Visame pasaulyje žinoma mitybos žinovė atskleidė, kuo maitintis, kad nesirgtume

Mitybos mokslininkė, devynių knygų autorė kanadietė Brenda Davis dvidešimt metų dalija sergantiems sveikatos receptus – dirbdama su klientais ir didelėmis bendruomenėmis ji keičia jų mitybą ir gyvenseną tam, kad šie būtų sveiki ir džiaugtųsi ilgu gyvenimu. Paslaptį, kuo maitintis, kad išvengtume ligų arba susirgę pasveiktume, ji atskleidė ir vlmedicina.lt skaitytojams.

„Ilgus metus dirbdama Maršalo salose, kur daugiausia pasaulyje žmonių serga II tipo cukriniu diabetu, susidūriau su didžiuliu pasipriešinimu keisti ydingus mitybos įgūdžius, kurie ir yra II tipo diabeto priežastis, nes reikėjo pakeisti visos bendruomenės mitybos kultūrą, – sako Brenda Davis, – Mano misija yra viena – padaryti viską, kad žmonės gyventų ilgai ir būtų sveiki.“

Bendradarbiauja su terapeutais

Visame pasaulyje žinoma mitybos specialistė Brenda Davis, tikinti augalinio maisto galia, gilinasi į tai, kokią įtaką lėtinių ligų gydymui daro sveika gyvensena. Moteris dirba ranka rankon su gydytojais terapeutais.

Specialistė sako, kad ji padeda suvaldyti lėtines ligas maistu ir gyvenimo būdo pokyčiais. Ką tai reiškia? Atsisakoma tokio maisto ar gyvenimo būdo, kuris galbūt ir nulėmė ligos atsiradimą arba bent jau smarkiai prie jos atsiradimo prisidėjo.

Paslaptis atskleista

Tai kaipgi maitintis, kad ligos nepultų, o jeigu jos ir užklumpa, greitai mus apleistų? B. Davis atskleidė keletą mitybos paslapčių. Prieš pradedant keisti mitybą svarbu sureguliuoti kūno svorį. Ji pataria skaičiuoti kalorijas: „Atkreipkite dėmesį į savo porcijas. Apribokite perdirbtus maisto gaminius, kuriuose yra riebalų, cukraus, druskos“.

Beje, per dieną reikėtų suvartoti devynias ir daugiau porcijų daržovių bei vaisių. Juos esą reikėtų rinktis įvairių spalvų. „Suvalgykite bent dvi ar tris žalias daržoves, tarp jų gali būti ir lapinės, taip pat ne mažiau kaip vieną raudoną, vieną – oranžinės, geltonos spalvos, vieną – violetinės, vieną – baltos-gelsvos spalvos vaisių ar daržovę. Spalvų įvairovė, renkantis vaisius ir daržoves, užtikrins, kad su maistu gausite pakankamai fitochemikalų ir antioksidantų“, – tikina specialistė.

Ji ragina į kasdienį valgiaraštį įtraukti ankštines daržoves, geriausia būtų jų, jei įmanoma, suvartoti dvi tris porcijas per dieną. Į šią grupę patenka lęšiai, pupelės, žirniai, tofu, soja bei kitos mėsos alternatyvos.

Anot B. Davis, svarbu su maistu pasisavinti ir omega 3 riebalų rūgštis, todėl į kasdienį racioną reikėtų įtraukti ką nors iš šių gaminių: linų sėmenų, ispaninio šalavijo (chia), kanapių sėklų ir graikinių riešutų.

„Omega 3 riebalų rūgštys, tarp kurių – dokozaheksaeno rūgštis ir eikozapentaeno rūgštis, gali būti gaunamos ne su maistu, o iš maisto papildų mikrodumblių pagrindu“, – sako specialistė.

Ji taip pat ragina rinktis įvairias kruopas, tačiau savo racione sumažinti rafinuotų grūdų. „Sveikos kruopos yra tos, kurios tik išlukštentos ir į jas ne tik nieko nepridėta, bet ir nieko iš jų neatimta. Puikus pasirinkimas būtų miežiai, kamuto kviečiai, spelta, rugiai, avižų kruopos, kinoja, rudieji, raudonieji arba juodieji ryžiai“, – vardija B. Davis.

Norintiems nesirgti arba pasveikti svarbu vengti cukraus. Būtina skaityti gaminių etiketes. Maksimalus cukraus kiekis per dieną vyrams gali būti devyni arbatiniai šaukšteliai, moterims – šeši. „Dar turėtumėte apriboti suvartojamųjų sočiųjų riebalų kiekį. Didžiausia jų koncentracija yra mėsoje bei pieno gaminiuose. Tropiniuose aliejuose, tokiuose kaip kokosų, taip pat jų gausu“, – aiškina mitybos žinovė.

Dar vienas svarbus dalykas – vengti transriebalų. Jų geriausia išvis atsisakyti. Transriebalų dažniausiai rasite perdirbtuose supakuotuose maisto gaminiuose.

„Venkite ir perdirbtos mėsos bei sumažinkite raudonosios mėsos bei paukštienos kiekį savo racione“, – pataria B. Davis. Jos teigimu, pieno gaminių reikėtų suvartoti minimaliai. Jeigu šie gaminiai vis dėlto patenka į jūsų valgiaraštį, reikėtų pirmenybę teikti liesiems gaminiams – rinktis, pavyzdžiui, liesą jogurtą.

Taip pat derėtų riboti perdirbtus maisto gaminius, greitą arba keptą maistą, mat juose gausu riebalų, druskos bei cukraus. Ne mažiau svarbu sumažinti ir suvartojamo alkoholio kiekį.

Aliejui ir cukrui – griežtas NE

Sudėliojusi bendrą mitybos, kuri veda į sveiką gyvenimą, planą, B. Davis ragina žengti kitą žingsnį – ruošiant maistą atsisakyti aliejaus ir cukraus, o pastaruosius keisti kitais gaminiais. Aliejų esą galima naudoti tik kaip pagardą ar prieskonį.

„Troškinti maistą galite vyne, sultinyje, vandenyje su šlakeliu sojos ar balzaminio acto. Salotų padažams naudokite ne aliejų, o riešutus, įvairias sėklas, pastarųjų sviestą bei avokadą“, – tokius pokyčius įvesti savo virtuvėje pataria specialistė. Kepti galima panaudojant riešutų sviestą, obuolių padažą, trintą bananą, džiovintų slyvų tyres ir pan.

Cukraus pakaitalų irgi yra nemažai. Pastarąjį, kaip ir aliejų, virtuvėje galima palikti tik kaip maisto pagardą. Gaiviuosius gėrimus reikėtų rinktis tik nesaldintus. Jeigu vis dėlto trūksta saldumo, geriau gerkite kokteilius, sultis ar kitą gėrimą iš šviežių vaisių.

„Norėdami pasaldinti ne pieno gėrimus, naudokite datules. Apskritai į gėrimus dėkite šviežius arba džiovintus vaisius“, – ragina specialistė. Smaližiams ji siūlo virtuvėje turėti romo ar klevų sirupo – šie esą nepakenks, o saldumo suteiks. Ant pusryčių stalo, pasak specialistės, turėtų atsidurti dribsniai, pagardinti šviežiais ar džiovintais vaisiais.

Vėžys neprognozuojamas

Vis dėlto šios ir kitos mitybos paslaptys žinomos ne visiems. Moters kabineto duris dažnai praveria norintys jas žinoti, o tarp jų – ir itin sunkūs ligoniai, bandantys laimėti kovą su vėžiu. Kovojant su šia liga taip pat labai svarbi mityba, tiesa, ji galbūt nebus tokia veiksminga kaip kitų ligų atveju.

„Ji yra mažiau nuspėjama nei II tipo diabetas arba širdies ligos, tačiau ją sukelia daugybė priežasčių, tokių kaip tabakas, alkoholis, aplinkos teršalų poveikis, stresas, nesveikas maistas ir pan. Taigi mitybos pokyčių efektas gali skirtis, priklausomai nuo vėžio tipo, ligos stadijos bei žmogaus sveikatos būklės, mitybos vaidmens žmogaus gyvenime“, – aiškina B. Davis. Vienam mitybos specialistės klientui augalinė mityba iš tiesų padėjo – vėžys atsitraukė, tačiau esą nėra jokios garantijos, kad mityba ir gyvensenos pokyčiai padės, sergant vėžiu, ligą visiškai pažaboti.

„Sveika mityba negali padaryti žalos, jeigu jos planas sudarytas kruopščiai, ir greičiausiai ji ir padės. Aš dažnai sakau žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kad šios ligos – lyg degantis namas. Dėtis į save nesveiką maistą šiuo atveju yra lyg pilti ant ugnies dar žibalo“, – sako B.Davis.

Bet ar vien tik mitybos augaliniu pagrindu pakanka, kad galima būtų visam laikui pamiršti vaistus? Mitybos specialistė teigia, kad viskas priklauso nuo žmogaus ir jam diagnozuotos ligos: „Mano nuomone, žmonės, kuriems diagnozuotos ligos, sukeltos netinkamo maisto ar gyvenimo būdo, pvz., II tipo cukrinis diabetas ar aterosklerozė, turi būti tikri, jog mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai yra efektyvūs gydymosi būdai jų atveju“.

Pasak B. Davis, jeigu žmogus pasiryžęs padaryti reikšmingų pokyčių savo mityboje ir gyvensenoje, jis, ko gero, galės atsisakyti vaistų. Vis dėlto, anot jos, kai kurie žmonės prioritetą teikia ne tokiems pokyčiams, o sintetiniams preparatams.

Mitybos žinovė pateikia Karloso, sirgusio II tipo cukriniu diabetu, sėkmės istoriją

Mano vardas Karlosas A.Valecho. Gimiau 1943 m. spalio 24 d. Prieš 24-erius metus man buvo diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. Man tekdavo susileisti insuliną 40 kartų per dieną. Gerdavau ir kitus vaistus nuo cukrinio diabeto. Iš viso per dieną surydavau 17 tablečių. Man buvo nustatyta širdies vainikinių arterijų liga ir jau esu patyręs vieną širdies smūgį. Aš taip pat turėjau aukštą kraujospūdį, rodėsi ankstyvieji įspėjimo ženklai apie inkstų darbo sutrikimą. Man buvo nustatyta ir periferinių arterijų liga, periodiškai pasikartojo podagra. Iš to, kas man buvo pasakyta gydytojų ir to, ką skaičiau literatūroje, aš „žinojau“, kad tai negrįžtamai pakenkianti liga. Buvau gydomas JAV, San Fransiske, vienoje iš geriausių pasaulio medicinos institucijų, todėl buvau įsitikinęs, kad man būtina vartoti vaistus, todėl juos gerdavau, tikėdamas, kad tik jie gali padėti suvaldyti mano būklę. Tik, žinoma, žinojau, kad liga neišnyks. Kas nutiko po to, kai pakeičiau mitybą, man pačiam yra neįtikėtina. Per pirmąsias savaites valgydamas augalinį maistą, smarkiai apmažinau savo vartojamus vaistus, netekau daug svorio, pradėjau jausti savo kūno pokyčius. Maždaug po metų nebevartojau insulino ir į burną neimdavau visiškai nė vienos tabletės! Nevartojant insulino ir tablečių mano gliukozės kiekis svyravo tarp 80-87 mg/dl (4.4-4.7 mmol/l) per dieną, o A1C buvo 5.0. Atsisakius tablečių, mano vidutinis kraujospūdis buvo 115/70. Net vartojant visus vaistus jis būdavo aukštas ir niekada nebūdavo normalus. Maža to, mano inkstų funkcija šiuo metu visiškai normali ir daugiau nebevartoju medikamentų, kurie man buvo išrašyti šiai problemai spręsti. Mano periferinių arterijų liga taip pat išnyko.

Kai nuėjau atnaujinti savo vairuotojo teisių, negalėjau patikėti, kad į klausimą „Ar sergi diabetu?“ atsakiau „Ne“. Daugiau nebesu diabetikas. Mano istorija paremta medikų tyrimais ir įrašais. Kai paklausiau gydytojo, kodėl jis man tiesiog nepasakė, kad pakaktų pakeisti mitybą ir galėčiau pagyti, jis atsakė „Aš to nežinojau. Nepatikėčiau tuo, jei nebūčiau to matęs savo akimis. Dabar aš jau žinau“. Praėjo penkeri metai, o aš vis dar sveikas.