Liepos 2 d. 17.30 val. Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Laimingi, nes vaikai“. Parodoje lankytojai išvys Rimaldo Vikšraičio fotografijas ir etnografinius žaislus, nukeliančius į vaikystę, kurioje ir paprasti dalykai atrodė stebuklingi.
Vėl žvelgti vaiko akimis
Vaikystė yra savitas pasaulio matymo būdas. Kol esame vaikai, mus intriguoja kiekviena nauja patirtis: taškymasis baloje, rankų darbo žaislai, net liūdesys ir pirmieji praradimai. Ši paprastos kasdienybės įvairovė – artimųjų rūpestis, vaikiška išmonė, netikėtumai – yra vertinga asmenybės formavimosi dalis.
Paroda „Laimingi, nes vaikai“ kvies lankytojus vėl pažvelgti į pasaulį taip, kaip jį regi vaikai: su nuostaba, smalsumu ir vaizduote. Per tradicinius etnografinius žaislus ir fotografo Rimaldo Vikšraičio fotografijas čia atskleidžiama ne tik tai, kas vaikystėje buvo svarbu anksčiau, bet ir tai, ko galbūt ilgimės šiandien.
Parodos kuratorė dr. Jolanta Bernotaitytė pasakoja: „Ši paroda byloja apie vaikystę, kuriai nereikėjo brangių technologijų ar madingų papuošalų.
Apie laiką, kai žaidimai kūrėsi iš to, kas buvo po ranka, o laimė slypėjo vaizduotėje. Kai esi vaikas, visos pasaulio dalelės atrodo mistiškos ir intriguojančios. Parodoje esančios fotografijos ir etnografiniai žaislai tampa kvietimu sugrįžti į tą būseną, kai paprasti dalykai teikė didžiausią džiaugsmą.“
Vaikystė Vikšraičio fotografijose
Nors vaikystės tema fotografo Rimaldo Vikšraičio kūryboje sudaro nedidelę dalį, ta dalis – reikšminga. Jo fotografijos fiksuoja vaikų gyvenimą provincijoje – skurdų, bet tikrą, nepagražintą. Laikas jose teka lėtai, yra tarsi sustojęs. Kartais atrodo, kad tai atvaizdai iš daug ankstesnės praeities, nors dauguma jų daryti vos prieš kelis dešimtmečius.
Vikšraitis geba įtaigiai perteikti ne tik vaiko pasaulio grožį, bet ir jo santykį su aplinka, šeima, kasdienybe. Kartais režisuodamas, kartais ironizuodamas, jis visada išlieka nuoširdus ir empatiškas. Jo vaizdai nepalieka abejingų – kiekvienas juose atpažįsta dalelę savęs.
Kaip teigia J. Bernotaitytė: „Tai ne tik paroda, bet ir kvietimas į dialogą – su savimi, šeima, praeities kartomis. Ji žadina prisiminimus, ilgesį, atveria duris pokalbiui apie tai, kas iš tiesų svarbu. Ir primena: nors laikas eina, vaiko žvilgsnis į pasaulį gali išlikti mumyse visam gyvenimui.“
Parodos veikimo metu bus surengta diskusija apie Rimaldo Vikraičio kūrybą, kurioje vaizduojama visuomenės dažnai nepastebima ir nutylima socialinio gyvenimo užkulisių kasdienybė (dalyvaus menotyrininkė, parodų kuratorė Danguolė Ruškienė ir Kauno fotografijos galerijos vadovas, fotografas Gintaras Česonis), taip pat veiks žaislų gaminimo kūrybiniai užsiėmimai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Laimingi, nes vaikai“ atidaryme dalyvaus parodos autorius Rimaldas Vikšraitis, parodos kuratorės dr. Jolanta Bernotaitytė ir Lina Bukauskienė, mažuosius lankytojus linksmins Palangos moksleivių klubo teatro studijos ,,Kopų kaukės“ jaunieji artistai (vadovė Milginta Palubinskaitė).
Aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį
– JK, už mažiausią vienos valandos darbo algą (į rankas), darbininkas gali nusipirkti 13 litrų ir 200 ml pieno.
Kiek pieno gali nupirkti darbininkas Lietuvoje,
kai mažiausia vienos valandos darbo alga (į rankas) – 3.65 €?
– JK, už mažiausią vienos valandos darbo algą (į rankas), darbininkas gali nusipirkti 20,5 kg miltų.
Kiek miltų gali nupirkti darbininkas Lietuvoje,
kai mažiausia vienos valandos darbo alga (į rankas) – 3.65 €?
(2023 balandžio 16, katastrofos skaičiai)