Birželio 23-osios rytas Lietuvos Seime prasidėjo kiek neįprastai Birželio Sukilimo 85-mečio dienai. Nors socialiniai tinklai lūžte lūžo nuo įrašų, skirtų šiai datai, skelbimų apie numatomus minėjimus ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir atokesniuose šalies kampeliuose, valdžios laikysena buvo labiau nei santūri.
Na, sakykim, kaip visuomeninio transliuotojo vis dar įvardijančio šį istorinį įvykį kaip nevienareikšmiškai vertinamą. Bet tai atskira tema, vargu ar šiandieną verta didesnio dėmesio.
Reportažiukas iš Seimo salės
Įdomiausia buvo stebėti Rezoliucijos „Dėl 1941 m. Birželio sukilimo” išbraukimo iš birželio 23-osios darbotvarkės (Šaunu, kad piliečiai gali stebėti tiesiogines transliacijas iš Seimo posėdžių salės!)
Taigi Seimo Pirmininkas paskelbia kiek netikėtą žinią – išbraukti iš darbotvarkės rezoliucijos „Dėl 1941 m. Birželio sukilimo“ (XVP-1629) svarstymą.
Pirmasis prie mikrofono puola ir jau pilnu planu vaizdo transliacijoje – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius. Seimo LSDP frakcijos narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys prašo išimti iš darbotvarkės šį klausimą, originaliai akcentuodamas paskaičiui (ne paraidžiui) datą „Vienas devyni keturi vienas metų sukilimo…“
Seimo Pirmininkas pasitikslina, ar frakcijos vardu. Taip, atsako Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, buvęs pedagogas iš Šakių, frakcijos vardu.
Tada įsidrąsina naujosios koalicijos partneris, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas, kitaip tariant, šios partijos vienas iš kūrėjų iki susikirtimo su buvusiu LŽVS vadu R. Karbauskiu. Buvęs sąrašinis „valstietis“, nūnai sąrašinis „demokratas“ į mikrofoną antrina koalicijos partneriui (taip ir sako: Noriu paantrinti…).
O tas partneriškas antrinimas yra toks: „Mes nelabai suprantam kam reikalinga ta rezoliucija. Mes visą savo istoriją žinom, mūsų istorikai žino. Mes matom kokia pavojinga šiandien situacija (…)“ . Buvusio Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos ugdytinio citata beveik pažodinė.
Iškart po demokrato prie mikrofono pripuola profesorius Viktoras Pranckietis iš buvusios Žemės ūkio akademijos, kažkada irgi Seiman atėjęs sykiu su Karbauskio valstiečiais. Tačiau gelbėdamasis nuo LŽVS pareikšto nepasitikėjimo sėkmingai įkritęs į Liberalų glėbį. Dar, kaip rašo viešai prieinami šaltiniai, 2020 m. įstojęs į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą.
Taigi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys pareiškia, jog norįs atkreipti Seimo Pirmininko dėmesį, kad šiomis dienomis, anot jo, turėtų būti paminėjimas Holokausto pradžios. Gal į kurį posėdį būtų galima įtraukti šį klausimą, sako. Žinoma, agronomijos profesorius iš Noreikiškių lyg ir ne į temą, bet aistrų katilas kurstomas tikslingai.
Rezoliucijos iniciatorius, o realiame gyvenime – politologas, vertėjas, leidėjas dr. Vytautas Sinica dar mėgina paaiškinti, jog pagal Seimo statutą surinkus 47 parašus (o tiek ir buvo surinkta dėl svarstymo) privalu pateiktą klausimą įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti.
Šiuo atveju tai rezoliucija, kurią pasirašė, užregistravo ir teikė svarstymui 34 Seimo nariai. Kitas dalykas, kalba V. Sinica, kaip Seimo nariai balsuos, tačiau išbraukti iš darbotvarkės, jo žodžiais, būtų akivaizdi prieštara demokratijos principams.
Tačiau ši replika tik tuščias šūvis į posėdžių salės palubes. Jaunojo politiko, ne sąrašinio, nieks neklauso. Balsavimas įvyksta greituoju būdu. Rezultatai aiškūs. Pagal koalicijos lyderius.
