Birželio 25 d., Valensijos šilko muziejuje, Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ir Lietuvos Respublikos konsulatas atidarė tarptautinę parodą Ispanijoje „Austas valstybingumo simbolis“.
Parodoje – XVIII–XIX a. kontušo juostos, buvusios itin svarbios Abiejų Tautų Respublikos bajorijos kultūroje. Tai audiniai, kurie liudija politinį ir kultūrinį šios valstybės paprotį, per audimo meistrystę ir simbolinį paveldą perteikia valstybingumo tąsą.
Paroda atskleidžia, kaip kontušo juostos tapo svarbia bajoro aprangos dalimi, o ėmus naikinti valstybingumo paprotį, įgijo ir religinę prasmę. Šiandien tai tekstilinės muziejinės vertybės, kurių kultūrinės atminties gijos, įveikusios imperinius draudimus ir okupacijas, geriausiai pasakoja mūsų valstybingumo ir priklausymo Vakarų pasaulio demokratiniam papročiui istoriją.
„Gyvename laikais, kai istorija tampa geopolitinio konflikto įrankiu, todėl kaip niekad svarbu garsiai ir plačiai kalbėti apie savo šaknis ir vertybes.
Muziejams kultūrinė diplomatija leidžia pasakoti mūsų valstybingumo istoriją ne tik žodžiais, bet ir daiktais – tokiais kaip kontušo juostos.
Jos pabrėžia vakarietišką, demokratinį paprotį, kurio nepalaužė nei imperinės Rusijos, nei sovietinės okupacijos pastangos. Kontušo juosta čia tampa ne tik audiniu – tai valstybės, kultūros ir orumo gija, išlikusi iki mūsų laikų“, – atidarant parodą sakė LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Parodos atidaryme Lietuvos Respublikos ambasadorė Ispanijos Karalystėje Lyra Puišytė-Bostroem teigė: „Tokios išskirtinės parodos kaip ši suteikia galimybę Ispanijos žmonėms geriau pažinti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų ir viso regiono istoriją, laisvės kovas.
Rodomos kontušo juostos tampa tiltu į praeitį, leidžiančiu kalbėti apie dabartį. Geriau pažindami vieni kitus, lengviau suprasime, kodėl šiandien ypač svarbus solidarumas, tarpusavio palaikymas ir bendrų vertybių gynimas“.
Bajoro tapatybė ir valstybės simbolika
Abiejų Tautų Respublikoje kontušo drabužis buvo mados, politinės bei socialinės tapatybės išraiška. Jį sudarė ilgas įliemenuotas apsiaustas atviromis rankovėmis, dažniausiai pasiūtas iš gelumbės ir dėvimas ant chalatą primenančio žipono.
Ilgaauliai odiniai batai, plačios kelnės, dirželis karabelei, galvos apdangalas su sagtimi sudarė ansamblį, kurį vainikavo brangiausias atributas – kontušo juosta.
„Vieną dvipusę keturšonę kontušo juostą galima buvo priderinti keturioms aprangoms. 4 metrų ilgio juostos užsirišimas reikalavo pagalbos – bajoras sukdavosi aplinkui, kad nelūžinėtų brangiųjų metalų siūlai.
Apvyniojus du ar daugiau kartų buvo formuojamas originalus mazgas, kad viršuje liktų matomos puošnios galvutės su kutais“, – pasakoja parodos kuratorė, LNM Istorijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.
Anot jos, juostos buvo derinamos prie aprangos spalvų: „Ne tik spalvos, bet ir raštai rodė juostos savininko socialinį statusą. Kuo turtingesnis asmuo buvo, tuo sudėtingiau išmarginta ir brangesnė buvo jo juosta.
Šaltiniuose aptinkama žinių, jog viena kontušo juosta galėjo kainuoti tiek, kiek visas kaimas su gyvu ir negyvu jo inventoriumi“.
Juosta ne tik sujuosdavo išskirtinį prabangų drabužį, bet ir veikė kaip heraldinė, pristatomoji detalė. XVIII a. kontušinis drabužis su juosta tapo tautiniu bajorijos apdaru, išryškinusiu laisvo, privilegijuoto luomo orumą.
Kontušo juostos audimo meistrystė ir jos nykimas
Kontušo juostos atsiradimo istorija siekia XVII a., kai jos buvo importuojamos iš Persijos, Turkijos, o vėliau – iš Prancūzijos. Atsiradus vietinei paklausai, XVIII a. Lietuvos teritorijoje pradėtos steigti vietinės manufaktūros, audusios ne tik rytietiško, bet ir vakarietiško stiliaus juostas.
Tai liudija, kad Lietuvos bajorija buvo aktyvi europinės mados ir kultūros tinklų dalyvė. Abiejų Tautų Respublika turėjo savo Parlamentą, Konstituciją, o jos bajorija, kaip politinis luomas, puoselėjo demokratinę savivaldą.
Paroda siekia Ispanijos auditorijai priminti, kad nepaisant okupacijų, Lietuva niekada nepriklausė rusiškajam pasauliui, o jos tapatybė buvo formuojama vakarietiškų vertybių pagrindu.
Audimo technologiniu požiūriu kontušo juostos – tai viena sudėtingiausių tekstilės vertybių Europoje. Jos buvo audžiamos iš trapių šilko, aukso ir sidabro siūlų rankinėmis staklėmis dvipusės, keturšonės.
Svarbiausios gamybos vietos buvo Sluckas ir Gardinas. Slucko manufaktūroje per metus apie 60 audėjų išausdavo 200 juostų. Vienas meistras galėjo išausti vos 3 juostas per metus.
Po 1831 m. sukilimo carinė valdžia kontušo drabužį uždraudė. Manufaktūros užsidarė, o meistrai išmirė, nespėję perduoti žinių. Taip baigėsi Lietuvos bajorijos tekstilinio identiteto epocha.
Iš pasaulietinio drabužio – į liturginį drabužį
Netekus galimybės viešai nešioti kontušų, juostos buvo aukojamos bažnyčioms. Iš jų buvo siuvami liturginiai drabužiai: stulos, arnotai, dalmatikos, pagalvėlės, užtiesalai.
„Kontušo juosta laikoma audimo technikos stebuklu, tačiau persiuvimo metu perkirptos metalinės gijos imdavo irti. Vis dėlto būtent toks pernaudojimas lėmė juostų išlikimą iki mūsų dienų. Liturginėse erdvėse jos įgijo naują prasmę: religinės apeigos tapo tautinės tapatybės saugotojomis“, – pabrėžia parodos kuratorė, LNM istorikė Agnė Andrulevičienė.
Po valstybingumo netekties juosta tapo nebeišsipildžiusios politinės tapatybės liudytoja, kultūriniu artefaktu, išgyvenusiu priespaudą, bet nepraradusiu vertės.
Iš muziejaus saugyklų – į tarptautinę parodą
LNM saugo 57 vienetus kontušo juostų ir jų fragmentų. Dalis jų yra išskirtinės meninės ir technologinės vertės, priskiriamos Europos dailiosios tekstilės aukso fondui. Daugeliu atvejų tai fragmentai, atskiri ornamentai, skiautės.
Parodoje rodomi ir liturginiai drabužiai, pasiūti iš kontušo juostų, kurie vaizdiškai perteikia išlikusią atmintį.
„Parodos naratyvas – tai kelionė nuo bajoro juostos iki valstybingumo simbolio, nuo politinės savivokos iki kultūrinės atminties, nuo prabangaus drabužio iki švento teksto“, – sako G. Milerytė-Japertienė.
„Ši Lietuvos nacionalinio muziejaus specialiai Ispanijai sukurta paroda – puikus kultūrinės diplomatijos pavyzdys, kuomet per šilką, per akiai mielus, su mada susijusius istorinius eksponatus, pasakojama turtinga ir didinga Lietuvos valstybingumo istorija.
Nekantriai laukiame ir liepos 6 dieną parodoje vyksiančių kultūrinio švietimo užsiėmimų „Kontušo juostos mazgytuvės“, kuriuos ves menotyrininkas dr. Marius Daraškevičius“, – sako Lietuvos Respublikos konsulato Valensijoje vadovė Laura Tupe.
Paroda „Austas valstybingumo simbolis“ Valensijos šilko muziejuje veiks iki gruodžio 21 d. Paroda rengiama bendradarbiaujant su Valensijos šilko muziejumi ir Lietuvos Respublikos konsulatu Valensijoje.
Parodą kuruoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė ir Agnė Andrulevičienė, koordinatorė Dominyka Murauskytė, architektė Ieva Cicėnaitė, dailininkė Edita Gužaitė.
