Sveikiau gyventi nori kone kiekvienas, vis dėlto tai įgyvendinti pasiseka ne visiems. Vienas nedidelis žingsnis sveikesnio gyvenimo link – gaminių etikečių skaitymas. Vis dėlto ne visada žinome, ko ten ieškoti, kas sveika, kas – ne. Dietologai pataria dėmesį atkreipti į kelis pagrindinius aspektus.

Kokių medžiagų vengti?

Gydytoja dietologė Žana Antonova teigia, kad renkantis maisto gaminius itin svarbu pažvelgti į ant pakuotės nurodytą maistingumo deklaraciją bei sudėtį. Maistingumo deklaracijoje galime rasti gaminyje esančių maistinių medžiagų – riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos – kiekį bei energinę vertę.

Visgi etiketėse dietologė skatina ieškoti tų medžiagų, kurių kiekius žmogaus organizmui patariama riboti – tai sotieji riebalai, transriebalai, druska ir pridėtinis cukrus. Skaitant maisto gaminių sudėtis svarbu mokėti atpažinti širdies ir kraujagyslių ligų pavojų didinančius transriebalus, kitaip vadinamus hidrintais riebalais. Tiesa, ant etikečių šių terminų nerasime – transriebalų panaudojimą produkto gamyboje išduos sudėtyje išvardinti aliejai: palmių arba rapsų, rečiau – saulėgrąžų, kukurūzų aliejai, margarinas.

„Be to, svarbu atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra fruktozės arba gliukozės sirupo, medaus – šios medžiagos gali žymėti, kad maiste yra mūsų organizmui kenksmingo pridėtinio cukraus“, – papildo specialistė.

Pateikia paprastą sprendimą

Šiandien kai kuriose pasaulio šalyse pirkėjas per kelias sekundes gali įvertinti gaminio maistingumą. „Pavyzdžiui, ant pakuotės pridedama šviesoforo principu pagaminta etiketė – geltona, žalia ir raudona spalvomis pagal esančių maistinių medžiagų – riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos – kiekį žymimi gaminiai. Tokia šviesoforo etiketė yra veiksminga priemonė perteikti sudėtingą informaciją: raudona nurodo, kad pasirinktas gaminys yra labai kaloringas, turi daug sočiųjų riebalų, cukraus arba druskos, mažai skaidulinių medžiagų, žalia – atvirkščiai.

Lietuvoje ant kai kurių gaminių taip pat galime rasti pirkėjų dalią lengvinančių etikečių – pavyzdžiui, renkantis vištienos gaminius galima atkreipti dėmesį į etiketę „Užauginta be antibiotikų“. Tiesa, pašnekovė Ž. Antonova pripažįsta – mūsų šalyje toks ženklinimas nėra privalomas.

Vištienos gamintojų valdybos narys Saulius Petkevičius teigia, kad papildomas maisto gaminių ženklinimas yra paprastas, bet labai efektyvus būdas palengvinantis pasirinkimą parduotuvėje. „Šiandien pirkėjas turi galimybę rinktis norimą prekę iš itin plataus asortimento, tačiau norint išsirinkti kokybiškiausią gaminį, tenka susidurti su dideliu informacijos ir sudėtingų formuluočių kiekiu ant gaminių pakuočių.

Stengiamės svarbiausią informaciją pateikti pirmiausiai. Pavyzdžiui, ženklas ant gaminių „Užauginta be antibiotikų“ nurodo, kad vištos buvo auginamos itin geromis sąlygomis, atsižvelgiant į aukščiausius gyvūnų gerovės standartus. Dėl to jos augo sveikos – be būtinybės jas gydyti antibiotikais“, – pasakoja pašnekovas.

Dietologė pastebi, kad be papildomų ženklinimų vištieną galima įvertinti pagal mėsos spalvą, išvaizdą ar kvapą. „Vištienos šviežumą atskleidžia mėsos stangrumas ir šviesios spalvos, taip pat neturėtume jausti papildomų kvapų, kurie dirgintų mūsų uoslę. Jei mėsa yra užšaldyta, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jos pakuotė nėra pažeista“.