Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.
Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai.
Bedugnės kapinyne archeologai aptiko sudegintų mirusiųjų palaikų ir daugiau nei 300 XIV amžiaus degintinių kapų įkapių: kario ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų, svarstyklių svarelių ir daug kitų radinių.
Bedugnės kapinynas | G. Grižo nuotr.
Beveik dvi dešimtis moksleivių, studentų, savanorių ir talkininkų subūrusi archeologinė ekspedicija per tris savaites sieks surinkti naujų duomenų apie Vytauto laikų karius raitelius, jų laidojimo būdą, atskleisti kapinyno santykį su netoliese esančia Senųjų Trakų piliaviete.
Archeologinius tyrimus rengia Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su VšĮ Prigimtinės kultūros institutu, tyrimus remia – Vasario 16-osios fondas.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų
- LNM pristatys didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusias Vilniaus senamiesčio vertybės (video)
- Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai
- Alytaus šile vėl ieškota partizanų palaikų
- Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
- Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
- Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai
- Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis
- Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
- Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys
- Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas
- M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais
- Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus
- Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
- Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos)
- Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras apie dvarelį Žygimantų g. 12
- Vilniaus senamiestyje archeologai atrado Radvilų rūmų liekanas!
- Prezidentūros atvirose erdvėse pristatyta retų archeologinių radinių paroda
- Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
- Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
- Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai
- Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video)
- Klaipėdos piliavietės teritorijos kasinėjimai pildo radinių lobyną
- Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę
- Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis?
- Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi
- Valdovų rūmuose – magiškas žvilgsnis į žmones, grąžinusius istoriją
- Muziejų naktis su muzika, ekskursijomis ir saulėlydžiu nuo Gedimino bokšto
- Paslaptinguosius geoglifus Kazachstane tiria ir Vilniaus universiteto mokslininkė
Tik vienas netikslumas — XIV amžiuje nebuvo Lietuvos kunigaikštystės. Tad ir Senieji Trakai tegalėjo būti tk Lietuvos Karalystės viena sostinių. Juk net aršiausi priešai kryžiuočiai ir Kęstutį, ir Algirdą dviem laikė karaliais. Žr. A, Bučys “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de fakto ir de jure Viduramžių Europoje”.