Apie politinę aritmetiką
Iš 111 užsiregistravusių 68 balsavo atsisakyti svarstyti rezoliuciją. Net 25 susilaikė (čia turbūt tie, kurie dar neišmoko istorijos, tarkim, kaip kalbėtojai D. Jakavičius ir T. Tomilinas).
Liko 16 prieštaravusių tokiam verdiktui. 2 balsavime nedalyvavo, nors ir užsiregistravo dalyvauti posėdyje.
Įdomesnis kiekybinis ir kokybinis pjūvis būtų štai koks. Iš Rezoliuciją pasirašiusių ir teikusių svarstyti 34 Seimo narių paskutiniame „mūšyje“ beliko 7 ( V. Sinica, A. Ažubalis, V. Rakutis, A. Pocius, A. Jakavonytė, A. Anušauskas, V. Šeršniovas).
Prieš projekto svarstymą pasisakė 10 teiktos Rezoliucijos buvusių palaikytojų, 6 Rezoliucijos palaikytojai ir teikėjai posėdyje nedalyvavo, 11 sėdėjo salėje tykiai, nes susilaikė (suprask, be nuomonės).
Vis dėlto šioje istorijoje įsimintinas 5 socdemų frakcijos atstovų – Kęstučio Vilkausko, Vilijos Targamadzės, Šarūno Biručio, Andriaus Busilos, Eugenijaus Sabučio demaršas.
Birželio 23-osios rytą, prieš prasidedant posėdžiui, Seimo kanceliarijoje šis penketukas (nelyg krepšininkų komanda) užregistravo pareiškimus, kad savo parašus jie atšaukia.
(Dokumentai viešai prieinami Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje).
Taigi vadinamoji „geroji praktika“ – atšaukimo kultūra plinta Lietuvos Parlamento rūmuose. Pasirodo, galima pradėti ir nuo savo parašo atšaukimo. Nuo savęs.
Nota Bene. Tiesiog galvoju, jeigu tokia „geroji praktika“ atsižadėjimo/ išsižadėjimo asmeninių nuostatų, patvirtintų SAVO PARAŠU, būtų žinoma 1990-ųjų pavasarį?
Jei kitą rytą Kovo 11-osios akto signatarai būtų atsižadėję savo parašų, kur ir su kuo būtume šiandieną?
Reikia reikalauti, kad būtų paskelbtas, viešai prieinamas ir nuolat pildomas kgb darbuotojų ir agentų sąrašas. Taip pat – pilna kandidatų į Seimą biografija. Ir trečia – jokių partinių sąrašų.
Nesąmonė. Pirmiausia, Lietuva tada buvo okupuota. Jokiu būdu neteisinu parsidavusių. Bepigu dabar rašinėti, esant laisviems.
Visame pasaulyje yra partijos ir sąrašai, atspindintys vertybes. Tai yra daug geriau nė išsibarsčiusios su 141 programa ,,avys”.
Estija įvykdė liustraciją ir paskelbė kgb bendradarbių sąrašą, nors taip pat buvo okupuota. Teisinti kolaborantus ar juos suprasti yra antrinis klausimas. Pirmiausia, tauta turi žinoti kas yra kas. Kad neišsirinktų korumpuotų asmenų.
Kandidatai tegul nurodo, kuriame saraše jie yra, bet rinkėjai turi turėti galimybę juos išrinkti kiekvieną individualiai.
Lietuvos konstitucija nurodo: ,,55 straipsnis. Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.”. Manau, kad rinkimas sąrašais yra netiesioginis.
,,56 straipsnis. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.” Manau, kad kolaborantų sąrašų slėpimas trukdo įgyvendinti reikalavimą patikrinti ar kandidatas nėra susijęs priesaika svetimoms valstybėms.
Kalbėjot tuo klausimu su estais? Akivaizdu, kad ne.
Nebeprisimenu kur tai skaičiau. Internete radau tik tiek:
Dalis Estijos SSR KGB agentų registrų buvo išslaptinti ir publikuoti oficialiame leidinyje „Riigi Teataja“. Paskelbti asmenys, kurie po nepriklausomybės atkūrimo prisipažino bendradarbiavę su represinėmis struktūromis, o likusių agentų sąrašai yra griežtai saugomi ir bus viešinami tik 2036 m.
google.com/search?q=lustracija+in+Estonia&rlz=1C1GCEA_enLT993LT993&oq=lustracija+in+Estonia&gs_lcrp=EgZjaHJvbWUyBggAEEUYOTIHCAEQABjvBTIHCAIQABjvBTIHCAMQABjvBTIHCAQQABjvBTIHCAUQABjvBdIBCjgyMDgzajBqMTWoAgiwAgHxBRx-T46rI3728QUcfk-OqyN-9g&sourceid=chrome&ie=UTF-8
Stebint prosemitinę valstybės kryptį, tokie procesai seime turbūt mažai ką bestebina, jei rinkėjams nepavyks to suprasti, Lietuvos netolimoje ateityje laukia tikrai “šauni” ateitis
“pripažindamas, kad tarp Lietuvos piliečių, veikusių abiejų okupacijų metais, buvo asmenų, dalyvavusių nusikaltimuose žmoniškumui ir Holokauste, taip pat ir tokių, kurie kitomis aplinkybėmis buvo įsitraukę į antisovietinį pasipriešinimą;
pastebėdamas, kad istorinės atminties instrumentalizavimas ir propagandiniai mėginimai visą Lietuvos antisovietinę rezistenciją tapatinti su nacistinio okupacinio režimo nusikaltimais kelia grėsmę objektyviam Lietuvos istorijos vertinimui, pilietinės visuomenės atsparumui ir valstybės tarptautinei reputacijai;
nurodydamas, kad Kremliaus režimo vykdoma istorinė propaganda siekia diskredituoti Lietuvos laisvės siekį ir visą antisovietinę rezistenciją pateikti kaip nacistinio kolaboravimo reiškinį;…”
buvo asmenų, dalyvavusių nusikaltimuose (?????)
kitomis aplinkybėmis buvo įsitraukę į antisovietinį pasipriešinimą (???)
Deja, raudonojo banditizmo veidas tik Seimo konferencijoje apie Birželio sukilimą po Prezidentūros
atstovės pranešėjo iš Latvijos paviešinta – po 38 metų TIK įvardijus 1941 metuose:
“ar cirvjiem un drosmi pret sarkaniem banditiem” …su kirviais ir drąsa prieš raudonuosius banditus
ANTRAŠTES braliukų spaudoj
– ir būtent RAUDONŲJŲ BANDITŲ štabo likučiuose prisiglaudusio “laikinai” Laisvos Lietuvos seimo
(iš mažosios) – LTSR AT sarkanai-raudoname štabe (Alkas jau rašė-rodė koliažą “raudonųjų vaiduoklių”)
pasakyta tai graudžiai pavergrtiems – Kovo 12-ojjoje įstrigusiems piliečiams nelaimėliams
(ir Prezidentūros, ir seimo, ir labiausiai LKP CK RAUDONŲJŲ BANDITŲ štabo belangės pusrūsio kamputyje įspeistai Vyriausybės sudėčiai … o gal “sostavui vėl” pod banditskoj kryšoj /be kabučių/ – tokia žiaurovė)
Kas kaltas, Sąjūdis, Landsbergis (visą rytą juokėmės, kad tik V. Landsbergis asmeniškai kaltas dėl Stalino
su Dauguviečiu “nukelninimo” viešai, Kovo 12-osios įstrigusio neveiksnumo mūsų ekshibicionizmas fašistinis)?
Dedam …stalinus, leninus, putinus be saiko ant ekranų ir viršelių, ir svastikos vėlė (hitlerinės vėliavos) tik dar labiau išgrąžintų carų 1831 m. išpirkto Vilniaus ploto erdves (na gerai, kad tabako-nuodo prekyba kol neiškelta į vaistines paliegėliams, bent uždarinėjama kiek prekyvietėse; čia tik faktas akivaizda alkoholio-rūkalų-kvaišalų- sarkanų banditų-fašizmo veidų panaudojimo ribojimų neatitikimas …ura/ura/ura pramuša ir pramuša iš to LTSR AT su LKP CK raudonųjų banditų NAUDOJAMŲ VIS /!!!!! ???/ mūrų liekanų-griuvęsių.
Griuvėsių (nenugriautų) Seimas – visgi.
Griuvėsių (nenugriautų) Vyriausybė – visgi.
Griuvėsių (nenugriautų) atsakomybė – visgi Prezidentūrai – vien.
Atšaukiam gal? Tauta;)