Seimas po pateikimo pritarė kreipimuisi į KT dėl žemės referendumo

Balandžio 15 d. Seimas po pateikimo nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl referendumo, kuriuo siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, konstitucingumo.

Po pristatymo už Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektą (Nr. XIIP-1672) balsavo 51 Seimo narys, prieš – 32, susilaikė 11 Seimo narių.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma sugrįžti balandžio 22 d.

Seimas praėjusią savaitę plenariniame posėdyje nusprendė birželio 29 d. skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Pagrindinio šalies dokumento pakeitimais, dėl kurių bus atsiklausiama Lietuvos piliečių, siekiama įtvirtinti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei, o valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu. Referendumui teikiamame tekste numatyta, kad referendumas galėtų būti skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucijoje taip pat siekiama patikslinti, kad ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, turėtų teisę pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją. Pagal siūlomus pakeitimus, referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu.

Kovo 13 d. Seimas buvo sudaręs ekspertų grupę, kuri pateikė išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Konstitucijai. „Kaip pažymėjo ekspertai savo išvadą pagrindžiančiuose argumentuose, kilus teisiškai pagrįstoms abejonėms, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, šias abejones būtina pašalinti iki tol, kol pataisos nėra pateiktos referendumui ir nėra priimtos referendumu. Priešingu atveju gali susiklostyti tokia padėtis, kai referendumu priimtos Konstitucijos pataisos – jeigu jos būtų priimtos – vėliau Konstitucinio Teismo gali būti pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai. Taigi referendumas taptų beprasmiu, o jo rezultatas – niekiniu. Galutinai išsklaidyti abejones, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, gali tik Konstitucinis Teismas. Manytina, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu, turi pagrindą šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – rašoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje.