LNM pristatys didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusias Vilniaus senamiesčio vertybės (video)

Sausio 17 d., 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM), Didžiojoje salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita apie Gedimino kalno šlaitų archeologinius tyrimus, kurios pristatys archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė. Paskaitininkės teigimu, labiausiai buvo tyrinėti šiaurės vakarų ir pietrytiniai Gedimino kalno šlaitai. Įdomu tai, kad palaidojimų archeologai rado ir Gedimino kalno šlaituose. Kokio laikotarpio yra rasti palaidojimai, kokių radinių pavyko rasti iš 5, 17 ir 20 amžių? Apie visa tai ir dar daugiau – Dovilės Baltramiejūnaitės paskaitoje.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio vertybes, kurios per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje. Naujojo paskaitų ciklo tema – „Vilniaus praeities aktualijos: naujausi tyrimai ir problemos“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną išskirti į dvi kryptis. Pirmoji kryptis – Vilniaus tyrimų aktualijos. Pranešėjai kalbės apie sostinėje esančius objektus, dėl kurių šiuo metu verda didžiausios aistros ir vyksta įvairūs teisminiai ginčai. Tai Misionierių bažnyčia ant Išganytojo kalvos ir šioje teritorijoje vykdomi statybos darbai, ligoninė prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dvarelis Žygimantų g. 12.

„Paveldosauga sukelia kibirkštis. Vilniaus senamiestis reikalauja regeneracijos, bet ne brutalaus keitimo. Dabartinė situacija rodo esant didžiulį interesų konfliktą tarp verslininkų ir dalies visuomenės. Visuomenės interesas – nekomercinis, siekiantis išsaugoti Vilniaus senamiesčio unikalumą ir autentiškus jo objektus. Kitas interesas – ekonominis, komercinis ir invazinis, kai elgiamasi pagal trumpalaikės naudos principą, o apie pasekmes negalvojama. Norime, kad visuomenė išgirstų ir suvoktų tų vietų išskirtinumą, reikšmingumą, susipažintų su pastatų istorija. Vilniaus senamiestis yra UNESCO paveldo sąraše ir su juo negalima elgtis bet kaip“, – teigia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus pristatanti Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos skyriaus Vilniaus tyrinėjimų grupės vadovė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais:

Kita kultūros istorijos vakarų paskaitų dalis skirta tebevykstantiems Vilniaus Aukštutinės pilies tyrimams. Klausytojai turės galimybę išgirsti skirtingų specialistų – archeologų ir geologų – vertinimus, sužinoti apie Gedimino kalno gelmėse slypinčias paslaptis. B. R. Vitkauskienė pristatys iki šiol netyrinėtą prof. Mariano Moreliovskio rankraštį apie Aukštutinę pilį.

„Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai tebetęsia tyrimus vietoje, kur buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių kūnai. Geologiniu ir archeologiniu požiūriu ištyrinėti ir Gedimino kalno šlaitai. Tyrimus pristatysime visuomenei. Kai kurie iš tų atradimų svariai papildys iki šiol žinotą Gedimino kalno istoriją“, – sako B. R. Vitkauskienė.

Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos: ansamblio istorija ir likimas:

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą sudarys dešimt paskaitų, kurios prasidės lapkričio 15 dieną ir truks iki kovo 14 dienos. Renginiai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), paskaitų pradžia 17 val. 30 min. Bilieto kaina – 0,60 euro.