Dėl galimai Konstitucijai prieštaraujančio Referendumo įstatymo seimo nariai kreipiasi į KT (0)

Alkas.lt nuotr.

Pradėti rinkti Seimo narių parašai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kreipimesi taip pat prašoma ištirti, ar šio įstatymo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į referendumo, kaip Tautos valios tiesioginės išraiškos, svarbą. KT nurodė,  kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 9 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinamas sąžiningas referendumo procesas, inter alia laisvas piliečių valios pareiškimas. Tai inter alia reiškia, kad turi būti sudarytos prielaidos piliečiams laisvai ir nekontroliuojamiems susidaryti nuomonę ir išreikšti savo valią referendume pateiktu klausimu, lygios galimybės agituoti referendumui teikiamo sprendimo šalininkams ir oponentams; sąžiningo referendumo proceso imperatyvas taip pat suponuoja reikalavimus, kad referendumą organizuojanti institucija (Vyriausioji rinkimų komisija) būtų nešališka, referendumą skelbianti institucija (Seimas), įgyvendindama šiuos savo įgaliojimus, nedarytų įtakos referendumo rezultatams, referendumą skelbianti, jį organizuojanti ir kitos valstybės institucijos nepiktnaudžiautų joms suteiktais įgaliojimais“.

„Vadinasi, referendumo skelbimą ir vykdymą reguliuojantis įstatymas turi būti ne tik parengiamas ir priimamas laikantis kitokios – konstituciniams įstatymams nustatytos – tvarkos, bet ir turi būti sudarytos sąlygos visoms valstybės institucijoms ir piliečiams tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui“, – sako vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Stasys Šedbaras.

Pasak seimo nario, kreipimesi išsakyti argumentai reiškia, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijai ir negali sukelti jokių teisinių padarinių nuo pat jo priėmimo momento.

Taip pat darytina prielaida, kad Seimas, 2018 m. gruodžio 20 d. priimdamas naujos redakcijos Referendumo įstatymą nesilaikydamas konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, viršijo savo galias (Konstitucijos 5 straipsnis), o pats Referendumo įstatymas, priimtas pažeidžiant Konstitucijos nustatytą tvarką, negali sukelti jokių teisinių padarinių pagal Konstitucijos 7 straipsnį.

Vadinasi, ir siekis keisti Konstitucijos 55 straipsnį, jį išdėstant: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“, taip pat kelia abejonių dėl tokio pakeitimo atitikimo Konstitucijai.

„Yra pagrindo pagrįstai abejonei, kad šis nutarimas, kaip priimtas be teisinio pagrindo, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio antrajai daliai (,,Valdžios galias riboja Konstitucija“), 7 straipsnio pirmajai daliai (,,Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“), 9 straipsnio ketvirtajai daliai (,,Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas“) ir konstituciniam teisinės valstybės principui, – teigiama kreipimesi. – Ginčijamas Seimo nutarimas priimtas likus tik kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki referendumo dienos, tačiau svarbiausia šio referendumo organizavimo prasme yra tai, kad Referendumo įstatymas (kuriuo remiantis buvo priimamas ginčijamas Seimo nutarimas), net jei jis būtų priimtas laikantis Konstitucijoje įtvirtintos tvarkos, numato referendumo organizavimui ir vykdymui daugybę naujų nuostatų, o jo pagrindu skelbiamas referendumas būtų vykdomas praėjus tik kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po naujo reguliavimo įsigaliojimo. Tai neatitinka tarptautinių standartų, taikomų referendumų skelbimui ir vykdymui.“

Teismo prašoma paankstinti šios bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama.

Kreipimasis pridedamas.

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą