o 2018 m. – 13 iš 100.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: