Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas

Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.

Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių nekeliančiu keliu.

„Emigracija palietė kiekvieną Lietuvos šeimą, tikrai esame pribrendę išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes. Kelias aiškus – Konstitucijos pakeitimas Tautos referendume daugumos piliečių valia. Nešvaistykime laiko tuščiai ieškodami dirbtinių palengvinimų referendumui, o jau dabar telkime žmones referendumo sėkmei“, – pabrėžia Prezidentė.

Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti sprendimui priimti reikalingų balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst., pasak Prezidentės, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Kadangi neteisės pagrindu teisė neatsiranda, o pagal Konstitucijos viršenybės principą negalioja joks Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas vėl nusikeltų neribotam laikui.

Įstatymo konstitucingumu jau dabar abejoja Seimo Teisės departamentas, taip pat ir patys Seimo nariai, jau užregistravę kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą.

Šis pasiūlymas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą prilygintų paprasto įstatymo priėmimui. Konstitucinės teisės ekspertų vertinimu, tai yra ydinga praktika, kuri neatitinka Konstitucijos viršenybės principų, nes sudaromos sąlygos selektyviai mažinti Konstitucijos apsaugą. Tai sukurtų precedentą, kai svarbiausius valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus lemia ne daugumos, o tik trečdalio visų rinkėjų balsai.

Todėl šalies vadovė ragina atsisakyti antikonstitucinių gudrybių ir dėti aktyvias pastangas atsakingai ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių.

Pasak Prezidentės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su Prezidento rinkimais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti. Ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas ir yra aktualiausias. Pastaruosiuose Seimo rinkimuose dalyvavo tik 16 tūkst. užsienyje gyvenančių piliečių.

Visos politinės jėgos turėtų pasitikėti žmonėmis ir, nešvaistydamos laiko tuščioms diskusijoms, kaip įmanoma greičiau pradėti rimtus pasirengimo darbus.

Prezidentės teigimu, kaip susitelkėme ir vieningai priėmėme Konstituciją 1992 metais, taip ir dabar turime susitelkti, išreikšdami savo valią vienu svarbiausių valstybės bei Tautos klausimų, ją keisdami. 1992 m. spalio 25 d. referendume dėl Konstitucijos priėmimo dalyvavo 1,9 mln. žmonių.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis su su Prezidentės veto nesutinka?

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė nesutinkąs su Prezidentės veto referendumo įstatymo pataisoms. Tačiau sprendžiant iš V. Pranckiečio atsakymų dėl šio veto ELTA žurnalistams susidaro įspūdis, kad Seimo pirmininkas blaškosi ir neturi aiškios savo nuomonės šiuo klausimu.

Viena vertus jis pareiškė nesutinką su prezidentės veto, ne esą pats balsavo už tai, „kad referendumas įvyktų tokia forma, kokia numatyta įstatyme“, kita vertus jam, esą, neaišku yra dėl ko Prezidentė vetavo įstatymą… 

„Reikia žiūrėti, ką parašė prezidentė. Jeigu jis prieštarauja Konstitucijai, vadinasi, jo tokio būti negali, o prezidentės veto yra teisingas“, – ELTA-ai sakė V. Pranckietis ir priminė, kad Seimas rudenį irgi gali vetuoti prezidentės sprendimus.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ketinama paskelbti kartu su 2019-ųjų metų prezidento rinkimais.

Šiuo metu Lietuvos Konstitucijoje vienareikšmiškai įtvirtinta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Ši Konstitucijos nuostata gali būti keičiama tiktai referendumu.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys ir, kad Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas tiems kurie pasitraukė iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo.

Nuomonės ir komentarai:

R. Karbauskis: Prezidentė Seimui nepaliko jokio kito pasirinkimo, kaip atmesti veto…

Prezidentės veto Socialinio tinklo Feisbuk paskyroje pakomentavo ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis:  „Negaliu sau ir aplinkiniams paaiškinti argumentų, kuriais remiantis buvo vetuotos Referendumo įstatymo pataisos, kurios nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės. Seimui balsuojant dėl šio įstatymo priėmimo buvo įregistruotas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, kad būtų panaikintos bet kokios abejonės dėl priimto įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Prezidentė nusprendė už Konstitucinį teismą ir Seimui nepaliko jokio kito pasirinkimo, kaip atmesti veto ir kreiptis į Konstitucinį teismą, kuris vienintelis gali kompetentingai pripažinti, prieštarauja ar neprieštarauja Seimo priimtas įstatymas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pasiruošimas referendumui dėl dvigubos pilietybės vyksta planingai ir vadovaujamasi nuostata, jog galioja dabartinė Referendumo įstatymo norma, jog reikia daugiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių pritarimo. Pasikeitus reikalavimams dėl referendumo sprendimui būtino balsų skaičiaus, nesikeistų nei referendumo vykdymo laikas, nei pasiruošimo planas, tik tikimybė sulaukti teigiamo referendumo rezultato būtų didesnė.

Įstatymo vetavimas iš mūsų atėmė porą savaičių, kurių prireiks atmesti veto. Esu tikras, jog Seimas tikrai išnaudos visas galimybes siekiant padėti taškus, dėl siūlomų sprendimų atitikimo Konstitucijai.“

A. Juozaitis: Seimas ir Prezidentė nutyli Lietuvio paso iniciatyvą

Vertindamas padėtį susidariusią po šiandien paskelbto Prezidentės veto Seimo priimtoms Referendumo įstatymo pataisoms, į Lietuvos Prezidento pareigas svarstantis galimybę kandidatuoti, Sąjūdžio pradininkas, rašytojas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis primena, anot jo, Seimo ir Prezidentės nutylimą kitą iniciatyvą – Lietuvos piliečio pasą:

„O juk Seimo stalčiuose guli Lietuvio paso įstatymų paketas, kuris Lietuvoje kilusiems, jų vaikams ir vaikaičiams, net jei jie įgytų kitos šalies pilietybę, suteiktų visas Lietuvos piliečio teises, išskyrus dalyvavimą rinkimuose. Lietuvio pasas taip pat suteiktų jo turėtojui teisę greituoju būdu atkurti Lietuvos pilietybę. Tai sumanymas, kuris išlaikytų išvykusiųjų ryšius su Lietuva – jie bet kada galėtų laisvai atvykti į savo šalį, mokytis, dirbti, turėtų kitas piliečių turimas lengvatas. Tai būtų tikrasis lietuvių vienijimosi kelias.  Lietuva turi sudaryti sąlygas grįžti, o ne išvykti.

Tačiau mūsų politinė klasė renkasi tautos skaldymo ir pilietybės instituto griovimo kelią, kai būtų sukurti dviejų rūšių piliečiai – vieni, kurie turėtų ir teises, ir pareigas, o kiti – kurie turėtų tik teises.

Akivaizdu, kad tai tik skatintų migraciją, skatintų kitos šalies pilietybės priėmimą ir silpnintų išeivių ryšius su Lietuva.

Susitikimuose su išeiviais įsitikinau, kad Lietuvio paso modelis būtų jiems priimtinas, o dvigubos pilietybės problemą eskaluoja tik Pasaulio lietuvių bendrijos vadovaujantys asmenys. Negi tik taip jie geba parodyti, jog kažką veikia?“, – sako A. Juozaitis.

Primename, kad pernai rugpjūčio 8 d. Seimo narių grupė užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.

Pagal Seimo narių Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio, Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Arūno Gumuliausko teikiamą projektą, Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys, taip pat asmenys, gimimo būdu įgiję Lietuvos pilietybę po 1990 metų kovo 11 dienos, jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai, taip pat vaikai ir vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos. Įgytas Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.

Lietuvio pasą turintis asmuo bei tokio asmens vaikai ir vaikaičiai, nusprendę atkurti pilietinį ryšį su Lietuva, galėtų atkurti, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę arba ją įgyti supaprastinta tvarka. Pagal projektą Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas ne lietuvių kilmės asmenims, kurie apsigyveno Lietuvos Respublikoje sovietų okupacijos laikotarpiu ir jos neteko, ar jų palikuonims, jei jie pilietybės nebuvo įgiję gimimo būdu.

Seimo nariai, Lietuvio paso įstatymo bendraautoriai, įsitikinę, kad siekiant padėti lietuvių kilmės asmenims ir visiems pilietybę praradusiems piliečiams išsaugoti ryšį su Lietuva, su jos švietimo sistema ir, kiek tai įmanoma, su visu šalies gyvenimu, reikalinga ieškoti protingo kompromiso, kuris ir simboliniame, ir piliečio teisių lygmenyje padėtų suderinti skirtingus išeivių, gyvenančiųjų Lietuvoje interesus ir įsakmias Konstitucijos nuostatas.