Pirmadienis, 25 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną

www.alkas.lt
2025-07-09 08:00:00
204
PERŽIŪROS
1
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Tai bus ilgas tekstas apie JAV lietuvį, kurio daugelis greičiausiai nežinote. O jis nugyveno ilgą ir turiningą gyvenimą. Pono dim. plk. Igno Stankovičiaus dėka Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius papildė trys dėžės muziejinių vertybių.

Į Lietuvą parkeliavusios apie 1200 vertybių – nuo smulkiausių popierėlių iki aprangos – priklausė JAV lietuviui Aleksandrui Blaževičiui (1912–1998).

Panašu, jog Lietuvoje šis spalvingos biografijos išeivis ir JAV kariuomenės kapitonas visuomenei nėra plačiai žinomas. Juo prasmingiau yra papasakoti šią istoriją. Įvairiausių vertybių yra labai daug ir kruopštus darbas su jomis užtruks, bet bent jau pirmasis apžiūrėjimas leidžia šį tą papasakoti apie A. Blaževičiaus ir XX a. Lietuvos istoriją.

Aleksandras Blaževičius gimė 1912 m. lapkričio 4 d. Burlingtone, Konektikuto valstijoje, JAV. Kuomet Aleksandrui buvo aštuoneri, tėvai, Jurgis (George) ir Anelė (mergautinė pavardė Balčiūnaitė) Blaževičiai, iš grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Subačiaus valsčiaus Dvariškių kaime (dab. Kupiškio r.).

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Vėlesniuose dokumentuose A. Blaževičius nurodo, kad tėvas 1931 m. mirė. Mama antrą kartą ištekėjo už Valero (taip ir nurodoma dokumentuose) Savicko ir tapo ponia Anele Savickiene.

Nurodomas ir dar vienas giminaitis nuo Subačiaus – kunigas Bronislovas Šateika (1910–1970), buvęs Aleksandro pirmos eilės pusbroliu. Subačiaus apylinkėse gyveno kunigo motina Paulina Blaževičiūtė-Šateikienė – tėvo Jurgio Blaževičiaus sesuo.

1922–1930 m. A. Blaževičius lankė Panevėžio vyrų gimnaziją, 1930–1935 m. studijavo Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete. Metus studijavo mediciną, o 1931–1935 m. – teisę-ekonomiką.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Panašu, kad nė vienų mokslų nebaigė, kadangi 1947 m. JAV pildytoje anketoje – o ja nemažai remiamasi šiame tekste – studijų užbaigimo grafoje nurodė „none“. 1933–1936 m. A. Blaževičius dirbo vadybininku ir vykdančiuoju sekretoriumi Kauno miesto ligonių kasoje ir gavo neblogą atlyginimą – 450 litų. 1936 m. spalį išvyko į JAV – buvo šios šalies pilietis.

1937 m. sausį – 1938 m. gegužę gimtojoje Konektikuto valstijoje dirbo preso operatoriumi „Veeder-Root Company Inc.“. Kompanija gamino kuro pompas, talpas ir vožtuvus.

Tuomet A. Blaževičius sugalvojo grįžti į Europą. Įsikūrė Lenkijoje, su kuria po 1938 m. ultimatumo Lietuva vėl buvo užmezgusi diplomatinius santykius. 1938–1939 m. Varšuvos ekonomikos mokykloje (Szkoła Główna Handlowa) studijavo bankininkystę.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Čia taip pat mokslų nebaigė, tačiau sutiko žmoną – Lietuvos Respublikoje pasiuntinybėje Varšuvoje dirbusią Birutę Avižonytę. Iškilaus to meto lietuvio prof. Petro Avižonio (1875–1939) dukterį. 1939 m. rugsėjį prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Blaževičių šeimą užklupo Varšuvoje ir iš karo sunaikintos Lenkijos Respublikos jie pasitraukė į Lietuvą.

1940 m. sausį A. Blaževičius grįžo į buvusią darbovietę – Kauno miesto ligonių kasą – ir iki liepos 10 d. dirbo draudimo žalų administratoriumi. Lietuvą okupavusią sovietų vėliau jis prisiminė kaip „mongolų vairuojamus rusų tankus“.

Po poros mėnesių kaip JAV pilietis A. Blaževičius galėjo išvykti iš Lietuvos, tačiau žmona Birutė turėjo likti čia. Per Suomiją jis laivu nukeliavo į JAV ir vėl įsidarbino „Veeder-Root Company Inc.“.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Išvykęs visą tą laiką galvojo ir rengė, kaip susigrąžinti žmoną. Jis netgi apmokėjo jos kelionę maršrutu Kaunas–Vladivostokas–Tokijas–San Franciskas, tačiau sovietų valdžia Birutės neišleido.

1941 m. gruodžio 7 d. japonai smogė į Perl Harborą ir JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą. 1942 m. kovą A. Blaževičius buvo mobilizuotas į JAV kariuomenę. Kalbėjęs ne tik lietuviškai ir angliškai, bet ir rusiškai bei vokiškai, karo metais keliskart buvo siunčiamas į karo cenzūros, karinės žvalgybos, būrio vadų kursus.

Būtent šių sričių – karinės žvalgybos ir karo cenzūros – štabo karininku A. Blaževičius ir buvo. Tarnavo JAV VII-ojo korpo štabo karininku. Šis korpas 1944–1945 m. dalyvavo išsilaipinime Normandijoje (buvo smogiamuoju kumščiu operacijoje „Kobra“), Ardėnų ir kitose operacijose Prancūzijoje.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Matyt iš ir prancūziška kepė, parkeliavusi į Lietuvą su kitais karininko daiktais. JAV spaudoje publikacija apie A. Blaževičių išėjo su skambia antrašte, jog jis kovoja su naciais, kad pamatytų savo žmoną.

Tuo tarpu žmona Birutė ir dalis Avižonių šeimos, 1944 m. Rytų frontui slenkant atgal ir antrajai sovietų okupacijai artėjant, pasitraukė į Vakarus. A. Blaževičiaus dokumentuose nurodyta, kad dipukų Avižonių šeimos nariai buvo išsibarstę Šveicarijoje, Prancūzijos ir JAV okupuotose Vokietijos zonose.

1945 m. rudenį po trejų su puse metų labai aktyvios tarnybos kapitonas A. Blaževičius, buvo išleistas į atsargą. Apdovanotas Bronzine žvaigžde, Bronziniu strėlės antgaliu, Tarnybos Amerikai ir Pergalės Antrajame pasauliniame kare medaliais.

Po karo A. Blaževičius grįžo dirbti prie variklių surinkimo linijos į „Veeder-Root Company Inc.“. Tuo pačiu Konektikuto valstijos New Britain mieste – beje, 1918 m. čia gimė Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas – lankė Mokytojų koledžo vakarinius kursus.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Žmoną Birutę jis vėl susitiko tik 1946 m. pradžioje. Nors ir nebuvo kartu, visą tą laiką jiedu susirašinėjo ir muziejui perduotame rinkinyje yra išlikę nemažai jos rašytų gražių ir jautrių laiškų. 1948 m. „Veeder-Root Company Inc.“ naujienų biuletenyje pasakojama apie kare pasižymėjusį darbuotoją ir minima, jog vėl kartu esanti šeima mėgaujasi bendru hobiu – filatelija.

Kiti A. Blaževičiaus nurodyti pomėgiai ir hobiai  buvo: senienos, ginklai, žiemos sporto šakos, fechtavimas, krepšinis, europietiškas futbolas. Tų pačių metų vasarą jis įsidarbino metalo dirbinių gamybos įmonėje „Andrew Tervy Co.“ pagalbiniu darbuotoju.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Įdomu tai, kad vienuose dokumentuose A. Blaževičius tikybą nurodė katalikybę, o kituose kaip religinė preferencijas jau nurodomas protestantizmas. Galbūt jo gyvenime ir buvo koks nors atsivertimas, kadangi 1947 m. anketoje minimas priklausymas Bristolio Pirmosios Kongregacinės Bažnyčios porų klubui.

O tai – protestantiška bažnyčia. Kitas įdomus dalykas – pavardės ir pravardės. A. Blaževičius yra nurodęs, kad taip pat yra žinomas kaip Blaze,  Blaziavics, Blazys.

Kaip įprasta to meto amerikiečiui, A. Blaževičius priklausė kelioms visuomeninėms organizacijoms: Rezervų Karininkų Asociacijai; Amerikos Legionui; Lietuvių – JAV Piliečių Politiškai Nepriklausomam Klubui; organizacijai Lithuanian Crussaders (tikriausiai omenyje turimi „Lietuvos Vyčiai“).

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Tačiau ir jaunesnėmis dienomis, gyvendamas Lietuvoje, buvo aktyvus – skautavo, priklausė įvairioms universiteto draugijoms. Apie Lietuvoje likusią šeimą A. Blaževičius 1947 m. nurodė, kad gimtinėje likusios motinos likimas jam nežinomas. Nebuvo jam žinomas ir kitų Lietuvoje likusių giminaičių likimas.

Kiek A. Blaževičiui tuo metu žinoma, jo brolis už antisovietinę veiklą Lietuvoje buvo sovietų nužudytas. O kalbant apie Aleksandro ir Birutės šeimą, panašu, kad vaikų jie neturėjo – žinių apie juos nėra.

A. Blaževičius mirė 1998 m. vasario 10 d., eidamas 86-uosius metus. Tuo laiku jau gyveno Delavero valstijoje. Mirties liudijime kaip pranešėja nurodoma žmona Birutė.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Persikėlusi į JAV, ji dirbo Konektikuto valstijos Švietimo departamento mokytoja, dėsčiusi mokiniams namuose. Ypač mylėjusi šunis, ji mėgo gamtą, klasikinę muziką, kaip ir vyras priklausė įvairioms organizacijoms, daug metų padėjo vyresniems žmonėms tvarkant mokestinius dalykus. Po vyro mirties ji nugyveno dar kelioliką metų ir mirė 2012 m.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą
  2. Visuomenininkai reikalauja sustabdyti puolimą prieš K. Škirpą: Desovietizacijos komisijos veiksmai vertinami kaip politizuoti ir teisiškai ydingi
  3. Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį
  4. Prieš 85 metus iš lenkų okupantų atgautame Vilniuje vėl suplevėsavo Lietuvos vėliava
  5. Adolfo Ramanausko-Vanago apsisprendimas, kodėl pasirinko partizano kelią
  6. M. Surblys. Beieškant Palangos burmistro Jono Šliūpo ženklų Amerikoje
  7. Patriotinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos vadovus dėl J. Krikštaponio atminimo ir istorinės tiesos apsaugos
  8. V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  9. S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais
  10. Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  11. K. Jovaišas. Lietuviai – žydšaudžių tauta? Pagalvokit dar kartą! (I)
  12. V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr. 93
  13. A. Vitkus. Tarpukario Rusijos žvalgybiniai 1940 metų pranešimai LYA byloje
  14. D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)
  15. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Jonas says:
    11 mėnesių ago

    Gaila, kad straipsnio herojus, tikros lietuviškos kilmės, bet gimęs Amerikoje, neatrado savęs kaip Lietuvos piliečio. Gal ir dėl savo neramaus ir klajokliško būdo, gyveno įvairiose šalyse, nepasirinko Lietuvos, kaip piliečiui priklausančios vienintelės šalies ir vienintelės vietos savo gyvenime gyventi ir kurti. Kitas jo gyvenimo nenusisekęs įvykis, tai vaikų, savo palikuonių neturėjimas. nes dar viena piliečio pareiga yra gausus savo vaikų, palikuonių, piliečių turėjimas. Tai kuria ir stiprina savo valstybę. Juk visas piliečio, žmogaus gyvenimo tikslas ir yra kurti ir stiprinti savo valstybę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Traukinys
Lietuvoje

Keliaujantiems į pajūrį – specialus traukinių maršrutas

2026 05 25
Kelias
Lietuvoje

Ministerija šalies savivaldybių keliams paskirstė 12,4 mln. eurų

2026 05 25
Tautadienis kviečia puoštis tautiniu drabužiu
Etninė kultūra

Tautadienis antrus metus kviečia puoštis tautiniu ar baltišku drabužiu

2026 05 25
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus
Kultūra

Šiandieninio pasaulio saugumo sampratos poslinkiai – parodoje Radvilų rūmuose

2026 05 25
Traukinys
Lietuvoje

2025 m. geležinkeliu pervežta daugiausia keleivių per dešimtmetį

2026 05 24
Kauno senamiestis
Lietuvoje

Kaune – automobilių statymo pokyčiai

2026 05 24
Audra, žaibai
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip apsisaugoti nuo žaibų

2026 05 24
„Sodra“
Lietuvoje

Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?

2026 05 24
Priedanga
Lietuvoje

Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti

2026 05 24
„Metų vertėjo krėslo“ premija
Kalba

„Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė

2026 05 24
UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai
Kultūra

UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė
Istorija

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • >Kažin apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • . . . apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Keliaujantiems į pajūrį – specialus traukinių maršrutas
  • Ministerija šalies savivaldybių keliams paskirstė 12,4 mln. eurų
  • K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas
  • Tautadienis antrus metus kviečia puoštis tautiniu ar baltišku drabužiu

Kiti Straipsniai

Kastytis Braziulis prie darbo stalo geopolitikos temų aplinkoje

K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas

2026 05 25
Tautadienis kviečia puoštis tautiniu drabužiu

Tautadienis antrus metus kviečia puoštis tautiniu ar baltišku drabužiu

2026 05 25
Ernestas Kuckailis

E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (I)

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24
„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
Darius Kuolys, Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo ženklas Vilniuje

D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

2026 05 23
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Dėl kontrabandos sulaikyti 27 asmenys, tarp jų ir pareigūnai

2026 05 22
S. Buškevičius prie Krašto apsaugos ministerijos pastato niūriame karinės įtampos fone

S. Buškevičius. Oro skylės ministerija

2026 05 21
Vilniaus rotušėje pristatytos Sąvadą papildžiusios tradicijos.

Vilniaus rotušėje pristatytos Gyvojo paveldo sąvadą papildžiusios tradicijos

2026 05 21
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • >Kažin apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • . . . apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Rimgaudas apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai